){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Smegenys yra vienas iš daugiausiai energijos sunaudojančių organų, todėl joms būtina speciali dieta. Nustebsite sužinoję, kad jūsų protiniai sugebėjimai gali priklausyti nuo to, ką valgote. Tai nelengva, bet jūs galite tapti protingesni. Pirmiausia pradėkite valgyti pusryčius. Daugelis tyrimų patvirtina, kad žmonės, valgantys pusryčius, pasiekia daug geresnių rezultatų mokykloje ar darbe, nes taip smegenys nuo pat ryto aprūpinamos pagrindine energetine medžiaga – gliukoze. Tačiau gliukozę reikia gauti ne iš saldumynų, o iš kruopų ir košių. Atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, nuolat pusryčiams valgantys saldumynus ir geriantys gazuotus gėrimus, atminties testus atlieka taip pat, kaip ir 70 metų senukai. Geriausias pasirinkimas pusryčiams yra kiaušinis. Jame yra gausu cholino, iš kurio gaminamas pagrindinis smegenų ląstelių mediatorius – acetilcholinas. Smegenims naudinga baltyminga ir daug skaidulų turinti dieta. Visi tyrimai vienbalsiai sutaria dėl vitamino B naudos nepriekaištingai smegenų veiklai. Vaisiuose ir daržovėse esantys antioksidantai (beta karotinas, vit. C, vit. E ) saugo neuronus nuo laisvųjų radikalų, susidarančių streso metu, žalingo aplinkos poveikio.
Neverta nusivilti, jei nepasižymite jokiais išskirtiniais protiniais sugebėjimais. Jais nepasižymi ir labai gera atmintimi besididžiuojantys bei šimtus skaitmenų atsiminti gebantys atminties čempionatų dalyviai. Tiriant aštuonis kasmetinio atminties čempionato geriausiai pasirodžiusius dalyvius paaiškėjo, kad jie nepasižymi nei didesniu intelektu, nei ypatingomis psichinėmis savybėmis. Jie buvo visiškai tokie pat, kaip ir mes, tačiau jie turėjo vieną pranašumą. Pasirodo, kad kiekvienas iš dalyvių yra susikūręs mokymosi strategiją. Vieni iš pirmųjų žodžių raidžių sukuria pasakojimą, kiti įsivaizduoja, kad važiuoja iš taško A į tašką B ir toje atkarpoje išdėlioja žodžius ar žodžių pirmąsias raides. Labai svarbus emocinis nusiteikimas. Mokytis bus lengviau, kada to norėsite, ir jums bus įdomu. Aktoriai, mokydamiesi spektaklio žodžius, jiems suteikia emocinę prasmę. Įsimename geriau tai, kas teikia didesnes emocijas. Be to, profesionalūs aktoriai išmoksta kiekvienam judesiui priskirti žodį. Tai, ką išmokote, privalote kartkartėmis prisiminti. Ne veltui sakoma, jog kartojimas yra mokymosi motina. Kartojant išmoktą informaciją, ji perrašoma iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę. O, jei ji nenaudojama, – paprasčiausiai ištrinama.
Pastebėta, jog žmonės, kurie nuolat klausosi Mocarto muzikos, daug geriau sprendžia matematinius uždavinius ir pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Greičiausiai taip yra dėl to, kad muzika nuramina ir kažkaip stimuliuoja smegenis. Net žiurkės, klausydamos Mocarto, daug geriau atlieka atminties ir susikaupimo reikalaujančius pratimus. Prieš keletą metų nustatyta, kad Mocarto muzika smegenų neuronuose stimuliuoja du genus, atsakingus už smegenų aktyvaciją. Dar vienas įdomus faktas tas, kad didesnį intelektą turi žmonės, lankę muzikos mokyklą. Kuo anksčiau vaikas pradeda groti, tuo jo protiniai gebėjimai būna aukštesni ir tuo jis daugiau gyvenime pasiekia.
Tikriausiai nepatikėsite, bet fiziniai pratimai treniruoja ne tik raumenis, bet ir smegenis. Paprasčiausi pusvalandžio pasivaikščiojimai tris kartus per savaitę teigiamai veikia tokius gebėjimus, kaip dėmesio sutelkimas, mokymasis ir abstraktus mąstymas. Šis poveikis ypač ryškus vyresnio amžiaus žmonėms. Kasdien einantys pasivaikščioti senukai atminties testus sprendžia daug geriau nei retai išeinantys pasivaikščioti. Taip pat įrodyta, kad reguliariai sportuojantys vaikai mokosi geriau ir gauna aukštesnius pažymius nei nesportuojantys. Šis efektas daug ryškesnis berniukams nei mergaitėms. Viena iš aukštesnių protinių gebėjimų priežasčių – geresnis smegenų aprūpinimas krauju. Kita – fiziniai pratimai skatina neuronų dauginimąsi. Smegenų ląstelių dauginimosi efektas ryškiausias hipokampe, kuris atsako už atmintį ir mokymąsi. Be to, fiziniai pratimai mažina stresą, kuris ardo smegenų jungtis ir blogina atmintį. Todėl, jei norite geriau pasiruošti egzaminams, per mokymosi pertraukas sportuokite.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę