NATŪRALIOJI MEDICINA: laikas įvesti tvarką

Prof. Algimantas Kirkutis, LR SAM darbo grupės narys, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų (LSNR) prezidentas Rolandas Petkevičius, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto doktorantas, LSNR narys


Lietuvoje yra susidariusi neapibrėžta situacija dėl natūraliosios medicinos ir jos įjungimo į bendrą sveikatos sistemą. Ir pirmiausia – vartojami labai prieštaringi ir nepakankamai konkretūs pavadinimai: netradicinė medicina, liaudies medicina, pakeičiamoji medicina, natūralioji medicina ir pan. Gerai, kad žengiami pirmieji žingsniai sukurti vieningą sistemą, bet pradžia, kaip visada, sunki.


Didžiausia problema – terminų įvairovė ir neapibrėžtumas


Terminų įvairovė susiklostė dėl įvairių priežasčių. Sakykime, tarptautiniame profesinės veiklos klasifikatoriuje šios medicinos srities specialistams apibūdinti vartojamas terminas „tradicinės ir papildomosios medicinos profesionalai“ (angl. Traditional and complementary medicine profesionals). Lietuviškai tai išversta kaip „tradicinės ir liaudies medicinos specialistai“. Toks pavadinimas, aišku, kelia sumaištį.
Kitas pavyzdys. Viename populiariausių lietuviškų elektroninių anglų–lietuvių kalbų žodynų angl. complementary medicine verčiama kaip „netradicinė medicina“ .
Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau.
Didelė problema yra ta, kad Lietuvoje pavadinimą „tradicinė medicina“ iki šiol įprasta taikyti oficialiajai medicinai (biomedicinai) apibūdinti.


Chaosą būtina sutvarkyti


Siekiant sutvarkyti įsivyravusį chaosą, pirmiausia reikia labai aiškiai įvardinti sąvokas, pagaliau Lietuvoje įvedant pasaulyje pripažintus terminus. Tik tada galima paruošti reikalingus dokumentus veiklai reglamentuoti.


Pasaulio patirtis


Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) šios medicinos srities visumai apibūdinti pasiūlė vartoti terminą „tradicinė medicina ir papildomoji – alternatyvioji medicina“ (TM/PAM) (angl. Traditional medicine and complementary, alternative medicine (TM/CAM)).
Tradicinė medicina ir papildomoji – alternatyvioji medicina – tai du skirtingi terminai.
Tradicinė medicina yra platus terminas, apimantis tokias gydymo sistemas, kaip kinų medicina, indų ajurveda, arabų unani, ir gausias vietinių medicinos tradicijų formas.
PSO dokumentuose šis terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie Afriką, Lotynų Ameriką, Pietryčių Aziją ir Okeaniją, o papildoma ir alternatyvioji medicina – Europą, Šiaurės Ameriką ir Australiją. Mat šiuose regionuose tradicinė medicina nėra įtraukta į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą, taigi iš esmės yra alternatyvi.
Kai kalbama apie visus regionus bendrai, vartojama minėtoji apibendrinanti sąvoka TM/PAM.


Pritarta pripažintam terminui


Būtent todėl specialiai šiam klausimui spręsti prie Sveikatos apsaugos ministerijos sukurta Liaudies ir netradicinės medicinos sistemų problemų nagrinėjimo darbo grupė siūlo oficialiam aptariamos medicininės veiklos įvardijimui vartoti PSO pripažintą terminą „tradicinė medicina / Papildomoji ir alternatyvioji medicina“ (TM/PAM).
Kad visuomenė geriau suprastų šios medicininės praktikos esmę, siūlomas ir trumpesnis terminas – natūralioji medicina.


Preliminarus metodų klasifikavimas


Antras svarbus klausimas yra naudojamų klinikinėje praktikoje šių diagnostikos ir gydymo metodikų klasifikavimas. Sudarytas preliminarus jų klasifikatorius ir išskirtos šešios grupės:


1. Biosisteminio poveikio metodikos: natūraliosios mitybos sistemų taikymas, kvapų (aromoterapija), augalų (fitoterapija), gyvūnų (apiterapija, hirudoterapija, delfinoerapija, hipoterapija) ir kt. gydomojo poveikio metodai.


2. Manualinio kontakto su pacientu metodikos: masažas, akupunktūra;, chiropraktika, osteopatija, su-džok ir kt.


3. Integruotų fizinių pratimų metodikos: kineziterapija, šiaurietiškas vaikščiojimas, joga, chi-gun, tai chi ir kt.)


4. Gamtinių-fizikinių veiksnių metodikos: pirčių terapija, balneoterapija, šviesos, šilumos, šalčio terapija, Folio metodas ir kt.


5. Psichosomatinio gydomojo poveikio metodikos: meno terapijos, dvasinė ir psichinė meditacija, hipnoterapija, sielovada, malda ir kt. psichoterapinio poveikio metodikos.


6. Bioenergetinio gydomojo poveikio metodikos: gydymas biolaukais, reiki – gydymas rankomis neliečiant paciento ir kt.

 

Turint galvoje ribotas darbo grupės galimybes, atsakomybę, mastą ir problemos naujumą, reikalinga visuomenės diskusija ir parama šiam darbui.
Tad darbo grupė kviečia kiekvieną pareikšti savo samprotavimus ir nuomonę.


Pasiūlymus ir informaciją prašome siųsti elektroniniu paštu darbo grupės pirmininkei LR SAM viceministrei dr. Jadvygai Zinkevičiūtei jadvyga.zinkevičiute@sam.lt ir prof. Algimantui Kirkučiui algimantas.kirkutis@gmail.com

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

vida prusiene
2013-08-26 09:05
labai malonu zinoti kad ir lietuvoje yra zmoniu besidominanciu naturalia medicina..mano supratymu naturali skamba naturaliau paprastai zmogaus ausytei..mano manymu reiktu nemazai laiko kol zmones perprastu termina tradicine--naturali,kadangi dauguma tradicine laiko--medicina kurioje naudojami cheminiai preparatai,galbut ir chirurgija..naturalus skamba aiskiau..as uz naturalia medicina,,kuo maziau cheminiu preparatu..
vida prusiene
2013-08-26 09:04
labai malonu zinoti kad ir lietuvoje yra zmoniu besidominanciu naturalia medicina..mano supratymu naturali skamba naturaliau paprastai zmogaus ausytei..mano manymu reiktu nemazai laiko kol zmones perprastu termina tradicine--naturali,kadangi dauguma tradicine laiko--medicina kurioje naudojami cheminiai preparatai,galbut ir chirurgija..naturalus skamba aiskiau..as uz naturalia medicina,,kuo maziau cheminiu preparatu..

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai