Jei tai šizofrenija

Ko gero, galime pasidžiaugti, kad šizofrenija nebeatrodo tokia paslaptinga ir grėsminga liga, kokia mūsų šalyje ji buvo dar pieš dešimtmetį. Tuomet sergantieji šizofrenija tarsi būdavo pasmerkti kitokiam gyvenimui, daug durų jiems buvo užverta. Šiandien galime pasidžiaugti, kad tokie ligoniai gydosi ir išlieka socialiai aktyvūs, gyvena savo namuose, dirba, rūpinasi vaikais…Tai didelis medicinos mokslo laimėjimas. Medicinos visuomenė pradeda geriau suprasti psichikos ligas, mes patys pradedame priimti sergančiuosius į savo tarpą. Tačiau dar negalime sudėti rankų, nes sergančiųjų šizofrenija skaičiai nesumažėjo, ir liga mažiau varginanti ir mažiau slegianti yra tik todėl, kad ji anksčiau ir tiksliau diagnozuojama, kad ligonis anksčiau pradedamas gydyti ir kad turime veiksmingų vaistų, kuriuos pacientai daug noriau vartoja.
 

Apie šizofreniją šiandien


Šizofrenija yra seniai žinoma liga, bet dar ir šiandien išlieka nežinoma tiksli jos išsivystymo priežastis. Tikrai aišku, kad šį sutrikimą sukelia organiniai ir biocheminiai pokyčiai galvos smegenyse, dėl kurių išsivysto šizofrenijai būdingi simptomai. Kai kurie tyrimai rodo, kad šizofrenija gali prasidėti dar vaisiaus vystymosi periodu – apie tai verčia manyti neįprastos galvos smegenų ląstelės, randamos šizofrenija sergančiųjų smegenyse. O šios ląstelės išsivysto dar iki gimimo. Ilgą laiką buvo gvildenama genetinė šizofrenijos vystymosi teorija – taip manyti vertė tai, kad šizofrenija dažniau pasireiškia kai kuriose šeimose (giminėje). Tačiau šizofreniją lemiantis genas nerastas iki šiol; taip pat žinoma, kad dalis sergančiųjų vieninteliai savo giminėje serga tokia liga. Vėlgi reikia paminėti, kad joks stresas, jokie stiprūs išgyvenimai nesukelia šizofrenijos (bet gali sukelti kitas psichikos ligas), tačiau dažnai pablogina jau sergančio šia liga sveikatos būklę. Besaikis alkoholio vartojimas, priklausomybė nuo narkotikų ar kitų medžiagų kartais gali sukelti panašius į šizofreniją simptomus nesergantiems ja žmonėms, tačiau pačios šizofrenijos nesukelia. Nors kartu žinoma, kad tarp sergančiųjų šizofrenija daug rūkančių, vartojančių alkoholį ar narkotikus.
Statistiniai duomenys rodo, kad apie ketvirtadalį sergančiųjų, kurie yra gydomi, pasveiksta maždaug per 5 metus; apie du trečdalius serga daug metų protarpiais paūmėjant ligos simptomams ir maždaug 10–15 proc. sergančiųjų serga sunkiai, liga pakeičia jų gyvenimą, jie tampa neįgalūs ar net miršta. Šizofrenija sergantieji miršta anksčiau, palyginti su bendra populiacija. Tarp sergančiųjų šizofrenija dažnos savižudybės – šis skaičius yra 10–13 proc. didesnis nei visų gyventojų.

 

Jei jums diagnozavo šizofreniją


Suprantama, kad išgirsti, jog jums (ar jūsų artimajam) diagnozuota šizofrenija, yra didelis sukrėtimas. Dažnai tokie žmonės užsisklendžia, slepia nuo aplinkinių šiuos išgyvenimus, jaučiasi „pasmerkti“, „praradę gyvenimą“. Bet reiktų žinoti, kad sergančiųjų šia liga gana daug – vien Lietuvoje tokių yra maždaug 20 tūkstančių.
Parenkant tinkamus vaistus, taikant psichologinės, socialinės pagalbos priemones, galima gerokai palengvinti sergančiųjų būklę, padėti jiems sėkmingiau integruotis į visuomenės gyvenimą. Taip pat reikia įsidėmėti, kad negydoma šizofrenija labai išvargina ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius, aplinkinius žmones, kartais labai pakeisdama ar net sugriaudama jų gyvenimą. Svarbu įsidėmėti, kad kuo anksčiau pradedama gydyti ši liga, tuo geresni rezultatai. Tuo remdamiesi mokslininkai stengiasi rasti būdus ir priemones kaip galima anksčiau ir tiksliau nustatyti šizofreniją ir pradėti gydyti. Tokiais atvejais pacientai, vartodami vaistų, turi tikimybę ilgai išlikti darbingi, gyventi visavertį socialinį gyvenimą.
 

Kaip pasireiškia šizofrenija


Pagrindiniai ligos simptomai yra dar vadinami pozityviaisiais (atsiranda kaip papildomi požymiai, kurie nebūdingi sveikam žmogui) ir negatyviaisiais. Pozityviems simptomams priklauso haliucinacijos (klausos – girdi nesamus garsus; regėjimo – mato nesamus vaizdinius; skonio – jaučia nesamą skonį; uoslės – užuodžia nesamus kvapus; taktilinės (lietimo) – jaučia lyg jį liečia kažkas, ko iš tikrųjų nėra). Pavojinga būna tuomet, kai ligonius balsai ima valdyti – jie liepia jam kažką daryti, nurodo, kaip elgtis. Toks ligonis gali kelti grėsmę aplinkiniams ar sau pačiam (pvz., balsai gali liepti nužudyti ką nors ar save patį). Todėl tuomet, kai sergantieji šizofrenija kelia grėsmę sau ar aplinkiniams, yra priverstinai guldomi į stacionarą.
Kiti pozityvieji simptomai – kliedesiai. Tai yra klaidingi asmens įsitikinimai, kurie neturi jokio realaus pagrindo. Kliedesiai gali būti labai įvairūs: sergančiajam gali atrodyti, kad jis yra nuodijamas, kad jį seka, kad jį veikia kosminės jėgos. Būna, kad sergančiajam atrodo, jog jis yra kitas asmuo, o kartais užvaldo didybės kliedesys ir pan. Kliedėjimų veikiamas sergantysis taip pat gali būti pavojingas.
Negatyvieji simptomai dar vadinami „deficito“ simptomais, nes pasireiškia kai kurių buvusių savybių trūkumas. Jie mažiau pastebimi nei pozityvieji, tačiau yra ilgalaikiai ir nuolatiniai.
Reikia žinoti, kad niekas negali pakeisti liguistų šizofrenija sergančiojo išgyvenimų, niekas jo negali įtikinti, kad yra kitaip, nei jis mato ar girdi. Vienintelis kelias į pasveikimą – gydymas.
 

Jei jūsų artimasis serga šizofrenija


Sergant šizofrenija dažnai pasireiškia ligos paūmėjimo epizodai – ūminės psichozės. Liga paprastai paūmėja todėl, kad sergantysis nustoja vartoja vaistų. Tad matant, jog ligonio būklė blogėja, reikia paraginti apsilankyti pas gydytoją. Svarbu tuo pasirūpinti kaip galima greičiau, nes ankstyvajame psichozės vystymosi etape galima gana veiksmingai užkirsti kelią psichozei ir išvengti gydymo stacionare – ko labai vengia pacientai ir jų artimieji. Bet, išsivysčius ūminei psichozei, liga jau ima valdyti ligonį, ir tuomet jau vargiai pavyks įkalbėti jį kreiptis į gydytoją.
 

Kokie besivystančios psichozės simptomai


Ligonis keičiasi, mažėja darbingumas – nesugeba susikaupti, atlikti net paprasčiausių užduočių. Dažnai abejingai praleidžia darbą, pamokas, paskaitas; staiga nesuprantamai ima blogėti bet kokie pasiekimų rezultatai; tampa emociškai šalti ir abejingi arba labai keistai reaguoja į įvairias šeimai svarbias situacijas; staiga ima vartoti alkoholį, narkotikus; labai smarkiai pasikeičia elgesys, apranga (kartais tampa labai aplaidūs, kartais rengiasi labai įmantriai, iššaukiančiai dažosi); būdinga labai padidėjęs religingumas; pasikeičia miegas – kartais daug guli, miega, neturi jėgų, kartais nemiega (dažniau); tampa įtarūs, nerimastingi; keičiasi apetitas ir kt. Jei šeimoje yra daug metų šizofrenija sergantis ligonis, artimieji paprastai gerai pastebi ankstyvuosius ligos požymius.
 

Kaip elgtis psichozės atveju


Svarbu įsidėmėti, kad neverta bandyti kaip nors susitvarkyti su ligoniu, išaiškinti, kad viskas yra ne taip, kaip jam atrodo. Kaip minėjau – vienintelė reali veiksminga pagalba – medikamentinis gydymas. Ligoniui reikalinga specializuota psichiatrinė pagalba, ir kuo anksčiau bus atlikta, tuo bus geriau visiems. O kol atvyks pagalba reikia stengtis išlikti ramiems, nekritikuoti, nesiginčyti su ligoniu ir jo neerzinti, išjungti visus prietaisus, galinčius jį erzinti ar trikdyti, negrasinti ligoniui, negąsdinti jo. Svarbu visada turėti galimybę pasišalinti (kontroliuoti išėjimą turite jūs, o ne ligonis).
 

Pasirinkime tinkamą vaistą, kad gydymas tęstųsi tiek kiek reikia


Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama psichikos ligomis sergančiųjų gyvenimo kokybei. Kalbama apie tai, kad sergantysis šizofrenija ir besigydantis neturėtų patirti papildomų nemalonių išgyvenimų, kuriuos kartais sukelia ir vartojami vaistai. Dėl šalutinių poveikių – svorio prieaugio, padidėjusio cholesterolio kiekio (kuris, kaip žinome, yra viena pagrindinių rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis), rizikos susirgti cukriniu diabetu, – kartais sergantieji atsisako gydymo. Tai suprantama. Gydytojai psichiatrai žino, kad dažnas pacientas pasisako nenorįs jaustis ligoniu, nenorįs užuojautos, o norįs gyventi visavertį gyvenimą, kaip ir sergantieji kitomis ligomis.
Dalis atipinių antipsichozinių vaistų nedaro įtakos jų vartojančių pacientų kūno svoriui, gliukozės ar cholesterolio kiekiui kraujyje. Ziprazidonas ne tik veiksmingai veikia šizofrenijos simptomus, jis ir saugus – nedidina kūno svorio ir cholesterolio kiekio kraujyje, jis nesusijęs su rizika susirgti cukriniu diabetu, nesukelia hiperprolaktinemijos (hormono prolaktino, kuris veikia lytines sferos funkcijos, kiekio padidėjimo kraujyje). Kaip rodo paskutiniai moksliniai tyrimai, paskyrus ziprazidono, netgi pagerėja minėti kraujo žymenys, sumažėja kūno svoris, jei pacientas prieš tai buvo gydytas antipsichotikais, didinančiais kūno svorį ir metabolinius parametrus.
Pasaulio psichiatrai pastaraisiais metais susirūpino, kad pacientai, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, įskaitant šizofreniją ir afektinius sutrikimus, daug dažniau, palyginti su bendra populiacija, serga gretutinėmis ligomis, ir šių ligonių mirtingumas yra gerokai didesnis. Tyrimų duomenys rodo, kad svarbią vietą parenkant gydymą užima ne tik šizofrenijos simptomatika, bet vis aktualesnė tampa ir bendra paciento būklė: svoris, lipidų koncentracija ir kiti metaboliniai parametrai.
Kadangi šizofrenija yra lėtinė liga ir jos gydymas dažnai trunka keletą metų ar net visą gyvenimą, tai saugūs vaistai, kurių vartodamas pacientas nejaustų diskomforto, yra labai svarbu. Dažnam pacientui tenka išbandyti keletą vaistų, kol išrenkamas ne tik veiksmingiausias, bet ir saugiausias. Tad kodėl iškart nepasirinkus tokio, kuris ir būtų veiksmingas, ir nesukeltų varginančių šalutinių poveikių.
 

Ateitis teikia vilties


Svarbu įsidėmėti, kad, praėjus ūminiam periodui, liga nepraeina. Šizofrenija gydoma ilgai. Duomenys rodo, kad apie 80 proc. asmenų, kurie nutraukia vaistų vartojimą po ūminio epizodo, metų laikotarpiu vėl suserga taip sunkiai, kad vėl patenka į psichiatrijos ligoninę. O iš tų, kurie vartoja vaistų, būklė pablogėja tik 30 proc.
Nauji tyrimai ir mokslo pasiekimai teikia viltį, kad vis daugiau sergančiųjų šizofrenija pasveiks arba liga bus pakankamai gerai kontroliuojama, o tai leis sergantiesiems šizofrenija gyventi visavertį gyvenimą.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai