){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Knarkimas – tai miego metu kvėpavimo takuose kylantis garsas, dažniausiai atsirandantis dėl minkštojo gomurio vibracijos. Žmogui giliau įmigus, atsipalaiduoja ryklės raumenys, kvėpavimo takai susiaurėja ir, praeinant orui, virpa. Knarkimui atsirasti turi reikšmės ne tik sumažėjęs raumenų tonusas, bet ir įgimti veido ir viršutinių kvėpavimo takų struktūros ypatumai. Knarkimas dažnai tapatinamas su vyriška gimine, kadangi klinikiniais tyrimais nustatyta, jog vyrai knarkia tris kartus dažniau negu moterys. Knarkimas gali būti paveldimas.
Amžius taip pat turi didelę įtaką knarkimo atsiradimui – teigiama, jog apie 10 proc. visų 35 metų amžiaus vyrų knarkia, kai tuo tarpu knarkiančių tarp 60 metų vyrų yra apie 40–50 proc. Alkoholis, migdomieji vaistai atpalaiduoja audinius, todėl turi įtakos knarkimui ir garso stiprumui. Rūkymas taip pat gali erzinti gerklės gleivinę. Rūkančių žmonių kvėpavimo takai yra apsinešę cigarečių dūmuose esančiomis medžiagomis, dėl to rūkaliai knarkia dvigubai dažniau. Pastebima, jog dažniau knarkia apkūnūs žmonės. Riebalų klostelės, susidariusios ant kaklo, taip pat ryklės šonuose, slegia kvėpavimo takus ir sudaro papildomą kliūtį orui praeiti. Ir užgulta nosis turi įtakos knarkimui atsirasti. Peršalus, sergant gripu ar alergija užburksta nosies gleivinė, todėl orui sunkiau patekti pro nosį, o orą įkvepiant pro burną, pradedama knarkti. Tai – dar viena priežastis, kodėl slogą reikia gydyti.
Knarkimas gydomas konservatyviomis priemonėmis ir chirurginiu būdu. Įvairiais tyrimais nustatyta, jog 80–85 proc. žmonių knarkia miegodami ant nugaros. Todėl būtina atkreipti dėmesį į miego pozą. Miegoti įsisiuvus kamuoliuką į drabužius nugaros srityje – ne pats geriausias būdas kontroliuoti miegojimo padėtį, teigia gydytoja, kadangi tai neigiamai veikia miego struktūrą, žmogus nepailsi. Taip pat būtina kvėpuoti pro nosį, kaip jau minėta, laiku gydyti slogą bei kitas nosies ligas. Gana veiksminga namų priemonė siekiant išvengti knarkimo yra pleistrai nosiai, kurie, pakeldami šnerves, palengvina kvėpavimą, o specialūs polimeriniai vaikišką žinduką primenantys dantų prietaisai palaiko reikiamą apatinio žandikaulio ir liežuvio padėtį bei padeda sustabdyti knarkimą.
Knarkimas gydomas ir įvairiais chirurginiais metodais, visų jų tikslas vienodas – standinti minkštąjį gomurį. Implantuojami sintetiniai implantai į minkštąjį gomurį, minkštasis gomurys veikiamas ultraaukšto dažnio radijo bangomis ar kitokiais elektroniniais prietaisais, sklerozuojančiomis medžiagomis.
Norint išvengti knarkimo, labai svarbu normalizuoti kūno svorį, vengti alkoholio, migdomųjų, nuskausminamųjų vaistų, antidepresantų, nerūkyti, miegant keisti kūno padėtį (dažniau gulėti ant šono ir pilvo).
Stiprus knarkimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Knarkiantis žmogus pabunda nepailsėjęs, suirzęs, visą dieną jaučiamas mieguistumas, gali pablogėti atmintis, sutrikti dėmesys, pablogėti nuotaika, prasidėti depresija. Tokiam žmogui trūksta deguonies, dėl to gali imti varginti galvos skausmai, širdies negalavimai. Ilgalaikis stiprus knarkimas gali rodyti, kad išsivystė obstrukcinė miego apnėja.
Garsus knarkimas yra vienas pagrindinių šios ligos simptomų. Miego apnėja – liga, kai miegant trumpam nutrūksta kvėpavimas. Ligonis gali nekvėpuoti vos akimirką, o kartais ši būsena trunka net iki kelių minčių. Tokie priepuoliai gali pasikartoti nuo 100 iki 500 kartų per naktį. Tyrimais nustatyta, jog vidutiniškai 4–5 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo miego apnėjos, o šios ligos simptomai gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms ir netgi vaikams. Kvėpavimo pauzės žmogui labai pavojingos, nes jų metu organizmas negauna reikiamo kiekio deguonies. Taigi žmogus dalį nakties nekvėpuoja – sumažėja deguonies kiekis kraujyje, sutrinka normali miego struktūra. Miego apnėja komplikuojasi sunkiomis smegenų ir širdies ir kraujagyslių ligomis – ji dažna insultų, infarktų priežastis. Liga diagnozuojama tiriant visos nakties miegą.
Gali būti naudojami nuolatinio oro srauto aparatai miego metu. Gydytoja pastebi, jog tik apie 40 proc. šia liga sergančių juos naudoja, o likusieji 60 proc. nesigydo. Ligai gydyti taikomi ir įvairūs chirurginiai gydymo metodai.
Specialistė teigia, jog negydomas knarkimas gali turėti didelės įtakos miego apnėjos išsivystymui. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši liga – nepagydoma, galima tik pristabdyti jos eigą. Tad garsus knarkimas yra ženklas, kad pats laikas kreiptis į kompetentingą gydytoją.
Konsultavo
KMU Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos
gydytoja habil. D.,
Nora ŠIUPŠINSKIENĖ
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
http://www.sorimpeksas.com/lt/pacientams/id/2992
Pleistro dar nebandem, taciau manau reiktu pradeti nuo apatinio zandikaulio tvirtinimo, kad negaletu issizioti isvis miegodamas : Skamba gal absurdiskai, bet ka daryti ?