){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos iki šiol tebėra dažniausios, nuo jų miršta daugiausiai žmonių. Visiems, kurie nori išvengti šių ligų, Europos kardiologų draugija rekomenduoja laikytis sveiko žmogaus kodo 0 3 5 140 5 3 0. Tai kodas, kurį turėtų žinoti kiekvienas save mylintis ir norintis būti sveikas žmogus. Nes tik žinant savo sveikatos kodą galima nuolat sekti, kontroliuoti ir analizuoti gyvybiškai svarbius pagrindinius sveikatos rodiklius ir laiku juos koreguoti.
Sveiko žmogaus kodo šifravimas
0 – reiškia, kad negalima surūkyti nė vienos cigaretės, cigaro, cigarilės, net ir kaljano. Statistiniai duomenys skelbia, kad pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 3 milijonai gyventojų, o tai praktiškai visa Lietuva...
Pasaulio sveikatos organizacija rūkymą vertina kaip ligą, kuri įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Tabako dūmuose yra apie 200 sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, anglies dioksido, anglies monoksido, įvairių vėžį sukeliančių dervų, sieros vandenilio, radioaktyviojo polonio. Bet pagrindiniai tabako dūmų nuodai yra dervos ir nikotinas.
Mokslininkai nustatė, kad rūkantieji 10 kartų dažniau serga plaučių vėžiu, jiems pažeidžiamos kraujagyslės. Anglies monoksidas, patekęs į kraujo apytaką ir išstumdamas gyvybiškai būtiną mūsų organizmui deguonį iš hemoglobino, skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Rūkant mažiau deguonies patenka į širdį, pagreitėja aterosklerozinės plokštelės formavimasis ir augimas, padidėja miokardo infarkto rizika.
3 – reiškia, kad tiek kilometrų kasdien pėsčiomis greitu žingsniu turi nueiti kiekvienas iš mūsų. Kaip alternatyvą specialistai siūlo ėjimą kartais pakeisti vidutinio intensyvumo fizine veikla, kurios trukmė turėtų būti bent 30 min.
Mokslininkai įrodė, kad fizinis nejudrumas ir pasyvumas didina riziką susirgti galvos smegenų insultu 60 proc., arterine hipertenzija – 30 proc., širdies ligomis – 45 proc.
Fizinio krūvio poveikis mūsų organizmui yra teigiamas, kadangi stiprėja nespecifinis imunitetas, mažėja streso hormonų, geriau veikia kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos, grūdinama valia.
5 – reiškia, kad kasdien turime suvalgyti po 5 porcijas vaisių ir daržovių. Viena porcija yra santykinis produkto kiekis – obuolys, kriaušė, apelsinas ar apie 100 g salotų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti bent po 400 g įvairių vaisių ir daržovių, išskyrus bulves. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad taip maitinasi tik apie 3 proc. Lietuvos gyventojų.
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi maisto pasirinkimo piramidę, kurioje vaisiai ir daržovės sudaro vieną iš pagrindinių jos dalių. Valgant vaisius ir daržoves organizmas gauna ne tik daug vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų, bet ir antioksidantų, kurie yra labai svarbūs mažinant cholesterolio kiekį organizme. O vaisiuose ir daržovėse esantis magnis, kalis ir kalcis gali sumažinti arterinės hipertenzijos riziką.
Mokslininkai įrodė, kad, esant antioksidantų trūkumui maiste, padidėja rizika susirgti piktybiniais navikais bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl skaidulinių medžiagų trūkumo blogėja žarnų peristaltika, kietėja viduriai, atsiranda rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.
140 – reiškia, kad sistolinis arterinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140 mmHg. Arterinė hipertenzija pažeidžia pagrindinius gyvybinius organus ir skatina ligas, kurios lemia didžiausią sergamumą ir mirštamumą. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra laikomas vienu iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuris nulemia ankstyvą mirtį. Jis pažeidžia širdį, akis, inkstus ir kitus organus.
Esant nors ir mažiausiems požymiams – galvos svaigimui, skausmui, miego sutrikimams, nuovargiui – būtina pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą ir kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad paskirtų tinkamą gydymą.
5 – reiškia, kad bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 5 milimoliai litre. Cholesterolis yra balta, riebi, panaši į vašką, netirpi nei vandenyje, nei kraujyje medžiaga. Jis reikalingas ląstelių struktūrai, hormonų ir tulžies rūgščių susidarymui.
Tačiau mokslininkai nustatė, kad, bendrojo cholesterolio koncentracijai kraujyje padidėjus vos 1 proc., rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja net 2 proc. Iš perteklinio cholesterolio ant kraujagyslių sienelių pradeda formuotis aterosklerozinės plokštelės, dėl kurių susiaurėja kraujagyslių spindis. Užsikimšus kraujagyslei, nutrūksta kraujotaka, o kartu ir organų aprūpinimas gyvybiškai reikalingu deguonimi. Negaudama deguonies ta organų dalis apmiršta, ir įvyksta širdies infarktas ar galvos smegenų insultas.
3 – reiškia, kad mažo tankio lipoproteinų MTL („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 3 milimoliai litre. Kadangi cholesterolis yra netirpus, kraujotakos sistema jis keliauja tik lipoproteinų dėka. Pagal tankį lipoproteinai yra suskirstyti į didelio ir mažo tankio. Didelio tankio lipoproteinai perneša cholesterolį iš periferinių audinių į kepenis (20 proc.), iš kurių jis pašalinamas su tulžimi. Mažo tankio lipoproteinai – iš kepenų į periferinius audinius ir kraujagyslių sieneles (80 proc.), todėl jie ir vadinami „bloguoju cholesteroliu“.
Kuo daugiau cholesterolio patenka į audinius, kuo mažiau jo pašalinama iš organizmo, tuo labiau didėja jo perteklius organizme, o kartu ir rizika susirgti kraujotakos ligomis. Yra nustatyta, kad perteklinis cholesterolis oksiduojasi ir kaupiasi arterijose kartu su jungiamuoju audiniu ir kalciu formuodamas aterosklerozinę plokštelę. Taip susiaurėja arterijos spindis ir blogėja organų aprūpinimas gyvybiškai reikalingu deguonimi. Dėl to jaučiamas skausmas, išpila šaltas prakaitas, trūksta oro ir gresia infarktas arba insultas.
0 – reiškia, kad neturi būti antsvorio ir cukrinio diabeto, kadangi šie abu veiksniai tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Mokslininkai nustatė, kad nuo perteklinių 10 kg svorio sistolinis kraujo spaudimas padidėja 6,5 mm Hg. Norint apskaičiuoti ir įvertinti savo svorį, galima pasinaudoti vadinamuoju kūno masės indeksu (KMI).
Kardiologai siūlo dar vieną labai paprastą būdą, kaip galima sužinoti antsvorį. Tam tereikia išmatuoti liemenį. Moterų jis neturėtų būti didesnis nei 88, o vyrų − 102 centimetrai.
Nedžiuginantys statistiniai duomenys rodo, kad dalis gyventojų vis dar nepakankamai rūpinasi savo sveikata ir nesirenka sveiko gyvenimo būdo. Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius metus paskelbė Sveikatingumo metais, o Vyriausybė yra pasiryžusi padėti įgyvendinti visuomenės sveikatos stiprinimo priemones. Tačiau manytina, kad Sveikatingumo metai turėtų būti ne vien 2013-ieji, bet visi mūsų gyvenimo metai − juk tai yra brangiausia, ką turime. Finansiškai yra daug pigiau sudaryti sąlygas žmogui nesusirgti negu susirgus gydyti.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę