Įtaką žmonėms sapnai darydavo visais laikais. Senovėje žmonės tikėjo, kad per sapnus įmanoma bendrauti su dievais. Veikiami sapnų egiptiečių žyniai, indėnų šamanai ir kiti „žiniuoniai“ skelbdavo savo pranašystes. Iki pat viduramžių pabaigos sapnai turėjo įtakos net medicininėms diagnozėms. Taip pat ypač didelis dėmesys sapnams buvo skirtas ištikus bėdai ar priimant svarbų sprendimą.
Reikšmingais sapnus laikė ir senovės lietuviai. Prisiminkime Gedimino pilies istoriją. Juk jei kunigaikštis Gediminas nebūtų susapnavęs geležinio vilko, mes gal neturėtume Vilniaus...
Ne ką mažesnę reikšmę sapnams teikia ir šiuolaikinis žmogus. Knygynuose galima rasti storiausių sapnininkų. Sapnų reikšmę šiuolaikiniam žmogui nustato įvairios raganos ir sapnų aiškintojos. Sklando įvairios legendos apie pranašingus sapnus ir sapnų valdymą. Tačiau, daugelio psichologų teigimu, mes sapnus aiškiname ne taip, kaip turėtume.
Pasak psichologo-psichoterapeuto Roberto Petronio, sunku apibrėžti, kas yra sapnas. Tačiau, pasak jo, sapnas tikrai nėra atsitiktinai „sugeneruoti“ vaizdai. „Gyvenime mes susiduriame su aibe įspūdžių, jausmų, išgyvenimų, kurių per dieną nespėjame ar nenorime „suvirškinti“. Tačiau tie nebaigti darbai, rūpesčiai ir emocijos niekur nedingsta, lieka kažkur mūsų smegenyse, o vėliau įgauna tam tikrą išraišką sapnų pavidalu“, – sako psichoterapeutas. Todėl, anot jo, sapnai pasakoja ne apie ateitį (kaip įprasta manyti), bet apie dabartį ir turi esamų išgyvenimų emocinį krūvį.
Padėti išsiaiškinti sapną gali sau užduotas klausimas: „Kaip tai siejasi su dabartiniu mano gyvenimu?“ Daugelio specialistų teigimu, tai, kaip žmogus gyvena, – taip jis ir sapnuoja. Jeigu gyvenime yra nerimo, jo atspindys atsiras ir sapne (prisiminkite sapnuojamus uždavinius prieš svarbų egzaminą ar „jau įvykusį“ svarbų darbinį pokalbį sapne). „Jeigu žmogus nori pabėgti nuo problemų, jos jį pasivys sapne“, – juokauja psichoterapeutas R. Petronis.
Psichoterapeuto teigimu, sapnas, ypač išlikęs galvoje ir atsibudus, visada turi tam tikrą žinią, kurią nori pranešti. Tačiau pats žmogus ne visada pajėgus išsiaiškinti sapno prasmę, juo labiau čia nepadės bendri sapnininkai. „Sapnas dažnai atspindi paslėptus, nesąmoningus mūsų gyvenimo aspektus. Ir dažnai žvilgsnis iš šalies čia kaip tik ir yra svarbus“, – mano R. Petronis.
Psichologų teigimu, sapnų simbolika negali būti bendra visiems žmonėms.
„Paimkime simbolį, kuris turi kokią nors universalią prasmę, pavyzdžiui kryžių, – siūlo psichoterapeutas. – Tai gali būti kančios, tikėjimo ar mirties simbolis. Tačiau jei kryžių susapnavo musulmonas – tai jam gali simbolizuoti agresiją ar priešą. Todėl sapno aiškinimas yra labai individualus dalykas, susijęs su žmogaus vertybėmis, nuostatomis, požiūriu ir emocijomis“.
Psichoterapeutų teigimu, sapnai dažnai susiję su gyvenimo patirtimi. Kuo platesnis žmogaus akiratis – tuo sapnai gali būti sudėtingesni, o jų simbolika painesnė. Taip pat sapnai gali būti susiję su žmogaus amžiui aktualiais dalykais. „Paaugliai dažniau sapnuoja erotinius sapnus, nes tai jų amžiuje yra labai svarbi gyvenimo dalis, jie atranda save, savo kūną. Juk seksualiniai aspektai paauglystės periodu yra labai svarbūs, nauji, ir su jais susiję impulsai taip pat nauji. Dažnai paaugliai dėl to būna pasimetę – tai ir traukia, ir gąsdina. Todėl šios emocijos atsispindi ir jų sapnuose. Atitinkamai pagyvenę žmonės, bijantys mirties, gyvenimo laikinumą apmąstys sapnuose“, – atskleidžia psichoterapeutas.
R. Petronio teigimu, neverta aiškintis kiekvieno susapnuoto sapno. Be to, tai ir neįmanoma, nes ne visi sapnai lieka atmintyje. Tačiau, jei tas pats sapnas kartojasi nuolat arba jei miegant matyti vaizdai niekaip neiškrenta iš galvos, – verta susimąstyti. „Paprastai mes, psichoterapeutai, atkreipiame ypatingą dėmesį į pasikartojančius sapnus. Nes jie gali atskleisti informaciją, į kurią žmogus nuolat skubėdamas nekreipia dėmesio, ignoruoja, tačiau ji yra labai svarbi“, – pastebi R. Petronis.
„Pranašiškų sapnų būna, – sako psichoterapeutas. – Tačiau jie susiję ne su ateitimi, o su dabartimi. Galbūt čia tolima asociacija, tačiau kaip sinoptikai formuluoja rytojaus orus? Ne, nesusapnuoja (nors kai kam taip gali atrodyti, – aut. past.). Jie spėja pagal dabartinę atmosferos padėtį. Tai ir pranašiški sapnai rodo kažką, kas yra svarbu dabar. Tačiau tai ateityje gali turėti loginių pasekmių.“ Kaip pavyzdį jis nurodo... gripą. Jūs galite jaustis blogai, tačiau per skubėjimą, darbus ir įvairiausius rūpesčius ligos simptomų nepastebėsite. Apie gripą jums gali pranešti sapnas.
Todėl verta įsiklausyti į sapnus. Žinoma, neperlenkiant lazdos. Saldžių sapnų!
Gražesnius sapnus sapnuosite, jei prieš miegą pagalvosite apie gražius dalykus. Jei turite rūpesčių, nukelkite apmąstymus apie juos rytui. Juk rytas už vakarą protingesnis.
Venkite nervinių dirgiklių prieš miegą: televizoriaus, radijo, garsios muzikos.
Gražesnius sapnus matysite, jei miegosite išvėdintame kambaryje. Taip pat jei prieš šokdami į lovą – pasivaikščiosite.
Miegoti reikėtų kuo tamsesniame kambaryje.
Nevalgykite nakčiai. Dauguma žmonių, prisivalgę prieš miegą, sapnuoja košmarus. Taip pat nereiktų daug gerti, nes malonius sapnus kaskart nutrauks nemalonūs pojūčiai...
Prezidentas, susapnavęs savo mirtį
Jungtinių Valstijų prezidentas Abraomas Linkolnas likus dviem savaitėms iki nužudymo esą susapnavo savo palaikus. Tokią istoriją papasakojo vienas šalies vadovo draugas, pasak kurio, prezidentui sapnas dar ilgai neišėjo iš galvos. Neva sapne A. Linkolnas išgirdęs raudas. Norėdamas išsiaiškinti, kas nutiko, jis pradėjo vaikščioti po namus ir aptiko karstą su savo kūnu. Po poros savaičių jis buvo nušautas „Fordo“ teatre.
Viename 1895 m. medicinos žurnale pasakojama istorija, kaip prancūzų teismas už žmonos nužudymą vieną kiną nuteisė mirties bausme. Nebūtų nieko ypatingo, jei ne mirties būdas. Buvo nuspręsta žmogžudį palikti be miego... Sprendimo vykdymą pakaitomis esą prižiūrėjo trys sargybiniai. Po dešimties dienų mirtininkas pradėjo maldauti bet kokios bausmės, kad tik būtų nutrauktos nepakeliamos jo kančios.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę