){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dalis žmonių per šventes susilaukia nekviestų svečių – streso ir depresijos. Nieko nuostabaus. Besistengdami šauniai praleisti Kalėdas ir pasitikti Naujuosius Metus, kiekvienas susiduriame su visa plejada įvairiausių rūpesčių – darbas, vakarėliai, parduotuvės, maisto ruošimas, namų tvarkymas, rūpinimasis senstelėjusiais tėvais ar vaikais mokyklinių atostogų metu bei masė kitokių reikalų. Lyg ir daugoka ramybei bei džiaugsmui, ar ne? Tačiau, pasinaudojus keletu paprastų patarimų, stresą ar depresiją galima smarkiai sumažinti ir mėgautis šventėmis gal net labiau nei tikitės.
Pasidarykime darbų planą. Žinoma, kad, išvykę ilgon kelionėn be žemėlapio, mes greičiausiai klaidžiotumėme, gaištume laiką ir patirtume daugybę nereikalingų rūpesčių. Švenčių planavimas tampa labai prasmingu, kai mūsų gyvenimo sudėtinės dalys – laikas, energija, asmeniniai reikalai, tarpusavio santykiai, finansai, fizinė ir emocinė būsena – patiria stiprų poveikį. Pagalvokime apie atliktinų iki metų pabaigos užduočių sąrašo sudarymą. Turėkime „po ranka“ savo sąrašą ir planą. Iš pradžių tai šiek tiek sugaišins, tačiau vėliau sutaupys laiko ir, svarbiausia, jūs išvengsite nereikalingo streso. Planas išgelbėtų jus nuo bėgiojimo „ratais“, vaikščiojimo pirmyn atgal ar nuo intensyvių mėginimų prisiminti: „O kas gi toliau? O kas gi svarbiausia? Ką gi aš pamiršau?“... Juk ruošiantis šventėms tenka atlikti gausybę smulkių darbų. Nieko nuostabaus, kad patiriame stresą, bandydami viską išsaugoti atmintyje ir atgaminti.
Jau susiplanavote? Išsiaiškinkite, kas jums svarbiausia, žinokite, ką turite padaryti, ką nupirkti ir ko siekiate šio švenčių sezono metu. Tada pradėkite šventinius darbus kuo anksčiau, vėliau galėsite atsipalaiduoti ir mėgautis švenčių sezonu be streso.
Pradėję ruoštis šventėms anksti, sugebėsime visus nesklandumus pašalinti anksčiau nei bus dengiamas šventinis stalas, vyniojamos dovanos ar pradės rinktis svečiai bei sproginėti petardos. Kuo greičiau atliksime užduotis, tuo greičiau galėsime atsidrėbti minkštame fotelyje ir, ištiesę kojas, ramiai šypsotis, ką nors gurkšnoti ar kramsnoti ir mėgautis šiais metais susikurta šventine atmosfera!
Ar jau pajutote prieššventinį drebulį? Staiga paaiškėja, kad jos jau čia pat! Atsipalaiduokite, pasiimkite lapą popieriaus, rašiklį ir pradėkime.
• Prisiminkime praėjusias šventes. Padalinę savo lapą į du stulpelius, pavadinkime juos: „tai buvo puiku“ ir „niekada daugiau“. Atitinkamai išvardinkime tai, kas pavyko ir kuo likome nepatenkinti. Trumpai pasižymėkime, kas mus slėgė, ką pakeistume ir kas turėtų atsidurti stulpelyje „tai buvo puiku“.
• Pasirinkime, kas mums svarbiausia artėjančių švenčių metu. Tai turėtų tapti mūsų ruošimosi tema. Jei trūksta pinigų kelionei, pasirinkime „Šventė namuose“ ar „Paprasta, tačiau pritrenkianti šventė“. Tema, stiprinanti dvasią, galėtų būti „Svarbiausia – tikėjimas ir šeima“. Galima pasirinkti kokią mėgstamą citatą, pvz., Mahatmos Gandžio: „Tapk permaina, kurios linki pasauliui“. Būkime kūrybingi, linksmi ir viską užsirašykime.
• Pasirinkime keletą svarbiausių prioritetų. Pagrįskime juos tuo, ko iš tikro norime, kas tiktų mūsų pasirinktai temai. Neturi likti jokių abejonių. Viską užsirašykime. Žinant prioritetus, mums nebus sunku atmesti atsitiktinius norus ir lengvai atlikti tai, kas būtina. Jei kas nors mums ką nors siūlys ar kvies, pažvelkime į savo prioritetų sąrašą. Jei tai atitinka juos, sutikime. Jei ne, atsakymas greičiausiai bus neigiamas.
• Viską supaprastinkime. Daug ką galime atlikti patys, perleisti kitiems, o daug ko ir visai atsisakyti. Pašalinkime, kas netinka mūsų prioritetams. Pagalvokime, kas galėtų talkinti. Kai tik įmanoma, naudokimės kitų pagalba (pvz., galime pasiūlyti svečiams atsinešti patiekalus, užuot gaminę patys). Įtraukime šeimos narius ir nesiekime tobulumo. Viskas pavyks!
• Suformuokime šventinį biudžetą. Yra galybė būdų pasiruošti linksmoms šventėms, nešvaistant pinigų. Būkime kūrybingi. Neleiskime pinigams pavogti iš mūsų šventės.
• Pasirinkime tokius veikimo metodus, kurie teiktų džiaugsmą, o ne atlikime prievolę. Prisitaikydami prie natūralios įvykių eigos, išliksime savimi. Darydami tai, ką mėgstame ir mylime, susilauksime tokio paties atsako ir iš gyvenimo.
• Nervinei įtampai sumažinti naudinga ilgesnį laiką pavartoti magnio preparatų . Jo poveikį sustiprina B grupės vitaminai.
Su artėjančiomis šventėmis!
Taip pat atminkite, jog vien tik supratimas, kad šventės gali sukelti stresą ir depresiją, jau mažina jo įtaką. Taigi viską atlikime smagiai ir pradėkime 2007-uosius be streso!
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę