Prostatos ligos blogina vyrų gyvenimo kokybę

Kiekvienas vyras rizikuoja susirgti prostatos ligomis. Senstant atsirandantys hormonų pokyčiai, o ypač vyriško hormono testosterono kiekio kitimas, gali nulemti tokias ligas, kaip prostatos hiperplazija, prostatos vėžys ir kt. Apie šias ligas ir jų gydymą pasakoja KMUK Urologijos klinikos vadovas dr. Mindaugas JIEVALTAS.
 

Prostatos ligų išvengti sunku, dažnai ir neįmanoma, kadangi tai susiję su fiziologija, natūraliais senėjimo procesais, taip pat ir su genetika, paveldėjimu. Prostatos ligoms neigiamą įtaką turi žalingi įpročiai – rūkymas, dažnas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, dažni peršalimai, netaisyklinga mityba, netgi antsvoris, pasikartojantys prostatitai, kitos lytinių organų ligos. Daugiau dėmesio skirdami savo sveikatai, neignoruodami negalavimų, vyrai galėtų pasiekti daug geresnę gyvenimo kokybę ir sustabdyti ligos progresavimą.
 

Gerybinė prostatos hiperplazija (išvešėjimas)



Prostatos išvešėjimas – tai priešinės liaukos, vadinamos prostata, padidėjimas. Tai dažna vyresnių nei 50 metų vyrų liga. Senstant didėja prostata, nes joje veša jungiamasis audinys. Padidėjusi ji spaudžia šlapimkanalį ir sutrikdo šlapimo nutekėjimą. Jei liga negydoma ir šlapimo nutekėjimas sutrikęs išlieka ilgai, – gali būti pažeidžiami ir inkstai. Vyrai dažnai nekreipia dėmesio į juntamus simptomus – susilpnėjusią šlapimo srovę, sunkumą pradėti šlapintis, dažnesnį poreikį šlapintis – ir laiku nesikreipia į urologą, todėl liga užleidžiama.
 

Laiku diagnozuota prostatos hiperplazija yra neblogai gydoma.


Prostatos hiperplazijos gydymas priklauso nuo jos stiprumo. Kol simptomai minimalūs, galima negydyti visai – svarbu tik nuolat stebėti, ar liga neprogresuoja. Taip pat nepakenktų pavartoti ir fitopreparatų (žolinių medikamentų), kurie, esant pradinei ligos stadijai, gali pristabdyti ligą. Jų poveikis nėra stiprus, tačiau, vartojant ilgais kursais ligos pradžioje, jie gali sustabdyti ligos stiprėjimą.
Kai liga progresuoja, gydoma medikamentais. Jeigu liga vis dėlto stipriai progresuoja arba yra gerokai užleista, tuomet tenka griebtis ir operacijos.
Sutrikus šlapinimuisi, būtina kreiptis į gydytoją, nes šlapinimosi sutrikimus gali sukelti ne tik prostatos išvešėjimas, bet ir kitos, pavojingesnės ligos – prostatitas ar prostatos vėžys.


 

Prostatos vėžys


Prostatos vėžį galima nustatyti labai ankstyvos stadijos, kai gydymas dažniausiai būna veiksmingas. Tačiau mūsų visuomenėje dar trūksta išprusimo šiuo klausimu, vyrai nenori, nedrįsta kreiptis į gydytojus ir ignoruoja pirmuosius simptomus. Vėliau gydyti jau būna daug sunkiau.
Norint laiku diagnozuoti ligą, vyresniems nei 50 metų vyrams patariama bent kartą per metus pasidaryti tyrimą ir nustatyti PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekį. Šis tyrimas atliekamas visoje Lietuvoje. Jei PSA padidėjęs, būtina pasikonsultuoti su urologu. Labai džiugu, kad nuo kitų metų Lietuvoje ims veikti prostatos vėžio ankstyvo diagnozavimo programa, todėl šis tyrimas pacientams netgi nieko ir nekainuos. Tokia gera padėtis yra tikrai ne visose Europos valstybėse. Belieka tikėtis, kad vyrai pasinaudos šiomis galimybėmis.
Šiemet rugsėjo 15 dieną, minint Tarptautinę prostatos dieną, Lietuvos urologų draugija dar kartą priminė prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos svarbą ir kvietė visus vyrus, vyresnius nei 50 metų, susirūpinti savo sveikata ir pasitikrinti prostatą.
 

Prostatitas


Jaunesniems nei 50 metų vyrams dažniau gresia ne prostatos vėžys ar prostatos išvešėjimas, bet lėtinis prostatitas – prostatos uždegimas. Ši liga, deja, nepagydoma – dažniausiai (80 proc. atvejų) nėra aiški net jos atsiradimo priežastis. Tačiau ir šia liga sergant reikia nuolat lankytis pas gydytoją, kadangi tinkamais vaistais galima silpninti ligos simptomus, be to, reikia nuolat tirti PSA kiekį dėl prostatos vėžio tikimybės. Prostatito simptomai primena šlapimo takų infekcijos simptomus – dažniausiai tai dažnas ir skausmingas šlapinimasis.
 

Erekcijos sutrikimai


Dar viena opi vyrų gyvenimo kokybę veikianti problema – tai erekcijos sutrikimai. Jie labai paveikia vyrų gyvenimo kokybę – tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Dėl šios priežasties reikia aktyviau kovoti su erekcijos sutrikimais, griauti mitus, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra normalu neturėti lytinių santykių, ir būtinai gydyti prostatos ligas, kadangi būtent jos dažnai yra erekcijos sutrikimų priežastis. Jas gydant kartais savaime gydomi ir erekcijos sutrikimai – netgi be specialių vaistų erekcijai gerinti. 

Gerybinė prostatos hiperplazija (išvešėjimas)



Prostatos išvešėjimas – tai priešinės liaukos, vadinamos prostata, padidėjimas. Tai dažna vyresnių nei 50 metų vyrų liga. Senstant didėja prostata, nes joje veša jungiamasis audinys. Padidėjusi ji spaudžia šlapimkanalį ir sutrikdo šlapimo nutekėjimą. Jei liga negydoma ir šlapimo nutekėjimas sutrikęs išlieka ilgai, – gali būti pažeidžiami ir inkstai. Vyrai dažnai nekreipia dėmesio į juntamus simptomus – susilpnėjusią šlapimo srovę, sunkumą pradėti šlapintis, dažnesnį poreikį šlapintis – ir laiku nesikreipia į urologą, todėl liga užleidžiama.
 

Laiku diagnozuota prostatos hiperplazija yra neblogai gydoma.


Prostatos hiperplazijos gydymas priklauso nuo jos stiprumo. Kol simptomai minimalūs, galima negydyti visai – svarbu tik nuolat stebėti, ar liga neprogresuoja. Taip pat nepakenktų pavartoti ir fitopreparatų (žolinių medikamentų), kurie, esant pradinei ligos stadijai, gali pristabdyti ligą. Jų poveikis nėra stiprus, tačiau, vartojant ilgais kursais ligos pradžioje, jie gali sustabdyti ligos stiprėjimą.
Kai liga progresuoja, gydoma medikamentais. Jeigu liga vis dėlto stipriai progresuoja arba yra gerokai užleista, tuomet tenka griebtis ir operacijos.
Sutrikus šlapinimuisi, būtina kreiptis į gydytoją, nes šlapinimosi sutrikimus gali sukelti ne tik prostatos išvešėjimas, bet ir kitos, pavojingesnės ligos – prostatitas ar prostatos vėžys.
 

Prostatos vėžys


Prostatos vėžį galima nustatyti labai ankstyvos stadijos, kai gydymas dažniausiai būna veiksmingas. Tačiau mūsų visuomenėje dar trūksta išprusimo šiuo klausimu, vyrai nenori, nedrįsta kreiptis į gydytojus ir ignoruoja pirmuosius simptomus. Vėliau gydyti jau būna daug sunkiau.
Norint laiku diagnozuoti ligą, vyresniems nei 50 metų vyrams patariama bent kartą per metus pasidaryti tyrimą ir nustatyti PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekį. Šis tyrimas atliekamas visoje Lietuvoje. Jei PSA padidėjęs, būtina pasikonsultuoti su urologu. Labai džiugu, kad nuo kitų metų Lietuvoje ims veikti prostatos vėžio ankstyvo diagnozavimo programa, todėl šis tyrimas pacientams netgi nieko ir nekainuos. Tokia gera padėtis yra tikrai ne visose Europos valstybėse. Belieka tikėtis, kad vyrai pasinaudos šiomis galimybėmis.
Šiemet rugsėjo 15 dieną, minint Tarptautinę prostatos dieną, Lietuvos urologų draugija dar kartą priminė prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos svarbą ir kvietė visus vyrus, vyresnius nei 50 metų, susirūpinti savo sveikata ir pasitikrinti prostatą.
 

Prostatitas


Jaunesniems nei 50 metų vyrams dažniau gresia ne prostatos vėžys ar prostatos išvešėjimas, bet lėtinis prostatitas – prostatos uždegimas. Ši liga, deja, nepagydoma – dažniausiai (80 proc. atvejų) nėra aiški net jos atsiradimo priežastis. Tačiau ir šia liga sergant reikia nuolat lankytis pas gydytoją, kadangi tinkamais vaistais galima silpninti ligos simptomus, be to, reikia nuolat tirti PSA kiekį dėl prostatos vėžio tikimybės. Prostatito simptomai primena šlapimo takų infekcijos simptomus – dažniausiai tai dažnas ir skausmingas šlapinimasis.
 

Erekcijos sutrikimai


Dar viena opi vyrų gyvenimo kokybę veikianti problema – tai erekcijos sutrikimai. Jie labai paveikia vyrų gyvenimo kokybę – tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Dėl šios priežasties reikia aktyviau kovoti su erekcijos sutrikimais, griauti mitus, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra normalu neturėti lytinių santykių, ir būtinai gydyti prostatos ligas, kadangi būtent jos dažnai yra erekcijos sutrikimų priežastis. Jas gydant kartais savaime gydomi ir erekcijos sutrikimai – netgi be specialių vaistų erekcijai gerinti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai