Lietuvoje gegužį

Triukšmas kenkia sveikatai

 

Apskaičiuota, kad silpniausias garsas, kurį gali girdėti sveiko žmogaus ausis, – 0 dB. Riba, nuo kurios garsas jau sukelia skausmą ir pažeidžia klausą, yra 110–120 dB.

Kad lengviau įsivaizduotume, palyginkime kai kurių garsų stiprumą. Pavyzdžiui, normalus kvėpavimas sukelia 10 dB stiprumo garsą. Lietaus šniokštimo ar veikiančio šaldytuvo, kurio paprastai negirdime (nes esame prie jo pripratę), garsas siekia 50 dB. Normaliai kalbantis žmogus sukelia 60 dB stiprumo garsą. Diskotekoje, simfoniniame orkestre mūsų ausys patiria 110 dB stiprumo garsą. Tokio paties stiprumo, beje, yra ir verkiančio kūdikio garsas. Laimei, daugeliui iš mūsų sprogimo ar kylančios sunkiosios raketos garsą, kuris siekia 180 dB ir gerokai viršija skausmo slenkstį,  išgirsti tenka tikrai retai.

Klausos ir klausos organus gali pažeisti labai stiprūs garsai, pavyzdžiui, kylančio reaktyvinio lėktuvo variklių sukeltas garsas, sprogimo garsas ir t.t.

Netiesioginį triukšmo poveikį sveikatai sukelia ne tokie stiprūs garsai, tačiau jų žalos dydis žmogaus organizmui tiesiogiai priklauso nuo trukmės. Pakenkiama centrinei nervų, širdies ir kraujagyslių sistemai, tai gali būti: galvos skausmas, nemiga, cypimas ausyse, nesugebėjimas susikaupti, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas ir t.t.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį: norėdami apsisaugoti nuo triukšmo ir jo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, venkime triukšmingų renginių, naudokime klausos apsaugos priemones (pjaudami žolę, atlikdami statybos ar remonto darbus ir pan.). Norėdami nuo triukšmo apsaugoti kitus, atkreipkime dėmesį, ar mūsų keliami garsai netrikdo artimųjų, kaimynų.

 

Kiek kainuoja gimdymas?

 

Artėjant vienam svarbiausių gyvenimo momentų – kūdikio gimimui, ne viena jauna šeima susiduria su gausybe klausimų. Vienas jų – kiek gimdymas kainuoja?

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė patikina, kad sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusioms įstaigoms už gimdymo metu suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos. Vadinasi, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės draudžiamoms moterims pačioms mokėti nereikia.

„Normalus gimdymas ligonių kasoms kainuoja apie 1600 litų, o kai gimdymo metu atliekamas cezario pjūvis ir yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų, ligonių kasos už gydymo įstaigos paslaugas sumoka daugiau nei 4,5 tūkstančio litų“, – sako D. Berūkštienė.

Iš PSDF biudžeto apmokamos ir  išlaidos už gydytojo paskirtus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, išskyrus atvejus, kai moteris, pasirenka brangesnius, nei numatyta įstatyme. Tokiu atveju ji privalo sveikatos priežiūros įstaigai sumokėti kainų skirtumą. Taip pat jei moteris savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas (įskaitant ir tyrimus), medžiagas, procedūras, tai kainų skirtumą ji taip pat sumoka pati. Pasirinkus papildomas paslaugas ar procedūras, kai gydytojas jų neskiria, bet gimdyvė pageidauja, jų kainą reikia sumokėti pačiai.

Remiantis SVEIDRA duomenimis, 2012 m. Lietuvoje gimdymų gydymo įstaigose buvo priimta 2011 m. – 28,5 tūkst., o 2012 m. – 27,8 tūkst. gimdymų. Pasak specialistų, šie skaičiai nėra galutiniai, nes kai kurios privačios įstaigos apie gimdymų skaičių nepraneša, taip pat nėra įtraukti ir gimdymai namuose.

 

Kodėl reikia plauti rankas?

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, prisijungdamas prie Gegužės 5-ąją pasaulyje minimos  rankų higienos dienos, primena, kad viena iš svarbiausių infekcijų prevencijos priemonių yra švarios rankos.  Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų: bakterinės žarnyno infekcijos (vidurių šiltinė, paratifai, kitos salmoneliozės, šigeliozė, ešerichiozė), virusinės žarnyno infekcijos (hepatitas A, rotavirusinis enteritas, norovirusinė infekcija), virusinės viršutinių kvėpavimo takų ligos ir gripas, parazitinės ligos (askaridozė, enterobiozė, toksokariazė, toksoplazmozė, echinokokozė), pirmuonys: amebiazė ir kitos.
Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo šių užkrečiamųjų ligų – plautis rankas.

 

Kada reikia plauti rankas?

 

Prieš:

• maisto tvarkymą;
• valgį;
• įdedant ar išimant kontaktinius lęšius;
• apdorojant bet kokius odos pažeidimus, žaizdas;
• teikiant bet kokias paslaugas sergančiam asmeniui.
Po:

• pasinaudojus tualetu pačiam ar padėjus pasinaudoti tualetu kitam;
• pakeitus sauskelnes;
• kosint, čiaudint, išpūtus nosį ar išvalius nosį vaikui;
• žaliavinio maisto tvarkymo (ypatingai žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių);
• atliekų, šiukšlių tvarkymo;
• kontakto su gyvūnais ar gyvūnų ekskrementais, kontakto su sergančiu asmeniu;
• naudojimosi viešuoju transportu.

Kaip plauti rankas?

• reikia naudoti muilą.
• skirti tam pakankamai laiko – bent 20 sekundžių.
• po plovimo nusausinti rankas popieriniu rankšluosčiu.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai