){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaikams iki tam tikro amžiaus tėvai „viską pasaulyje žino geriausiai“. Ir, kai vaikas sužino tiesą, kad vis dėlto tas dovanėles pirko ir dėjo po egle tėvai, jam tai didelė trauma. Tėvai iš karto praranda autoritetą prieš vaiką, šis jaučiasi išduotas. Psichologiškai mažajam gali susiformuoti nepasitikėjimo jausmas ir mintis, jog, jei tėvai pamelavo vieną kartą, tai pameluos ir dažniau. Tada gali kilti mintis, kad, jei meluoja tėvai, tai gal iš jam galima . Augdamas vaikas susiranda draugų, kuriais tiki labiau nei tėvais.
Neretai tėvai skundžiasi, kad jų vaikas ima viskuo abejoti. Tokiais atvejais paprastai problemos būna ne vaikų, bet tėvų santykiai. Jei jų bendravime tvyro įtampa, nesusikalbėjimas, o vaikui ši situacija slepiama ir sakoma, kad viskas gerai, vaikas nebesupranta, kaip yra iš tiesų, jis pradeda bijoti.
Kitaip tariant, situacijos nepaaiškinimas vaikui sukelia nepasitikėjimą, jis tampa nerimastingas – su nežinia gyventi sunku. Vaikas savo namuose turėtų jaustis saugiai ir nebijoti tėvų paklausti jam rūpimų dalykų. Kai mažajam susidaro įspūdis, kad klausti negalima, jis lieka vienas su savo klausimais. Jei jam ir toliau niekas nepaaiškinama, pamažu vaikas gali susikurti savo išvadas apie esamą situaciją, kuri jam pasirodys nepriimtina.
Visi esame žmonės, visi klystame. Vis dėlto vaikui dažnai visus metus kalama į galvą, kad jis turi būti geras, kad Kalėdų senelio „pasiuntiniai“ stebi kiekvieną jo poelgį – jaučiama savotiška įtampa. Vaikas jaučiasi kaltas dėl kai kurių savo veiksmų ne prieš savo gimdytojus, bet prieš Kalėdų senelį. Kodėl tėvai negali susitvarkyti su savo mažyliu patys? Kodėl Kalėdų senelis primetamas tarsi koks teisėjas? Tos elgesys su vaiku neretai parodo, kad yra problemų pačioje šeimoje, tarp tėvų.
Galima sakyti, kad Kalėdų senelis vaikams reikalingas ryšiui – vaikai jam rašo kalėdinius laiškus ir tikisi atsakymo. Vaikai laiškuose ne tik konkretų prašymą trumpai ir aiškiai parašo. Neretai būna, kad jie papasakoja apie save, apie draugus, net apie savo problemas šeimoje. Tai rodo, kad jiems trūksta bendravimo, trūksta ryšio su aplinkiniais. Kalėdų senelis tampa tarsi paguodos telefonu. Tai būdingiau vienišiems, nuskriaustiems vaikams, negaunantiems emocinės šilumos namuose.
Suaugusieji neretai pasakoja, kad, kai buvo sugriautas tas mitas, buvo liūdna. Kai kurie net prisimena, kaip kieme net mušdavosi su didesniais vaikais, kurie sakydavo, kad Kalėdų senelio nėra. Vienos pažįstamos vaikai ėjo į tokį darželį, kuriame kartą buvo nuspręsta parodyti Kalėdų senelio mitą. Vaikams buvo parodytas aktorius, kuris vaikų akivaizdoje apsirengė Kalėdų senelio rūbais, trumpam su jais pabuvo ir prie vaikų vėl nusirengė. Šis reginys vaikams sukėlė didelę traumą, jie nebenorėjo į jį žiūrėti, tuo labiau imti iš jo dovanų. Pasitvirtino faktas, kad vaikams tiesiogiai realybės atskleisti negalima, tai traumuoja jų vaikišką psichiką, sudaužo pasakos pasaulį.
Kalėdų senelis – tai vienas iš svarbesnių vaikų fantazijų objektų. Šiuo atveju vaikai labai kūrybingi ir išradingi. Jie fantazuoja ne tik apie Kalėdų senelį, bet ir apie kitus kalėdinius atributus, sakykime, apie laiškų rašymą. Mažesni gal galvoja, kad laiškų nebūtina siųsti į Laplandiją, jie juos gali palikti pusnyje – juk senelis visur eina, visur juos gali pasiimti. Patariama išklausyti vaikų fantazijas ir kaip jie įsivaizduoja gerąjį dėdę, dalijantį dovanas – galbūt jis atsiskleis visiškai kitoks, nei apibūdintas tėvų. Dėl to daugelis psichologų, nagrinėdami fantazijų subtilybes, savo veikaluose aprašo būtent vaikų samprotavimus.
Reikia leisti vaikams fantazuoti. Jiems būdinga savybė klausinėti apie senelio išvaizdą, elgesį, jo šalį, iš kurios jis atvyksta. Šiuo atveju ne tėvai turi apibūdinti Kalėdų senelį – jie to turėtų klausti pačių vaikų: kaip tau atrodo Kalėdų senelis? na, papasakok tu man, pasišnekam? Tuomet atsiskleis vaiko įsivaizduojamas Kalėdų senelis – galbūt jis pasirodys visiškai kitoks nei tėvų apibūdintas. Tuomet, išryškėjus teisybei, vaikui galima priminti jo paties pasakojimą ir įsitikinimus, „nusimetant“ melą nuo savęs.
Vaiką geriausiai paruošti nuomonei, kad Kalėdų senelis, lipantis pro kaminą ir padedantis dovanas, yra kaip graži pasaka, kaip, tarkime, apie Raudonkepuraitę. Pasakyti, kad galbūt seniai seniai buvo toks žmogus su didele balta barzda, kuris labai mylėjo vaikus ir jiems mėgdavo dovanoti dovanas, o dabar yra daug gabių aktorių, kurie tiesiog persirengia kaip tas gerasis dėdė ir taip pat dovanoja dovanas, sukuria šventę. Tiesiog pateikti tai kaip vaikų ir suaugusiųjų žaidimą.
Jei vaikas namuose gauna didelę dovaną, o per šventę kitur – akivaizdžiai mažesnę, jis gali save nuvertinti, jaustis kaltas, kad blogai elgėsi, kad kitas Kalėdų senelis jo neįvertino ir kad jis neteisingas. Darželiuose, mokyklose ar tėvų darbovietėse per Kalėdines šventes dovanojamos įvairaus dydžio dovanėlės. Vaikui gali susiformuoti „neteisybės matymas“ ir klausimas, tarkime, kodėl jis gavo tik saldainių dėžutę, o štai jo draugas didelį konstruktorių.
Laikui einant, vaikas pats sužino, kad Kalėdų senelio nėra. Šios žinios ateina natūraliai. Būna situacijų, kai vaikas pats pareiškia abejojimus: „nugirdau, arba man draugas sakė, kad Kalėdų senelio nėra, ar čia teisybė?“. Išgirdus tokį ar panašų klausimą, jokiu būdu negalima kaip kirviu nukirsti, maždaug išgirstos kalbos visiška neteisybė. Kai kurie tėvai tokiu atveju dar ir pagąsdina – „jei taip kalbėsi, senelis pas tave nebeateis ir dovanų nebeatneš‘.
Vaikams tiesiogiai į akis meluoti negalima, nes, kai jie sužinos tiesą iš aplinkinių, gali nebepasitikėti tėvais. Norint „pagražinti“ tiesą, reikėtų į užduodamus klausimus atsakyti teisingai, bet kartu išsisukant nuo tiesaus atsakymo. Sakykime, kai vaikas paklausia, iš kur atsiranda vaikai, galima atsakyti, jog, esant atitinkamam amžiui „tėvelis myli mamą, jos pilvelyje atsiranda sėklelė, kuri ten įsitvirtina ir pamažu iš tos sėklelės užauga vaikutis“.
Nemaža dalis vaikų yra labai prisirišę prie savo gimdytojų. Norėdami kur nors išeiti be vaiko, mama pameluoja, pvz., kad išeina į gretimą kambarį ir tuoj grįš. Tuomet vaikas, jos nesulaukęs ilgesnį laiką, tampa irzlus, o dar gražiau, kai supranta apgavystę nuėjęs į gretimą kambarį, tai puola į isteriją, apsiverkia. Jei tokie atvejai pasikartoja, nemaža tikimybė, kad vaikui susiformuos nepasitikėjimas tėvais.
Dėl „kalėdinio“ melo – vis dėlto nereikėtų ignoruoti tos gražios istorijos apie Kalėdų senelį. Ji egzistuoja seniai, tapo lyg savotišku Kalėdų šventės simboliu vaikams. Juk net suaugusieji kartais skaito pasakas – tai kam jas atimti iš vaikų?... Beje, tėvams, kurie patys persirengia Kalėdų seneliu, patarčiau kruopščiai peržiūrėti savo aprangą prieš einant pas savo vaikus – jie labai pastabūs ir net iš menkiausios detalės gali atpažinti tėvus, tarkime, kad ir iš laikrodžio.
Vaikystėje labai laukdavau Kalėdų senelio, ypač to ryto, kai atsikeldavau ir rasdavau dovanų po egle. Praktiškai tai buvo vienintelis dalykas, dėl kurio taip laukdavome šios šventės. Kai sužinojau, kad Kalėdų senelio nėra, man pačios Kalėdos kaip ir nebeteko prasmės. Dar labai skaudu buvo, kad tai sužinojau ne iš tėvų – dar iki dabar likusi savotiška nuoskauda tam žmogui. Jei vaikas tiki Kalėdų seneliu ir negauna norimos dovanos, mažasis seneliui gali atleisti – gal Kalėdų senelis buvo labai užimtas ir nespėjo perskaityti vaikučio laiško, gal pritrūko pinigų norimai dovanai. Tuo tarpu jei tėvai tokios neįteikia, iš karto gali kilti nepasitenkinimas jais – juk jie žino vaiko troškimus!
Jau būdama suaugusi, neprieštaraučiau, jei pas mane ateitų Kalėdų senelis ir atneštų kokią netikėtą dovaną. Dabartinės Kalėdos kartais man atrodo kaip būtinybė pirkti dovanas. Atsirado toks masiškas bandos jausmas „jei visi perka, tai ir tu turi pirkti“. Neretai, prieš gaudama dovaną, jau žinau, kokia ji bus – prieš tai atsiklausiama. Sakykime, pernai metų Kalėdos man buvo vienos iš geriausių. Kodėl? Nes su vyru važiavome į Baltarusijoje esančią Belovežo girią, kad pamatytume tikrąjį Kalėdų senelį. Ir pamatėme.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę