Nepamirškime paprastų dalykų: geros nuotaikos, švaraus oro, ramybės – nepakeis niekas. Jei atsikratysime įtampos, iškart laimėsime. Statistiniai tyrimai įrodė, kad juokas, ypač juokas iki ašarų, gerina kraujotaką taip pat, kaip gera mankšta.
Be to, jei rūkymas – įprotis, dar neišaugęs iki priklausomybės nuo nikotino, mesti rūkyti per atostogas lengviau nei darbymečiu, ypač vykstant atostogauti su nerūkančiųjų kompanija ir užsiimant aktyvia bei įdomia veikla.
Pastebėta, kad širdies ligos „jaunėja“, dėl to kaltas mažėjantis fizinis aktyvumas. Įrodyta reguliarių fizinių pratimų svarba jauname amžiuje, norint senatvėje išlikti sveikiems ir žvaliems. Naudingi tik aerobiniai pratimai, t.y. tie, kurių metu į audinius pristatoma santykinai daug deguonies: pasivaikščiojimas, bėgimas, įvairūs judrūs žaidimai, nedidelio arba vidutinio intensyvumo ir atliekami gryname ore.
Siektiną krūvio intensyvumą galima suskaičiuoti pagal formulę: siektinas pulsas = maks. leistinas pulsas ( t.y. 220 – jūsų amžius ) x 50–70 proc.
Jei sergate širdies liga, nepamirškite pradėti po truputį, pamažu didinti ilgumą ir intensyvumą, prieš sportuojant apšilti, mankštintis reguliariai. Jei atlikta širdies operacija, įvykęs miokardo infarktas, pasitarkite su kardiologu.
Vasarą gausu uogų, vaisių, daržovių, naudingų širdžiai. Vitaminai ir mikroelementai, stiprinantys širdį – vadinamieji antioksidantai vit. C, vit. E, β karotinas, selenas. Jie mažina streso, rūkymo, kitų žalingų veiksnių daromą žalą kraujagyslių sienelėms.
Vit. C yra daugelyje vaisių ir daržovių, ypač kol jos šviežios, deja, tai nepatvarus vitaminas, o žiemą laikomuose vaisiuose ir daržovėse jo itin sumažėja.
Vit. C gausu braškėse, žemuogėse, serbentuose, svogūnuose, ridikuose, kopūstuose, pomidoruose, salotose, vit. E – šparaguose, morkose, saulėgrąžose, ropėse, β karotino – morkose, kopūstuose, pomidoruose.
Būtino širdžiai kalio taip pat gauname su vaisiais ir daržovėmis, ypač agurkais, pomidorais, ridikėliais, svogūnais, braškėmis.
Magnio, mažinančio kraujospūdį, yra kopūstuose, burokuose, ridikuose.
Flavonoidai veikia kaip antioksidantai ir saugo nuo krešulių susidarymo kraujagyslėse, jų gausu vyšniose, vynuogėse.
Maisto skaidulos šalina iš organizmo „blogąjį“ cholesterolį.
Rutinas (jo daug salotose) stiprina kraujagyslių sieneles.
Eteriniai aliejai (nemažai svogūnuose ir česnakuose) slopina uždegimą.
Širdies ligų profilaktikai naudingos ir nesočiosios omega-3,-6,-9 riebalų rūgštys, kurios mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo žalingo jo poveikio kraujagyslių sienelėms. Kai kurių iš šių rūgščių yra vaisiuose ir daržovėse, tačiau daugiausia gauname su žuvimi, žuvų taukais.
Vaistažolės
Gamta suteikia ir kitą galimybę stiprinti širdį – įvairias vaistažoles: dirvinio asiūklio žolę, kraujažolę, trikertę žvaginę, vaistinę melisą, medetką. Gudobelė reguliuoja kraujo spaudimą ir veiksmingai gydo rit-mo sutrimus, atsiradusius dėl streso. Du arbatinius šaukštelius gudobelės žiedų bei lapų užplikykite stikline verdančio vandens ir uždengę palikite 20 min., kad prisitrauktų; gerkite po vieną stiklinę 2–3 kartus per dieną.
Natūralūs preparatai
Širdžiai ir kraujagyslėms naudingas augalinės kilmės natūralių minėtųjų riebalų rūgščių omega 3, 6 ir 9 derinys preparate Green Oil. Jo kapsulės pagamintos iš linų sėmenų, rapsų ir nakvišų aliejų šalto spaudimo būdu, todėl biologiškai veiklios medžiagos išlikusios nepakitusios.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę