Šalia psichikos liga sergančio žmogaus

Visuomenėje vis dar sklando mitas, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei ir jiems suteikiama per didelė laisvė. Kad kartais žmonės bijo agresyviai ar neadekvačiai besielgiančių žmonių, vengia ir nemoka jiems padėti. Be to, psichikos problemų turinčiųjų integracija į visuomenę šiuo metu taip pat yra sudėtinga dėl neteisingai susiformavusios nuomonės apie juos. Taigi kuo šioje situacijoje kiekvienas iš mūsų gali būti naudingas?
 

Kas yra psichikos sveikata?


Psichikos sveikata – emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
 

Kaip jaučiasi žmogus, susirgęs psichikos liga?


Psichikos ligomis serga įvairaus amžiaus, visų rasių ir etinių grupių vyrai ir moterys. Nors daugelio psichikos sutrikimų priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau jos neabejotinai veikiamos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Psichikos sutrikimai paveikia mąstymą, elgesį, jausmus, santykius su kitais žmonėmis, t.y. gebėjimą normaliai gyventi visuomenėje.
Kaip ir daugelio fizinių (kūno) ligų, taip ir psichikos sutrikimų priežastys susijusios tiek su psichologiniais žmogaus išgyvenimais, tiek su jį supančia aplinka. Susirgęs žmogus savo išgyvenimus laiko realesniais nei ta tikrovė, kurioje mes visi gyvename: žmogus kitaip suvokia aplinką, savaip supranta, kas jam sakoma, kartais girdi, mato ar užuodžia tai, ko iš tiesų nėra, ir niekas nepajėgia įtikinti, kad jis klysta.
Kiekvienas žmogus yra išgyvenęs trumpas sumaišties, nerimo, liūdesio ar net nevilties valandas. Jei šie išgyvenimai turi aiškią juos sukėlusią priežastį, jei jie trunka neilgai, to dar nereikėtų laikyti liguista būkle. Tačiau jei tokios būsenos užsitęsia kelias savaites ar mėnesius, jei sutrikdo normalų elgesį ir gyvenimo būdą, reikėtų pradėti ieškoti pagalbos. Juo ryškesni ir sunkesni sveikatos sutrikimai, tuo sunkiau įtikinti žmogų gydytis, – tiek gydytojai, tiek kai kurių pacientų šeimų nariai žino, kiek daug pastangų reikia padėti, kad susirgęs žmogus priimtų pagalbą, kurios jam taip reikia.


 

Kokie yra psichikos sveikatos sutrikimų požymiai?


Simptomai Simptomų pavyzdžiai
Fiziniai simptomai: Arterinio kraujo spaudimo svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kritimas ir kt.
Emociniai simptomai: Įtampa, nerimas, bloga nuojauta, vidinis diskomfortas ir kt.
Pažinimo simptomai: Dėmesio sutrikimas, pakitęs požiūris į aplinką ir save, netenkama turėtų žinių, prarandama patirtis ir kt.
Suvokimo simptomai: Garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, nesusiję su tikrove ir kt.
Mąstymo simptomai: Neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba
jis tapo neįprastai galingas, didingas ir pan.
Elgesio simptomai: Agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir kt.
 

Štai ką skelbia psichikos sveikatos įstatymas


Žmonės, paliesti psichikos ar proto negalios, turi tas pačias teises, kaip ir visi kiti visuomenės nariai. Taip pat jie turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Be to, psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas pažeisti žmogaus teises.
 

Ar sergantys psichikos liga yra pavojingi?


Statistika rodo, kad smurtas žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, nėra būdingesnis nei bendrai populiacijai. Psichiškai nesveikas žmogus, pavyzdžiui, sergantis šizofrenija, daug dažniau būna išsigandęs, sumišęs ir netekęs vilties nei linkęs į smurtą. Tik kai kurie gali tapti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio. Šiuos protrūkius pastebi tik draugai ir namiškiai. Be to, statistika skelbia, kad:
▪ kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus;
▪ psichikos ligų gydymo efektyvumas yra 60–80 proc.;
▪ 68 proc. lietuvių mano, kad žmonės, turintys psichikos sutrikimų, yra pavojingi;
▪ 96 proc. nusikaltimų įvykdomi sveikų žmonių;
▪ 60 proc. žmonių su sunkiais psichikos sutrikimais gali visavertiškai dirbti.
 

Kas gali suteikti pagalbą arba kur jos ieškoti?


Sergantiesiems psichikos ligomis gali padėti specialistai, tai būtų psichologai ar gydytojai psichiatrai. Šeimos gydytojai taip pat gali padėti susirasti reikiamus specialistus arba padėti patys.
Svarbu neužmiršti, kad svarbų vaidmenį rolę sergantiesiems psichikos liga atlieka artimieji, draugai ir bendruomenė.
 

Kaip gali padėti artimieji?


Šeima ir draugai turi skatinti, kad sergantis žmogus būtų gydomas kuo anksčiau. Tai padeda ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems. Šeimos parama yra pati svarbiausia. Šeima turi parodyti supratimą ir būti visada pasirengusi padėti.
 

Tai gali padaryti kiekvienas iš mūsų


Kai žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis, išgyvena vidinę krizę – nepalikime jo vieno. Parodykime nuoširdų susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz. „Aš matau, kad tau sunku ir man tai tikrai rūpi". Paskatinkime jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz.: „Papasakok, kas tave slegia". Kuo atidžiau jį išklausykime, nepertraukime ir nekritikuokime. Krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suteikti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį jis išgyvena, apie slegiančius jausmus. Kad būtų lengviau suprasti kitą, galite prisiminti, kaip jautėtės, kai jums patiems buvo sunku (kas tada padėjo, ko norėjosi iš kitų žmonių?). Jeigu reikia, padėkite rasti reikiamus specialistus.
 

Kaip gali padėti bendruomenė?


Pirmiausia, su sergančiaisiais psichikos ligomis reiktų elgtis kaip su visais žmonėmis, rodyti paramą ir supratimą. Nekaltinti žmogaus dėl jo ligos ar sutrikimo. Be to, didelį nerimą kelia stiprėjanti visuomenės nuostata, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei ir kad jiems suteikiama per didelė laisvė. Taigi jei pilietis elgiasi taip, kad jo poelgiai trikdo visuomenės rimtį ir yra pavojingi aplinkiniams, reikia kreiptis į policiją. Bet jei pilietis elgiasi keistai, tačiau visai nepavojingai, mums tai kelia nemalonių jausmų, tai pageidavimas izoliuoti tokį pilietį jau gali būti mūsų, „normaliųjų“, problema. Taip pat svarbu inicijuoti savitarpio pagalbos grupių steigimąsi bendruomenėje, palaikyti psichikos ligomis sergančių asmenų šeimos narius bei paskatinti juos burtis į bendrijas, padėti kurti ligoniams klubus, užimtumo centrus.
 

Ir pabaigai


Yra žinoma, kad daugelis genialių ir išmintingų žmonių sirgo psichikos liga, tačiau, nepaisant to, jie tapo garsūs ir sukūrė daug žinomų darbų. Štai keletas žinomų žmonių: tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vincentas van Gogas, Vinstonas Čerčilis, Levas Tolstojus. Vieni buvo laikomi psichikos ligoniais, nes jų elgesys prieštaravo tuo metu visuomenės normoms, arba išties sirgo psichikos ligomis, tad kartais daroma prielaida, kad nemaža dalis psichikos ligonių – tai tiesiog prie visuomenės neprisitaikę žmonės, mąstantys skirtingu būdu, nesuprantamu daugumai žmonių.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai