){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia tinkamai išsirinkite spalvas. Patartina nedažyti sienų tamsiomis arba ryškiomis raudono spektro spalvomis. Geriausiai padės atsipalaiduoti pastelinių spalvų sienos.
Grindys ir sienos miegamajame turėtų būti lengvai plaunamos – tai padeda išvengti dulkių kaupimosi. Dėl šios priežasties nepatartina uždengti didelio grindų ploto kilimu arba kilimine danga.
Ryškus apšvietimas miegamajame irgi nėra rekomenduojamas. Jeigu mėgstate skaityti lovoje, įrenkite vietinį apšvietimą.
Nuo lovos priklauso, kaip išsimiegosite ir kaip jausitės visą dieną. Norėdami gerai pailsėti, išsirinkite lovą, kuri ne mažiau nei 15 cm ilgesnė nei jūsų ūgis.
Pernelyg siaura lova taip pat gali būti nepatogi, todėl pasitikrinkite, ar, kai gulite ant nugaros, jūsų sulenktos per alkūnes rankos neišsikiša už lovos krašto.
Žmonėms, aukštesniems nei 180 cm, čiužinys turėtų būti 155 x 220 cm.
Reikia nepamiršti, kad bet koks, net ir pats geriausias čiužinys negali tarnauti amžinai. Paprastai jis keičiamas kas 6–8 metus, kai kuriems moderniems čiužiniams suteikiama garantija iki 12 metų. Mat kontaktuodamas su žmogaus kūnu čiužinys sugeria negyvas kūno ląsteles ir prakaitą, taip sudaro labai palankią aplinką dulkių erkutėms daugintis. Šie maži plika akimi nematomi mikroorganizmai sukelia niežulį, čiaudulį, slogą, odos įdrėskimus, ir visa tai sutrikdo sveiką miegą. Yra specialių purškiklių čiužiniams, pagalvėms nuo dulkių erkučių. Jie apsaugo patalynę iki metų. Yra ir šiuolaikiškų čiužinių, kuriuose jokie gyviai nesiveisia – to reiktų nepamiršti, ruošiantis senąjį čiužinį pakeisti nauju.
Žmonėms, alergiškiems dulkių erkutėms, renkantis lovos čiužinį reiktų nepamiršti, kad dabar yra tokių, kurie padengti moderniomis medžiagomis, apdorotomis specialiomis technologijomis. Tai padaro juos tinkamus net sergantiesiems alergija.
Rinkitės čiužinį plaunamu paviršiumi, kurį būtų galima lengvai nuimti ir išplauti. Tik nedarykite to, jei esate įsigiję naujovišką antialerginį ortopedinį čiužinį. Jie būna padengti specialia apsauga nuo įvairiausių mikroorganizmui, kuri plaunant ar lyginant būtų pažeista.
Reguliariai siurbliu valykite dulkes nuo čiužinio paviršiaus.
Jeigu čiužinys purvinas, naudokite specialų šampūną čiužiniams valyti arba švelnų detergentą su vandeniu. Galite valyti kempine. Po to leiskite sudrėkintam čiužinio paviršiui gerai išdžiūti. Saulėtą diena, jį, kaip ir visą patalynę, išneškite pakaitinti saulėje. Kas 6 mėnesius apverskite lovos čiužinį kita puse.
• Jeigu norite jausti psichologinį komfortą, patartina nestatyti lovos tiesiai prieš duris ar veidrodį. Orientuokite ją taip, kad viena lovos pusė liestų sieną, o atsisėdę gerai matytumėte duris.
• Laikykite įjungtus elektrinius prietaisus toliau nuo galvos. Jų skleidžiamas elektromagnetinis laukas trukdo atsipalaiduoti ir sveikai išsimiegoti.
• Sprando raumenų skausmo ryte išvengti padės tinkama pagalvė. Vietoje įprasto dydžio 80 x 80 cm pagalvės rinkitės 40 x 80 cm. Ji patogesnė nugarai. Arba įsigykite ortopedinę specialios formos pagalvę, prisitaikančią prie galvos formos ir žmogaus svorio.
• Jeigu skundžiatės stipriais sprando, nugaros raumenų skausmais, rekomenduojama naudoti specialų priegalvį. Kitaip sakant, po kaklu turi būti atrama, o pečiai gulėti ant čiužinio (ne ant pagalvės).
Jeigu įmanoma, kiekvieną dieną eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Miegamajame turi būti ramu, kambario temperatūra neturi būti aukštesnė nei 14–18° C.
Jei negalite užmigti, atsikelkite ir užsiimkite įprasta veikla. Eikite miegoti vėliau, kai pavargsite ir užsinorėsite miego. Iki miego likus mažiau nei 2 valandoms, negerkite tonizuojamųjų gėrimų. Neikite miegoti nei tuščiu, nei pilnu skrandžiu. Valgykite ne vėliau kaip 3 val. iki miego. Raminančių savybių turi karšta vonelė kojoms ir karštas pienas su medumi arba kakava.Prieš miegą pasistenkite atsipalaiduoti. Gali būti naudingi atpalaiduojamieji pratimai, pavyzdžiui, joga arba autogeninė treniruotė. Trumpas pasivaikščiojimas vakare lauke (tik ne prieš pat einant miegoti) taip pat gali padėti atsipalaiduoti ir užmigti.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę