Cholesterolio pavojus: ko reikėtų valgyti mažiau?

Panašu, kad cepelinų su spirgučiais poreikis lietuviams perduodamas iš kartos į kartą. Mes, mūsų tėvai ir seneliai – visi mėgstame sočiai pavalgyti. Skirtumas tas, kad mūsų protėviams teko sunkiai dirbti laukuose, o dabar dauguma dirbame “sėdimus” darbus biuruose ir visur keliaujame automobiliu. Kūnas nebesuspėja sunaudoti visų gaunamų medžiagų, taigi susiduriame su ansvoriu ir, dažnai, padidėjusiu cholesteroliu.

 

 

Kalbamės su sveikos mitybos specialiste, „Sulieknėk sveikai“ vadove, Vaida Kurpiene. Ji paprastai paaiškina kas yra cholesterolis ir kokias sveikatos problemas jis sukelia. Taip pat pasidalins patirtimi, kaip paprastomis priemonėmis, be vaistų sumažinti cholesterolio lygį. 

 

– Dar ne visi žinome, kas tas cholesterolis?

 

– Tai riebi, į vašką panaši medžiaga, gaminama kepenyse ir randama kiekvienoje gyvoje mūsų organizmo ląstelėje. Dažniausiai, išgirdę žodį cholesterolis, mes manome, kad tai labai blogai ir kuo cholesterolio lygis mažesnis – tuo geriau. Iki tam tikros ribos tai nėra tiesa. Cholesterolis būtinas mūsų gyvybinėms funkcijoms: smegenų ląstelėms, vitamino D gamybai, tulžies rūgščiai gaminti ir pan. Be to, jis yra dviejų rūšių: „geras“ ir „blogas“, atlieka skirtingas funkcijas organizme.

 

– Kokie skirtumai tarp „gerojo“ ir „blogojo“?

 

– „Blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jo funkcija yra iš gamybos vietos kepenų ir žarnyno gleivinės cholesterolį pernešti į periferinius audinius ir kraujagysles. „Gerasis“ cholesterolis – tai didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jo užduotis yra neleisti cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse. Labai svarbus ne tik bendras lygis (iki 5,2), bet ir santykis tarp MTL ir DTL cholesterolio. Žalą daro ir „gerojo“ cholesterolio sumažėjimas, ir „blogojo“ padidėjimas, ir apskritai per didelis bendras cholesterolio lygis.

 

– Kaip organizmas pasisavina cholesterolį?

 

– Anksčiau buvo manoma, kad daugiausia cholesterolio gauname su maistu. Išties didžiąją dalį cholesterolio organizmas pasigamina pats ir tik dalį jo gauname valgydami. Jei vartojame didžiulius kiekius gyvūninių riebalų, jaunų sveikų žmonių organizmas iki tam tikro lygio mažina cholesterolio kiekio gamybą, tačiau vyresnių žmonių savireguliacijos funkcija sutrikusi ir susikaupia perteklinis cholesterolio kiekis.

Pastaruoju metu požiūris yra pasikeitęs ir dėl maisto produktų: jei anksčiau dėmesys buvo skiriamas tik gyvulinių, t. y. sočiųjų riebalų mažinimui, tai šiuo metu jau kalbama ir apie nesočiųjų riebalų svarbą mityboje, pavyzdžiui, riebią, termiškai neapdorotą žuvį, linų sėmenų ir čija sėklas. Taip pat ir apie greitai pasisavinamų angliavandenių (pvz., šlifuotų ryžių, baltų miltų, cukraus) mažinimą. Atitinkamai racione turėtų didėti šviežių daržovių, vaisių ir kito skaidulinio maisto kiekis.

 

– Kuo blogas per didelis cholesterolio kiekis kraujyje?

 

– Jo perteklius kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, apsunkinama kraujotaka ir tokia situacija didina širdies ligų riziką. Viena iš jų – aterosklerozė, o ji susijusi su koronarine širdies liga, atnešančia mirtį miokardo infarkto pavidalu. Per aukštas cholesterolio kiekis – dažnesnė vyrų problema. Dėl netinkamų jų mitybos įpročių.

 

– Su kokiomis sveikatos problemomis apskirtai susiduria antsvorio turintys vyrai?

 

– Vyrų viena dažniausių problemų – padidėjęs bendras cholesterolio lygis, taip pat prastas santykis tarp „gerojo“ (DTL) ir „blogojo“ (MTL) cholesterolio ir su tuo susijusios ligos. Vyrauja mitas, kad šį cholesterolį galima sumažinti tiesiog pašalinus iš mitybos raciono riebalus. Tai nėra tiesa, nes riebalų organizmui būtinai reikia, tik būtina žinoti kokių ir kiek. Taip pat nepakanka žinoti, kokius produktus valgyti, svarbu ir jų apdorojimas, ir kuriuo dienos metu juos valgome.

 

– Ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį?

 

– Svarbiausia suprasti, kad veikia kompleksinis mitybos keitimas ir nereikėtų tikėtis, kad tik valgant vieną ar nevalgant kito produkto situacija pasikeis. Reikėtų mažinti sočiųjų riebalų kiekį: riebių mėsos ir pieno produktų kiekį racione. Venkite mėsos gaminių, nes dešroje gali būti iki 80 % riebalų. Kasdieniame racione turėtų būti nesočiųjų riebalų, ypač turtingų Omega 3 riebalinėmis rūgštimis. Jų galime gauti iš riebios žuvies: silkės, skumbrės ir lašišos. Svarbu, kad ji nebūtų termiškai apdorota, nes aukšta temperatūra suardo Omega 3, kurios būtinai reikia jūsų organizmui. Augalinis Omega 3 yra čija ir linų sėmenų sėklose bei linų sėmenų aliejuje. Taip pat reikia valgyti šviežių daržovių ir vaisių, t. y. maisto produktų, turinčių maistinių skaidulų.

 

– Kokių dar produktų valgyti mažiau?

 

– Greitai pasisavinamų angliavandenių: cukraus, aukščiausios rūšies miltinių gaminių, šlifuotų ryžių, alkoholio. Tačiau grūdai ir viso grūdo dalių miltiniai gaminiai puikiai tinka. Pavyzdžiui, pusryčiams ir pietums valgykite grūdų košes. Venkite margarinų, rafinuotų aliejų, skrudėsių, t. y. produktų, kuriuose yra trans-riebalinių rūgščių. Pastarosios ne tik didina „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir mažina „gerojo“ lygį.

„Sulieknėk sveikai“


www.sulieknek.lt

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai