Profilaktinė medicina - ne filosofinė, o praktinė problema

Profilaktinė medicina – tai medicinos sritis, kurios veikla skirta saugoti bei stiprinti sveikatą ir neleisti ligoms išsivystyti.
 

Graikų kalbos žodis prophylaktikos reiškia apsauginis. Šiandien profilaktiką suprantame kaip visumą priemonių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą bei išvengti ligų (pirminė profilaktika), atitolinti jas bei sustabdyti jau prasidėjusių ligų progresavimą (antrinė ir tretinė profilaktika). Skiriama individuali profilaktika bei populiacinė, arba socialinė, profilaktika.
“Vos ne dieviškas darbas! – šypsojosi KMU kancleris, Profilaktinės medicinos katedros vadovas, habil. dr., profesorius Vilius Grabauskas. Jis mano, kad profilaktinė medicina be reikalo priešpriešinama gydomajai. Kuo žemesnis valstybės ir sveikatos sistemos išsivystymo laipsnis, tuo didesni prieštaravimai tarp profilaktinės medicinos, diagnostikos ir gydomosios medicinos. Daugelį profilaktinės medicinos išaiškintų bei įdiegtų dalykų kasdien taiko ir praktinės medicinos atstovai. Rizikos veiksnių korekcija – labai svarbi gydymo schemos dalis. Rimti klinicistai tai pripažįsta, o jeigu ne viską atlieka – tai tik dėl laiko stokos. Profilaktiniai veiksmai būtini visose sveikatos priežiūros grandyse.
Profesorius minėjo, kad medikų auditorijai paskelbiant PSO duomenis, jog 50 proc. asmens sveikatos lemia gyvensena, 20 proc. – aplinka, 20 proc. – genetiniai faktoriai ir tik 10 proc. – medicinos pagalba, neretai pasigirsta nejaukus šurmulys. “Tarsi šie skaičiai ragintų, viską metus, orientuotis tik į profilaktiką. Skaičiai nemenkina medicinos – labai svarbios, sudėtingos ir brangios srities svarbos, bet primena sveikatos saugojimo faktorius. Būtinas ir valstybinis požiūris, kad brangiausias valstybės turtas – sveikas žmogus. Tačiau profilaktinė medicina visuomet buvo podukros vietoje. Anksčiau neturėjome ir sveikatos edukologų, ekologų, sociologų, nebuvo šių specialistų ir atsakinguose vadovų postuose. Tik nedidelė dalis lėšų, palyginti su gydomąja medicina, tenka profilaktikai. Stokota ir informacijos, mokymo. Tai tęsiasi ir šiandien!” – pažymėjo prof. V.Grabauskas.


Lietuvoje turime pakankamą mokslinį profilaktinės medicinos pagrindą, esame lygiaverčiai Europos šalių partneriai. Sveikatos politika (teoriniu lygiu) nesiskiria nuo labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių, o kai kuriose srityse yra net pažangesnė.
“Mažėjant sveikatos sistemos finansavimui, buvo panaikinti mokyklų medikų etatai, nutrauktas higienos specialistų rengimas, sustabdytos sergančiųjų diabetu mokymo ir kitos programos. Čia netinka politikuoti, aimanuoti. Daug priklauso ir nuo organizatorių vietose. Ekonominiai svertai sveikatos sistemoje ilgainiui bus subalansuoti, bet be reikiamo valstybinio požiūrio sunku tai padaryti”, – sakė prof. V.Grabauskas.
 

“Profilaktika yra įgūdžių disciplina”


“Šiandien nebesergama poliomielitu, nebėra kokliušo protrūkių – tai didžiulis populiacinės, arba “didžiosios”, profilaktikos pasiekimas. Be valstybinių programų gydytojai tokių problemų neišspręstų, – minėjo VUL Santariškių klinikos Bendrosios praktikos gydytojo centro vadovas docentas Eduardas Razgauskas. – Medikai daug darbuojasi gyventojų, sergančių lėtinėmis ligomis, bei priklausančių didesnės rizikos grupėms, sveikatos priežiūros srityje. Tam tikrų rezultatų pasiekiama, tačiau ne tokių gerų kaip būtų galima, ligai užbėgus už akių. Sveikatos ugdymas – tai šeimų, ugdymo ir visų mokymo įstaigų rūpestis. Imunizaciją vykdyti paprasčiau nei sumažinti žalingų sveikatai rizikos faktorių poveikį. O juk dėl to sergamumas labai sumažėtų! Didžiulis darbas – žmonių mokymas. Gydytojai specialistai apie profilaktiką nenoriai kalba, tačiau ji yra kasdienis šeimos gydytojo darbas, jo hobis. Ką daryti, kad dantys būtų sveiki? Ne didinti gydytojų skaičių, ne skirti lėšų aparatūrai, o nuo mažens diegti taisyklingus dantų higienos įgūdžius. Tai ne vien medikų darbas. Dantų pastos reklama, nors kartais atrodo ir įkyri, taip pat yra mokymas, kasdienių įpročių formavimas.
Lietuvoje didžiausias mirštamumas Europoje nuo gimdos kaklelio vėžio. Stokojama ne tik lėšų nebrangiai kainuojančiam tyrimui, bet ir visuomenės narių dėmesio sau. Lietuvoje per vienerius griežto alkoholio vartojimo kontrolės metus išsaugota 3700 gyvybių – toks skirtumas, palyginti su kitų metų nelaimingų įvykių suvestinėmis. Užsienio šalių patirtis rodo, kad širdies ligų profilaktikai labai efektyvios rūkymo mažinimo bei racionalios mitybos programos. Lietuva dalyvauja tarptautinėje Neinfekcinių ligų integruotos pirminės profilaktikos ir kitose programose, kurios tikslas – gyvensenos rizikos faktorių koregavimas. Tačiau visuomenės nariai apie jas nieko nežino. Jeigu jos taptų visuomenės ir bendruomenės, o ne tik medikų mokslinių interesų programomis, jos būtų labai svarbios, – akcentavo doc. E.Razauskas. – Propaguojant medicinos mokslo laimėjimus visuomenė lyg ir nuraminama: už jus viskas bus padaryta. Vartotojų visuomenėje žmogus tampa pasyvus savo kūno atžvilgiu. Pasyvūs profilaktikos metodai nėra efektyvūs, nes neskatina individo kovoti dėl išlikimo. Viltis, kad sveikatą sustiprins piliulės ir vitaminai, yra gana pavojinga. Žmogus turi aktyviai siekti nesusirgti, o ne pasyviai naudotis medicinos laimėjimais. Vartotojų visuomenės ugdymas yra medicinos pralaimėjimas”, – pastebėjo doc. E.Razgauskas.
Kada lietuviai labiau saugos ir stiprins savo sveikatą?
Atsako habil.dr. prof. R.Kalėdienė: “Kol politiniai sprendimai nevertinami tarsi per sveikatos prizmę ir nėra pagrįsti moksliniais tyrimais, kol į sveikatos stiprinimą neįtraukiama bendruomenė ir neperorientuotas sveikatos priežiūros tarnybų darbas, sunku tikėtis realių teigiamų pokyčių. Bendro išsimokslinimo lygio kėlimas, mąstymo ugdymas, sveikatos mokymas – tai visuomenės sveikatinimo pagrindas”.
Visuomenės sveikatos ugdymo centro (VSUC) vadovas Z.Javtokas: ”Sveikatos priežiūros sistema turi būti orientuota ne tik į sergančiųjų gydymą, šimtų milijonų litų kompensacijas medikamentams. Reikia skatinti žmones stiprinti ir saugoti sveikatą. Švedų mokslininkai (Lindholm ir Rosen, 1991) apskaičiavo, kad, investavus 1 mln. kronų (470 tūkst. litų) į širdies persodinimo operaciją, galima “laimėti” 5 gyvenimo metus, o investavus šią sumą į pacientų sveikatos mokymą – iš viso 74 metus. JAV atliktų tyrimų duomenimis (Cummins, 1989), gydytojo patarimo pacientui mesti rūkyti ekonominis efektas yra 705-2058 JAV dolerių (įvertinant “išgelbėtus” gyvenimo metus). Vienas sveikatinimo veikloje dalyvaujantis asmuo per metus sutaupo valstybei 945 Lt (Lietuvos matematikos ir informatikos instituto duomenys, 1998). Svarbus veiksnys – visuomenės brandumas ir pilietiškumas. Piliečiai labiau turėtų domėtis, kam naudojami jų mokesčiai”.
Doc. E.Razgauskas: “Kasdien Lietuvos gydymo įstaigose lankosi apie 100 tūkst. žmonių. Net ir pas chirurgą apsilankęs pacientas turėtų gauti sveikatos žinių. Kad ir kaip užimti, BP gydytojai kiekvieno susitikimo su pacientu metu gali ne tik jam, bet ir šeimos nariams suteikti mažą postūmį keisti savo gyvenseną, skatinti aktyviai rūpintis savimi – žinoma, pasinaudojant medicinos mokslo pasiekimais. Keistinas ir Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimas. Juk ši institucija nieko nesaugo!”

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Monika
2010-08-04 09:24
Pritariu, profilaktika - sveikatos pagrindas. Rekomenduoju pasidometi ekologisku maistiniu produktu BAOBABLIFE. daugiau info www.bioproduktai.com
bioprekyba@gmail.com
Inceptum
2010-05-20 23:44
Parduodame naujus japoniškus inhaliatorius "OMRON" kaina 188 litai ir itališkus kaina 130 litų. Tai puiki priemonė Jums ar Jūsų vaikui nuo bronchito, laringito, astmos ir kitų ligų, bei sveikų vaikų profilaktikai - eukalipto, mentolio, gebenių, pušų ir kitokios inhaliacijos nuo peršalimo ligų. Komplekte: inhaliatorius, kaniulė, pypkutė, suaugusiojo ir vaikiška kaukutės ir kt.
Pristatome visoje Lietuvoje.
www.inceptum.lt
Vilija
2008-01-02 23:31
Tiesiog nera ka pridurti,visai teisinga ir argumentuota

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai