){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Hipnozė ir jos daroma įtaka žmogų domino jau senovėje. Beveik kiekvienoje kultūroje galima atrasti hipnozės užuomazgų. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai eidavo „pamiegoti šventyklose“, o to miego metu šventyklų žyniai juos esą gydydavo. „Stebuklingas miegas“ aprašomas ir senovės Romos šaltiniuose. O, kad transo būsena daro įtaką žmogaus sveikatai, skelbė žymusis medikų „moralės kodekso“ autorius Hipokratas.
Šiuolaikinės hipnozės tėvu laikomas gyvūnų magnetizmo teorijos ir mesmerizmo metodo pradininkas vokiečių kilmės gydytojas Francas Antonas Mesmeras (Friedrich Anton Mesmer). Tačiau, nors jo placebo poveikiu paremtas metodas tuo metu susilaukė didelės sėkmės, vėliau jis vis dėlto buvo paneigtas mokslo. O paneigė šį metodą gydytojas, pirmą kartą pavartojęs terminą „hipnozė“. Džeimsas Bredas užginčijo F. Mesmerio idėją, kad magnetizmas sukelia hipnozę. Atlikęs daugybę tyrimų, Dž. Bredas nustatė, kad transą sukelia intensyvus ilgalaikis dėmesio sukoncentravimas viena kryptimi. Savo atradimą mokslininkas mėgino naudoti įvairioms fizinėms ir psichologinėms negalioms gydyti, tačiau nesėkmingai. Kiti gydytojai hipnozę panaudojo efektyviau, ypač skausmui valdyti.
„Šiandien hipnozę mokslas supranta kaip visiškai normalią vieną iš trijų žmogaus būsenų (budrumas, miegas ir hipnozė)“, – teigia gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Žukauskas. – Tiesa, Vakaruose dažniau vartojamas žodis – transas“. Tarpinė tarp būdravimo ir miego būsena pasiekiama pasitelkiant įvairias hipnozės technikas. „Hipnozė taikoma medicinoje siekiant išgydyti įvairius sutrikimus (priklausomybę nuo alkoholio, tabako ar narkotikų, įvairias neurozes), gimdymo metu, stomatologijoje, nuskausminimo tikslu, sporto medicinoje ir kt. Hipnozė kartais naudojama ir įvairiems sceniniams triukams, atliekant mokslinius tyrimus“, – paslaptimis dalijasi gydytojas psichiatras-psichoterapeutas V. Žukauskas. – Taigi hipnozės paskirtis gana plati“.
Psichiatro-psichoterapeuto teigimu, hipnozės būsenos pacientas jaučia tai, ką jam įteigia gydytojas. Dažniausiai tai malonūs jausmai. O užhipnotizuoti galima praktiškai kiekvieną žmogų, skiriasi tik būsenos pasiekimo laikas. „Ne visi pacientai greitai pasiekia gilios hipnozės būseną. Tačiau maždaug trečdalis žmonių vis dėlto pasižymi padidėjusiu hipnobilumu, todėl juos „užmigdyti“ galima akimirksniu, o su vidutinio hipnobilumo asmenimis tenka „padirbėti“ nuo kelių iki keliolikos minučių, – teigia V. Žukauskas. – Hipnotizuojant hipnobilius žmones galima pasiekti tokią gilią hipnozę, dar vadinamą somnambulizmu, kad tokios būsenos juos galima sugrąžinti net į vaikystėje įvykusius išgyvenimus. Kai kurie jų prisimena ir pasako dar antroje klasėje išmoktą eilėraštuką ar panašiai. Tokiems žmonėms labai lengva įteigti haliucinacijas: pvz.., duoti svogūną, sakai, kad tai obuolys, ir liepi valgyti. Užhipnotizuoti neįmanoma tik psichozės būsenos žmonių (pavyzdžiui, sergančiųjų šizofrenija), nes hipnotizuojamasis neprieinamas kontaktui“, – sako Vytautas Žukauskas.
Daugelis žmonių hipnozės, kaip vieno iš gydymo metodų, dažniausiai atsisako vien todėl, kad bijo išduoti savo paslaptis ar konfidencialią asmeninę informaciją. Tačiau, gydytojo V. Žukausko teigimu, to bijoti tikrai nereikia. „Mūsų psichika labai sudėtinga, ir ja manipuliuoti nėra taip paprasta“, – pastebi psichiatras-psichoterapeutas. – Todėl tuomet, kai gydytojas nori įsiskverbti į žmogaus asmenines paslaptis, dažniausiai pacientas spontaniškai pabunda. Taigi šio metodo panaudoti siekiant išgauti žmogaus paslaptis praktiškai neįmanoma“.
Viena aišku – tiesa slypi kažkur anapus. Ir tik hipnotizuotojas žino, ar ją pasieks. Juk, pasak gydytojo Vytauto Žukausko, hipnozė – subtilus dalykas!
JAV mokslininkai paskelbė moterims nepalankią naujieną: metimas rūkyti pasitelkus hipnozę kur kas efektyviau veikia vyrus nei moteris. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai tokias išvadas padarė išanalizavę 18 mokslinių publikacijų. Jose aprašyta, kokių rezultatų pasiekta kovai su cigaretėmis pasitelkiant įvairias hipnozės metodikas. Paaiškėjo, kad iš moterų, dalyvavusių tokiuose tyrimuose, cigaretes į šoną padėjo 23 procentai, o štai tarp vyrų – 30 procentų. Tiesa, tokį beveik pusantro karto mažesnį efektyvumą mokslininkai aiškina ne hipnozės neveiksnumu, bet skirtinga vyrų ir moterų psichologija. Esą vyrams ir taip kur kas lengviau atsisakyti žalingų įpročių. Tiesa, tokie rezultatai nesumažino mokslininkų įsitikinimo, kad hipnozė vis dėlto padeda mesti rūkyti. Specialistų teigimu, efektyvių rezultatų galima pasiekti hipnozę taikant kartu su kitomis metodikomis – dieta, psichoterapija ir fiziniais pratimais.
Įvaldę savitaigą jaunuoliai egzaminų metu gauna geresnius pažymius. Tokią išvadą padarė vieno Londono universiteto hipnozės skyriaus vadovas, atlikęs bandymus viename Londono koledže. Jo teigimu, savitaiga sumažina nervingumą ir padeda kur kas greičiau ir efektyviau pasąmonėje „susirasti“ teisingą atsakymą. Psichologai studentus mokė įsivaizduoti save ten, kur jiems gera ir ramu. Po to jaunuoliams buvo įteigiamas raktinis žodis ar veiksmas, kuris reikiamu metu sukelia tokius pačius malonius pojūčius. Duodamas interviu „Times“ laikraščiui vienas iš eksperimento dalyvių teigė, kad trijų valandų savitaigos seansas padėjo jam visiškai nusiraminti. Šį metodą jaunuolis žadėjo naudoti ir ateityje, iškilus stresinėms situacijoms, pavyzdžiui, įsidarbinant naujame darbe.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę