Saugokime vyrus nuo prostatos vėžio

Ko labiausiai nemėgsta vyrai? Kalbėti apie savo sveikatą, skųstis negalavimais. Tačiau, norėdami išlikti stiprūs, kenkia sau – uždelstos ligos tampa piktybinėmis. Viena jų – prostatos vėžys. Tačiau nereikia sulaukti tokios diagnozės – anksti pastebėjus negalavimus, laiku atlikus tyrimus, sunkios ligos galima išvengti ar ją sėkmingai išgydyti. Tai skatina priminti ir visame pasaulyje rugsėjo 15-ąją minima kovos su prostatos vėžiu diena. Prostata yra graikinio riešuto dydžio lytinė liauka, prigludusi prie šlapimo pūslės dugno ir gaubianti šlaplę (kanalą, kuriuo šlapimas išteka iš šlapimo pūslės). Viena pagrindinių prostatos funkcijų – sekreto, kuris sudaro apie 90 proc. spermos, gamyba. Manoma, kad šis sekretas padeda spermatozoidams judėti ir juos apsaugo nuo sunaikinimo moteriškais fermentais. Sutrikus prostatos veiklai, ji padidėja, gali užspausti šlaplę ir taip sutrikdyti normalų šlapinimąsi.
 

Ar sirgo artimas giminaitis?


Šiuo metu nėra visiškai aišku, kodėl vieniems vyrams išsivysto prostatos vėžys, o kitiems – ne. Be abejo, ligos atsiradimui įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Tad jei vyro senelis, tėvas ar broliai sirgo prostatos vėžiu, tai ir jam yra didesnė rizika susirgti šia onkologine liga. Tačiau manoma, kad didesnę įtaką vėžio išsivystymui daro gyvenimo būdas, mityba.
Nustatyta, kad prostatos vėžys du kartus rečiau pasitaiko vegetarams nei mėsą valgantiems vyrams. Mokslininkai tiria kai kurias maisto medžiagas, kurios galėtų sumažinti riziką susirgti prostatos vėžiu. Manoma, kad tokiu poveikiu pasižymi selenas (mineralinė medžiaga) ir likopenas (jis randamas pomidoruose).
Pasaulyje kiekvieną dieną nuo prostatos vėžio miršta 24 vyrai. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje sergamumas šiuo vėžiu yra didžiausias (labai retai juo serga kinai ir japonai). Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu užima pirmą vietą tarp kitų organų vėžių, juo daugiausiai serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės, tačiau liga kasmet „jaunėja“.
Kodėl Lietuvoje tiek daug sergančiųjų prostatos vėžiu? Atsakymas – mūsų vyrams trūksta informacijos apie šią ligą ir drąsos apsilankyti pas urologą pajutus pirmuosius prostatos negalavimus.

 

Delsti negalima


Prostatos vėžys paprastai vystosi ilgą laiką, ir kartais pirmieji simptomai atsiranda maždaug tik po dešimties naviko augimo metų – turime pakankamai laiko pasirūpinti savo sveikata! Tad kai liga dar pirmų stadijų, vyrai dažniausiai niekuo nesiskundžia, nors kai kuriems pasitaiko ir agresyvi ligos forma, kurios metu klinikiniai simptomai progresuoja labai greitai. Kadangi besiformuojantis navikas užspaudžia šlaplę, vyrą ima vargina tokie prostatos vėžio simptomai:
*dažnas ir skausmingas šlapinimasis;
*dažnas ir reguliarus šlapinimasis naktimis (nikturija);
*staigiai atsirandantis noras šlapintis, o vėliau tampa sunku pradėti šlapintis;
*juosmens ar klubo skausmas;
*impotencija.
Svarbu žinoti, kad, net ir esant visiems šiems simptomams, nebūtinai reiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Gali būti, kad jam prostatos uždegimas ar gerybine prostatos hiperplazija (nenavikinis prostatos padidėjimas). Tačiau, atsiradus šiems simptomams, rekomenduojama nedelsiant apsilankyti pas gydytoją ir atlikti tyrimus. Mat įsisenėję prostatos sutrikimai gali greitai pavirsti vėžine liga.

 

Tai nemalonu, bet neskausminga


Prostatos vėžys gali būti diagnozuojamas atlikus keletą paprastų neskausmingų testų.
Visų pirma yra nustatoma prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija kraujyje – tai atliekama paprasčiausiai paėmus kraujo tyrimui. PSA yra baltyminė medžiaga, kurią gamina prostata, jos nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje (apie 4ng/ml). Jeigu PSA kiekis stipriai padidėja (kartais jis gali išaugti daugiau nei 3000ng/ml), galima įtarti prostatos patologiją.
Prostatos specifinio antigeno (PSA) norma:
<40 metų: <1,3 mg/l (arba ng/ml)
41–50 metų: <2.0 mg/l (arba ng/ml)
51–60 metų: <3,0 mg/l (arba ng/ml)
61–70 metų: <4,0 mg/l (arba ng/ml)
>70 metų: <4,5 mg/l (arba ng/ml)
Kitas tyrimas, leidžiantis diagnozuoti prostatos negalavimus, yra rektalinis (digitalinis) tyrimas. Jo metu pro tiesiąją žarną čiuopiama prostata – vertinamas jos dydis, forma, standumas, paviršius. Jei prostata pažeista vėžio, ji kieta ir gruoblėta, o jei tik padidėjusi, pakietėjusi, bet lygi diagnozuojama gerybinė prostatos hiperplazija (ne vėžinis pakitimas).
Prostatos tyrimo ultragarsu metu apžiūrima prostata, išmatuojamas jos dydis, tūris, įvertinamas organo audinių tankis, įvertinama, ar nėra vėžiui būdingų požymių. Tyrimas nebrangus, jo metu galima atlikti ir prostatos biopsiją.
Prostatos biopsija. Jei jau atlikti tyrimai – prostatos apčiuopa pirštu, PSA lygio kraujyje nustatymas, tyrimas ultragarsu – leidžia gydytojui įtarti piktybinį procesą, vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti būtina vėžio įtarimą sukėlusius prostatos audinius ištirti mikroskopu.
Kiti tyrimai. Jei nustatytas prostatos vėžys, būtina įvertinti bendrą sveikatos būklę bei įsitikinti, ar liga neišplito už organo ribų, – atlikti kitus tyrimus: rentgeno tyrimus, intraveninę urogramą, kompiuterinę tomografiją, kaulų skenavimą ir kt. Prostatos vėžys dažniausiai metastazuoja į kaulus. Kaulų skenavimas atliekamas, kai yra didelė metastazių kauluose tikimybė, ligonis skundžiasi kaulų skausmais, didelė PSA koncentracija kraujyje, apčiuopiama didelė, nelygiais kraštais prostata.
 

Gydymas – šiuolaikiškas ir veiksmingas


Prostatos vėžio gydymo taktika pasirenkama atsižvelgiant į ligos stadiją. Ankstyvasis vėžys gali būti gydomas chirurginiu, radioterapijos būdu ar pasirenkant stebėjimo taktiką.
Spindulinė terapija veiksminga gydant neišplitusį prostatos vėžį. Dar gali būti taikoma ir brachiterapija, kai jonizuojamosios spinduliuotės šaltinis įvedamas prie naviko labai arti: priglaudžiamas ar įstumiamas į jį – tokiu būdu apšvitinamas tik navikas.
Vienas populiariausių prostatos vėžio gydymo būdų – gydymas hormonais. Sumažinus testosterono kiekį organizme, galima sustabdyti prostatos vėžio vystymąsi, sumažinti naviko dydį, panaikinti ligos simptomus. Hormonų terapija gali būti skiriama po radioterapijos ar operacijos, jei yra rizika, kad liga gali atsinaujinti ar išplisti į kitus organus. Tai vadinama adjuvantiniu gydymu.
 

Vyrams reikia pasirinkti


Prostatos vėžys kasmet nustatomas daugiau kaip 3000 Lietuvos vyrų. Statistika rodo, kad daugiau nei pusė jų, kurie į gydytojus kreipėsi jau rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Todėl kiekvienam brandaus amžiaus vyrui reikia pagalvoti ir ryžtingai pasirinkti, kas jam geriau: bauginanti nežinia arba šiuolaikinės medicinos pagalba. Tačiau vyrams, kuriems gydytojai nustatė liūdną diagnozę, gydymo sėkmė priklausė nuo to, ar prostatos vėžys buvo ankstyvos stadijos.
Kiekvienas vyras, sulaukęs 40-ies, kartą per metus būtinai atliktų PSA tyrimą, o sulaukęs 50-ies – 2 kartus per metus. Kontroliuoti klastingą ligą laiku padeda patikrinta priemonė – profilaktiniai PSA tyrimai. Tik tuomet šios vyrų sveikatos bėdos gydymas gali būti efektyvus.
 

Aukštaūgiai prostatos vėžiu suserga greičiau


Neseniai Vokietijos mokslininkai žurnale „British Journal of Cancer“ paskelbė, kad, nors aukštas ūgis tiesiogiai neturi įtakos bendrai prostatos vėžio rizikai, tačiau tai gali nulemti vėžio pasireiškimo laiką ir ligos piktybiškumą. Tyrimo, kuriame dalyvavo 34 268 vyrai, metu nustatyta, kad agresyvios prostatos vėžio rizika aukštesniems vyrams yra 39 proc. didesnė.
O štai kitame to paties žurnalo numeryje skelbiama, jog kanapėse esančios tam tikros cheminės medžiagos laboratorinėmis sąlygomis sustabdo prostatos vėžio ląstelių augimą. Ekspertai pabrėžia, kad šis atradimas yra tik pradinis žingsnis ir reikės dar daug laiko, kad šį kanapių poveikį būtų galima panaudoti medicinos praktikoje.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai