Vaiko baimių žemėlapis tėveliams

Kiekvienas žmogus pradeda bijoti vaikystėje. Vaikų pasaulis kitoks nei mūsų: jie viską mato kitaip, kadangi dar mąsto vaizdais, o fantazija „neišsijungia“ nė vienai sekundei. Pirmiausia išsivysto atsiskyrimo nuo mamos baimė, vėliau atsiranda svetimų žmonių baimė, dar vėliau bijome tamsos, baubų, raganų su šluotomis ir kitų dalykų, kuriais mus dažnai gąsdina ir patys tėvai. Vaikų baimės dažnai būna iracionalios, mums atrodo nevertos dėmesio, bet reikėtų žinoti, kaip tinkamai į jas reaguoti, norint pagelbėti vaikui, o svarbiausia – jam nepakenkti.
 

Ko bijo vaikai?


Visi vaikai maždaug nuo 1,5 iki 5 metų kažko bijo, tai yra visiškai natūralu. Baimė atsiranda dėl fantazijų, nesaugumo jausmo, dėl kintamos aplinkos. Augdamas vaikas mato daug naujų daiktų, žmonių, jis dar neturi patirties, todėl negali suskirstyti visko į tai, kas yra gerai, o kas pavojinga. Jis mąsto vaizdiniais, viską priima per pojūčius ir tiesiogiai. Taigi daug kas priklauso nuo tėvų elgesio: ar jie bandys vaiką apsaugoti nuo nemalonių situacijų, ar mokys jas įveikti.
Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose egzistuoja tipiškos tam amžiui baimės. Naujagimis dažniausiai bijo didelio triukšmo, didelių į jį judančių daiktų, taip pat dažnai išsigąsta „baugios“ išvaizdos žmonių (pvz., su didele barzda arba netgi su akiniais, jeigu prieš tai nėra jų matęs). 1–2 metų vaikai baiminasi būti atskirti nuo tėvų, taip pat gali bijoti gyvūnų, atsiranda tamsos baimė, bijo daktaro. 3–5 metų vaikams dažniausiai atsiranda pasakų, filmukų personažų baimė.


 

Kodėl vaikas bijo?


Egzistuoja nuomonė, kad kai kurios baimės yra įgimtos, pvz., nepažįstamų žmonių, skausmo, triukšmo baimė. Baimė gali būti išreikšta tiesiogiai, kai vaikas žodžiais ją nusako, ir netiesiogiai, kai ji pasireiškia įvairias skausmais. Netiesioginė yra sudėtingesnė ir dažnai reikalauja specialisto įsikišimo.
Dažnai vaikų baimės išsirutulioja iš juos supančios aplinkos. Kartais jas sukelia ir patys tėvai. Pavyzdžiui, per didelė globa, kuri tarsi teigia vaiko silpnumą ir nesaugumą. Be to, tėvai gali sustiprinti vaiko baimę, gąsdindami juos įvairiais dalykais: pvz., jeigu neklausysi, atiduosiu tave piktam dėdei arba: jeigu nesusitvarkysi, išmesiu visus tavo žaislus.
Taip pat baimę gali sukelti įvairūs objektai, kurie būna susiję su anksčiau patirta situacija. (Pvz., jeigu vaiką išgąsdino didelis šuo – jis bijos šunų).
Vaiko baimė yra labai individuali ir priklauso nuo jo nerimo lygio, praeities patyrimų ir vaizduotės.
 

Kaip kalbėti su vaiku ir kaip nekalbėti?


Pirmas ir svarbiausias dalykas, ko neturėtumėte daryti, tai nesakyti vaikui, kad bijoti yra blogai. Mažas vaikas iš karto užfiksuos tai pasąmonėje, kaip „su manimi kažkas negerai“. Iš tėvų lūpų dažniausiai tai skamba taip: „dideli vaikai nebijo“, „nebijok, čia nėra, ko bijoti“. Tai nepašalina baimės, tik ją nustumia gilyn. Tuomet baimė padvigubėja: vaikas bijo jau ne tik tamsos ar kito objekto, bet ir kam nors pasakyti, kad bijo. Vietoj pagalbos ar supratimo sulaukus tokių žodžių, vėliau jam gali būti gėda pasisakyti apie savo baimę.
Svarbu neignoruoti baimės, bet ir per daug nesureikšminti, nes vaikas vėliau gali pradėti siekti dėmesio ko nors bijodamas. Reikia tiesiog pripažinti baimę ir duoti jam pačiam su ja susitvarkyti. Galima pasakyti, pvz., kad, kai aš buvau mažas, irgi to bijojau. Vaikas turi žinoti, kad bijoti yra normalu, yra gerai apie tai su kuo nors pasikalbėti ir prašyti pagalbos.
Naktis yra vienas baisiausių dalykų mažam žmogiukui. Tai yra dviguba porcija baimės, kuri neleidžia jūsų vaikui ramiai užmigti. Yra daug būdų, kaip su tuo tvarkytis. Galima palikti įjungtą naktinę lempą, kol vaikas užmigs, ar paleisti ramią muziką. Tėvai gali pabandyti padovanoti vaikui pliušinį žaislą, kuris saugo nuo tamsos. Galima paklausti vaiko, ką jam reiškia „tamsa“, paprašyti ją nupiešti. Jeigu piešinys būna pilnas juodos spalvos ir visokių baubų, galima besikalbant su vaiku drauge jį perpiešti. Labai padeda turėti vaikui nuosavą žibintuvėlį, kadangi taip jis jaučiasi geriau, žinodamas, kad gali kontroliuoti tamsą, ją pakeisdamas šviesa.
Vaikus kamuoja ir „monstrų“ baimė: „tėti, mano kambaryje yra baubas“. Vienas iš galimų atsakymų į tai galėtų būti: „aš esu šių namų tėtis, ir baubai turės iš čia išeiti“. Galite pabandyti netgi parašyti laišką jiems. Vyresniam vaikui galima jau pasakyti, kad baubai tikrovėje neegzistuoja, jie gyvena tik televizijoje, pasakose.
Vaikai nuo 6 metų gali pradėti bijoti mirties. Jie negali suvokti, kas atsitinka gyvūnams ar žmonėms, kurie miršta, ir dažnai užduoda daug klausimų. Dažnai patys suaugusieji bijo mirties ar ta baimė yra giliai užslėpta, tai ką sakyti vaikams? Neretai tėvai pasirenka įvairius paaiškinimus, susijusius su religija, pvz., kad Dievas pasiima žmogų, kuris numiršta, kad jis nueina į rojų, ir pan. Svarbu nesusieti paaiškinimų su tokiais dalykais, kaip mirė, nes sirgo arba tiesiog užmigo, nes tuomet vaikui gali išsivystyti baimė sirgti ar miegoti.
Tėvai patys dažnai sustiprina vaiko bijojimą jį gąsdindami, pvz., ragana tave nusineš, atiduosiu tave nepažįstamam dėdei ir pan. Psichologai sako, kad taip labai kenkiame vaikui. Tėvai turi būti tie asmenys, kuriais vaikais gali pasitikėti ir jaustis saugiai, o ne tie, kurie parodo vaikams, koks yra baisus pasaulis. Taip elgdamiesi, mes meluojame vaikui, be to, ir manipuliuojame, kad būtų lengviau su juo tvarkytis. Vaikas patiki, išsigąsta ir daro tai, ko mes norime.
Kitas pasitikėjimo tėvais praradimas yra tuomet, kai, pavyzdžiui, vaiką vedant pas gydytoją skiepyti jam pameluojama, kad neskaudės, o iš tikrųjų skauda. Geriau vaikui paaiškinti, kaip viskas bus, kad gali truputį suskausti, kad tai yra natūralu, tu stiprus ir ištversi, bet būsi sveikas.
Jeigu vaikas bijo kokio nors objekto ir tai tęsiasi, nuolat kartojasi, stenkitės vengti situacijų, kurios gali būti tos baimės priežastis. Laikui bėgant vaikas gali pamiršti tą baimę arba ją išaugti. Ne be reikalo vaikų baimėms dažniausiai nereikia specialaus gydymo, jos vadinamos „tranzitinėmis“ (praeinančiomis).
Kalbėkitės su vaiku, padrąsinkite jį. Galite parodyti vaikui, kad baisų baubą vaizduotėje galima pakeisti juokingu personažu. Kaip jau minėjome, prisiminkite, kad baimė, kuri jums atrodo nepagrįsta ir juokinga, vaikui yra labai reali ir tikra. Jeigu vaikas baimės įveikimo kelyje nesulaukia tėvelių palaikymo, jis užsisklendžia savyje ir vienas bando susitvarkyti, o, jeigu jam nepasiseka, baimė gali tapti rimta problema – fobija.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

daiva
2009-08-19 14:53
as saviske, 3 metu dukryte, gasdinu su svetimais, blogais dedemis, kurie, jei ji nueis prie kelio viena ar siaip kur nubegs, kur as jos nematysiu, gali pasiimt ja ir nuskriaust.. per zinias tiek rodo apie pedofilus, lb bijau, kad maniskei nieko blogo nepadarytu.. jei bijos, gal nepaklius..
Viktorija
2009-03-05 18:02
geras straipsnis ,labai naudinga informacija ,aciu uz patarimus.
inga
2009-01-07 00:08
tikrai puikus straipsnis, nes ne tik ivardinta problema, bet ir duoti patarimai kaip elgtis.
Jurgita
2008-10-01 23:18
Man taip pat labai patiko sis straipsnis... Aciu:)
loreta
2008-05-09 23:11
Puikus straipsnis...daug naudingos informacijos.aciu

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai