Kalėdų senelis atneš dovanų

Tuo įsitikinę daugelis mažų vaikų. Tiksliau – įtikinti tėvų ar aplinkinių. Mažieji tiki, kad Kalėdų naktį pro kaminą ar pro balkoną įlipa didelis storas dėdė balta barzda su pilnu maišu dovanų. Jie tiki, kad turi gerai elgtis visus metus, nes juos stebi Kalėdų senelio pasiuntiniai. Kas atsitinka, kai vaikiškas tikėjimas sugriaunamas? Kokį optimalų sprendimą pasirinkti tėvams, kad per greitai neatskleistų tikros realybės ir nesudaužytų vaiko svajonių? Kaip elgtis, kai realybė jau atskleista? Apie tai ir dar daugiau kalbamės su vaikų ir suaugusiųjų psichologe-psichoterapeute Vita ČIORAITIENE.
 

Tėvų išdavystė – skaudi


Vaikams iki tam tikro amžiaus tėvai „viską pasaulyje žino geriausiai“. Ir, kai vaikas sužino tiesą, kad vis dėlto tas dovanėles pirko ir dėjo po egle tėvai, jam tai didelė trauma. Tėvai iš karto praranda autoritetą prieš vaiką, šis jaučiasi išduotas. Psichologiškai mažajam gali susiformuoti nepasitikėjimo jausmas ir mintis, jog, jei tėvai pamelavo vieną kartą, tai pameluos ir dažniau. Tada gali kilti mintis, kad, jei meluoja tėvai, tai gal iš jam galima . Augdamas vaikas susiranda draugų, kuriais tiki labiau nei tėvais.
Neretai tėvai skundžiasi, kad jų vaikas ima viskuo abejoti. Tokiais atvejais paprastai problemos būna ne vaikų, bet tėvų santykiai. Jei jų bendravime tvyro įtampa, nesusikalbėjimas, o vaikui ši situacija slepiama ir sakoma, kad viskas gerai, vaikas nebesupranta, kaip yra iš tiesų, jis pradeda bijoti.
Kitaip tariant, situacijos nepaaiškinimas vaikui sukelia nepasitikėjimą, jis tampa nerimastingas – su nežinia gyventi sunku. Vaikas savo namuose turėtų jaustis saugiai ir nebijoti tėvų paklausti jam rūpimų dalykų. Kai mažajam susidaro įspūdis, kad klausti negalima, jis lieka vienas su savo klausimais. Jei jam ir toliau niekas nepaaiškinama, pamažu vaikas gali susikurti savo išvadas apie esamą situaciją, kuri jam pasirodys nepriimtina.
Visi esame žmonės, visi klystame. Vis dėlto vaikui dažnai visus metus kalama į galvą, kad jis turi būti geras, kad Kalėdų senelio „pasiuntiniai“ stebi kiekvieną jo poelgį – jaučiama savotiška įtampa. Vaikas jaučiasi kaltas dėl kai kurių savo veiksmų ne prieš savo gimdytojus, bet prieš Kalėdų senelį. Kodėl tėvai negali susitvarkyti su savo mažyliu patys? Kodėl Kalėdų senelis primetamas tarsi koks teisėjas? Tos elgesys su vaiku neretai parodo, kad yra problemų pačioje šeimoje, tarp tėvų.


 

Dėdė su barzda vaikams reikalingas


Galima sakyti, kad Kalėdų senelis vaikams reikalingas ryšiui – vaikai jam rašo kalėdinius laiškus ir tikisi atsakymo. Vaikai laiškuose ne tik konkretų prašymą trumpai ir aiškiai parašo. Neretai būna, kad jie papasakoja apie save, apie draugus, net apie savo problemas šeimoje. Tai rodo, kad jiems trūksta bendravimo, trūksta ryšio su aplinkiniais. Kalėdų senelis tampa tarsi paguodos telefonu. Tai būdingiau vienišiems, nuskriaustiems vaikams, negaunantiems emocinės šilumos namuose.
Suaugusieji neretai pasakoja, kad, kai buvo sugriautas tas mitas, buvo liūdna. Kai kurie net prisimena, kaip kieme net mušdavosi su didesniais vaikais, kurie sakydavo, kad Kalėdų senelio nėra. Vienos pažįstamos vaikai ėjo į tokį darželį, kuriame kartą buvo nuspręsta parodyti Kalėdų senelio mitą. Vaikams buvo parodytas aktorius, kuris vaikų akivaizdoje apsirengė Kalėdų senelio rūbais, trumpam su jais pabuvo ir prie vaikų vėl nusirengė. Šis reginys vaikams sukėlė didelę traumą, jie nebenorėjo į jį žiūrėti, tuo labiau imti iš jo dovanų. Pasitvirtino faktas, kad vaikams tiesiogiai realybės atskleisti negalima, tai traumuoja jų vaikišką psichiką, sudaužo pasakos pasaulį.
Kalėdų senelis – tai vienas iš svarbesnių vaikų fantazijų objektų. Šiuo atveju vaikai labai kūrybingi ir išradingi. Jie fantazuoja ne tik apie Kalėdų senelį, bet ir apie kitus kalėdinius atributus, sakykime, apie laiškų rašymą. Mažesni gal galvoja, kad laiškų nebūtina siųsti į Laplandiją, jie juos gali palikti pusnyje – juk senelis visur eina, visur juos gali pasiimti. Patariama išklausyti vaikų fantazijas ir kaip jie įsivaizduoja gerąjį dėdę, dalijantį dovanas – galbūt jis atsiskleis visiškai kitoks, nei apibūdintas tėvų. Dėl to daugelis psichologų, nagrinėdami fantazijų subtilybes, savo veikaluose aprašo būtent vaikų samprotavimus.
 

Tarp melo ir fantazijos


Reikia leisti vaikams fantazuoti. Jiems būdinga savybė klausinėti apie senelio išvaizdą, elgesį, jo šalį, iš kurios jis atvyksta. Šiuo atveju ne tėvai turi apibūdinti Kalėdų senelį – jie to turėtų klausti pačių vaikų: kaip tau atrodo Kalėdų senelis? na, papasakok tu man, pasišnekam? Tuomet atsiskleis vaiko įsivaizduojamas Kalėdų senelis – galbūt jis pasirodys visiškai kitoks nei tėvų apibūdintas. Tuomet, išryškėjus teisybei, vaikui galima priminti jo paties pasakojimą ir įsitikinimus, „nusimetant“ melą nuo savęs.
Vaiką geriausiai paruošti nuomonei, kad Kalėdų senelis, lipantis pro kaminą ir padedantis dovanas, yra kaip graži pasaka, kaip, tarkime, apie Raudonkepuraitę. Pasakyti, kad galbūt seniai seniai buvo toks žmogus su didele balta barzda, kuris labai mylėjo vaikus ir jiems mėgdavo dovanoti dovanas, o dabar yra daug gabių aktorių, kurie tiesiog persirengia kaip tas gerasis dėdė ir taip pat dovanoja dovanas, sukuria šventę. Tiesiog pateikti tai kaip vaikų ir suaugusiųjų žaidimą.
Jei vaikas namuose gauna didelę dovaną, o per šventę kitur – akivaizdžiai mažesnę, jis gali save nuvertinti, jaustis kaltas, kad blogai elgėsi, kad kitas Kalėdų senelis jo neįvertino ir kad jis neteisingas. Darželiuose, mokyklose ar tėvų darbovietėse per Kalėdines šventes dovanojamos įvairaus dydžio dovanėlės. Vaikui gali susiformuoti „neteisybės matymas“ ir klausimas, tarkime, kodėl jis gavo tik saldainių dėžutę, o štai jo draugas didelį konstruktorių.
Laikui einant, vaikas pats sužino, kad Kalėdų senelio nėra. Šios žinios ateina natūraliai. Būna situacijų, kai vaikas pats pareiškia abejojimus: „nugirdau, arba man draugas sakė, kad Kalėdų senelio nėra, ar čia teisybė?“. Išgirdus tokį ar panašų klausimą, jokiu būdu negalima kaip kirviu nukirsti, maždaug išgirstos kalbos visiška neteisybė. Kai kurie tėvai tokiu atveju dar ir pagąsdina – „jei taip kalbėsi, senelis pas tave nebeateis ir dovanų nebeatneš‘.
 

Konsultuoja vaikų lopšelio-darželio „Krivūlė“ pavaduotoja Aušra RIMŠIENĖ


Vaikams tiesiogiai į akis meluoti negalima, nes, kai jie sužinos tiesą iš aplinkinių, gali nebepasitikėti tėvais. Norint „pagražinti“ tiesą, reikėtų į užduodamus klausimus atsakyti teisingai, bet kartu išsisukant nuo tiesaus atsakymo. Sakykime, kai vaikas paklausia, iš kur atsiranda vaikai, galima atsakyti, jog, esant atitinkamam amžiui „tėvelis myli mamą, jos pilvelyje atsiranda sėklelė, kuri ten įsitvirtina ir pamažu iš tos sėklelės užauga vaikutis“.
Nemaža dalis vaikų yra labai prisirišę prie savo gimdytojų. Norėdami kur nors išeiti be vaiko, mama pameluoja, pvz., kad išeina į gretimą kambarį ir tuoj grįš. Tuomet vaikas, jos nesulaukęs ilgesnį laiką, tampa irzlus, o dar gražiau, kai supranta apgavystę nuėjęs į gretimą kambarį, tai puola į isteriją, apsiverkia. Jei tokie atvejai pasikartoja, nemaža tikimybė, kad vaikui susiformuos nepasitikėjimas tėvais.
Dėl „kalėdinio“ melo – vis dėlto nereikėtų ignoruoti tos gražios istorijos apie Kalėdų senelį. Ji egzistuoja seniai, tapo lyg savotišku Kalėdų šventės simboliu vaikams. Juk net suaugusieji kartais skaito pasakas – tai kam jas atimti iš vaikų?... Beje, tėvams, kurie patys persirengia Kalėdų seneliu, patarčiau kruopščiai peržiūrėti savo aprangą prieš einant pas savo vaikus – jie labai pastabūs ir net iš menkiausios detalės gali atpažinti tėvus, tarkime, kad ir iš laikrodžio.
 

VŠĮ „Npr“ Mokymų skyriaus projektų vadovė Sandra Žibaitienė:


Vaikystėje labai laukdavau Kalėdų senelio, ypač to ryto, kai atsikeldavau ir rasdavau dovanų po egle. Praktiškai tai buvo vienintelis dalykas, dėl kurio taip laukdavome šios šventės. Kai sužinojau, kad Kalėdų senelio nėra, man pačios Kalėdos kaip ir nebeteko prasmės. Dar labai skaudu buvo, kad tai sužinojau ne iš tėvų – dar iki dabar likusi savotiška nuoskauda tam žmogui. Jei vaikas tiki Kalėdų seneliu ir negauna norimos dovanos, mažasis seneliui gali atleisti – gal Kalėdų senelis buvo labai užimtas ir nespėjo perskaityti vaikučio laiško, gal pritrūko pinigų norimai dovanai. Tuo tarpu jei tėvai tokios neįteikia, iš karto gali kilti nepasitenkinimas jais – juk jie žino vaiko troškimus!
Jau būdama suaugusi, neprieštaraučiau, jei pas mane ateitų Kalėdų senelis ir atneštų kokią netikėtą dovaną. Dabartinės Kalėdos kartais man atrodo kaip būtinybė pirkti dovanas. Atsirado toks masiškas bandos jausmas „jei visi perka, tai ir tu turi pirkti“. Neretai, prieš gaudama dovaną, jau žinau, kokia ji bus – prieš tai atsiklausiama. Sakykime, pernai metų Kalėdos man buvo vienos iš geriausių. Kodėl? Nes su vyru važiavome į Baltarusijoje esančią Belovežo girią, kad pamatytume tikrąjį Kalėdų senelį. Ir pamatėme.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

gabija
2011-04-13 16:30
o man patinka visos sventes, as ju laukiu. Ne del to kad gauciau dovanu, bet kad dovanociau kitiems ir suteikciau jiems dziaugsma, ypac tiems kuriems labiausiai reikia. Visai neseniai mano drauge paliko vyras ir ji tiesiog buvo traumuota, tada as jai is geradovana.lt nupirkau viso kuno masaza, kad ji bent valandelei pamirstu viska ir atsipalaiduoti. tad dovanas pirkti reikia:)
nikitaa
2008-01-10 13:01
Perskaicius straipsni, prisiminiau vaikystę ir tą didijį kalėdų senelio laukimą...iš tikrųjų, tik dėl to ir aš labai laukdavau Kalėdų. Nežiūrint to, kokią dovaną gausiu - man jos dydis buvo nesvarbu, svarbiausia pats Kalėdų senelio atėjimas.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai