Prevencija šiandien, saugumas – rytoj

Yra žodžių porų, kurios atrodo neatskiriamos. Pavyzdžiui, dauguma paprašyti pasakyti pirmą į galvą atėjusį vaistą, ko gero, paminėtų aspiriną. O, paminėjus aspiriną, pirmoji asociacija – Bayer. Taip, matyt, susiklostė per daugiau kaip 100 įmonės ir kartu aspirino gyvavimo metų. Bet, sulaukusi tokio neįtikėtino ilgaamžiškumo, kompanija yra nepaprastai šiuolaikiška ir moderni įmonė. Nuolatos kurianti naujus vaistus, aktyviai dalyvaujanti sprendžiant svarbiausias pasaulio sveikatos apsaugos problemas.
 
Aptarti vieną aktualiausių šiuo metu temą - kaip mažinti sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių pasaulyje, spalio viduryje Bayer į konferenciją Bitterfeldo (Vokietija) aspirino gamykloje pakvietė žurnalistus iš 20 Europos šalių. Ir renginio organizatorius, ir vieta, ir dalyvių skaičius neatsitiktiniai. Vokietijos kompanijos „Bayer" mažų dozių aspirinas medikų laikomas auksiniu standartu ir viena geriausiai ištyrinėtų miokardo infarkto bei insulto prevencijos priemonių. Bitterfeldo gamykla - didžiausia aspirino gamykla, tiekianti šį vaistą Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalims. Pastatyta ji prieš 20 metų - tą ir simbolizavo pakviestų šalių skaičius.

Pirmą kartą gamyklos istorijoje į jos cechus buvome įleisti mes, žurnalistai. Aprengti steriliau nei į kokią operacinę, vaikščiojome po modernius cechus su daugybe pažangiausios technikos. Ir stebėjomės, beveik nematydami žmonių - praktiškai viską dirba robotai ir kompiuteriai (be abejo, dirba tai, ką jiems „liepia" specialistai, tad žmonių svarba gamybos procese - neabejotina).

Po gamyklos apžiūros vykusioje konferencijoje iš tarptautinio lygio pranešėjų išgirdome naujausią informaciją apie širdies ir kraujagyslių ligas. Kai kas svarbiausio, labiausiai įsiminusio iš to - jūsų dėmesiui.

Didžiausias pasaulio žudikas

Širdies ir kraujagyslių ligos ne veltui kartais pavadinamos didžiausiu žudiku pasaulyje - jos yra 3 iš 10 mirčių pasaulyje priežastis.

Pasak Pasaulio širdies asociacijos (Ženeva, Šveicarija) vyriausios mokslo darbuotojos Teksaso universiteto (JAV) profesorės Kathrin A. Taubert, širdies ir kraujagyslių ligos 2008 m. lėmė 57 mln.pasaulio mirčių. „Reikia nepamiršti, kad dėl šių ligų daugybė žmonių praranda gyvenimo kokybę, patiriamos milžiniškos medicininės išlaidos", - kalbėjo profesorė.

Jos konferencijos dalyviams pateikti faktai  apie šių ligų paplitimą įvairiose pasaulio šalyse, mūsų šalies žmonėms turėtų kelti didžiulį susirūpinimą - Lietuva visose srityse, tiek sergamumo, tiek mirštamumo, patenka prie šalių, kuriose situacija viena prasčiausių. Kartu su Centrinės ir Rytų Europos šalimis. Mažiausiai širdies ir kraujagyslių ligomis sergama Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse.

Prevencijos paradoksas

Velso Kardifo universiteto Pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos mokyklos profesorius Peteris Elwoodas akcentavo tai, kad yra keli pagrindiniai  rizikos veiksniai, skatinantys kraujagyslių aterosklerozės procesą. Daugumos jų galima, atrodytų, nesunkiai išvengti, o kartu ir sumažinti širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką. Bet, kaip matysime, viskas ne taip paprasta.

Svarbiausi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra:

  • rūkymas,
  • aukštas kraujo spaudimas,
  • didelis cholesterolio kiekis,
  • antsvoris, nutukimas,
  • nesveika mityba,
  • fizinio aktyvumo stoka
  • cukrinis diabetas.
Jie prasideda vaikystėje, išsivysto per daugelį metų, ir galiausiai vidutiniame amžiuje gali sukelti širdies priepuolius ir insultus.

Akivaizdu, kad daugumos rizikos veiksnių galima išvengti. Bet...„Nors sveikos gyvensenos efektyvumas labai aukštas, ją praktikuojančių žmonių kiekis - vis dar labai mažas, - savo pranešime teigė prof. Peteris Elwood . - Yra duomenų, kad didžiojoje Britanijoje sveikai gyvena... 1 proc. žmonių! Kodėl? Atsakyti negali niekas. Kartais tai vadinama prevencijos paradoksu."

Tad daugumai tiesiog būtinos kitos širdies ligų prevencijos priemonės, ir viena tokių yra mažų dozių aspirinas. Apie jo poveikį - kiek vėliau, pradžiai - daug sakantys skaičiai. Aspiriną vartoja 25 proc. vyresnių nei 50 metų Didžiosios Britanijos ir 36 proc. JAV gyventojų.  Sergamumas širdies ligomis ten - kol kas tik siekiamybė mūsų šaliai.

Nobelio premijos veltui nedalijamos

Nors originali acetilsalicilo rūgšties, aspirino veikliosios medžiagos, formulė atrasta dar 1853 metais, kardiologijoje jis vartojamas tik kiek ilgiau nei 20 metų.

„Tokia aspirino vartojimo širdies ligų profilaktikai patirtis patvirtina smarkų pakartotinio miokardo infarkto rizikos sumažėjimą, - konferencijoje kalbėjo Berlyno-Neukollno Vivantes Kardiologijos, angiologijos ir konservatyvios intensyvios priežiūros centro profesorius Haraldas Darius. -  Tai tikra revoliucija kardiologijoje."

Ta revoliucija prasidėjo 1971-aisiais, kai Didžiosios Britanijos farmakologas seras Johnas R. Vane‘as atrado aspirino veikimo mechanizmą. 1982 m. jis kartu su dviem Švedijos biochemikais, Sune Karlu Bergstromu ir Bengtu Ingemaru Samuelsonu, atrado svarbų širdies apsaugai dalyką - kad aspirinas slopina prostaglandinų biosintezę. Mokslininkams už tai skirta Nobelio premija. Tolesni tyrimai patvirtino, kad aspirinas mažomis dozėmis mažina trombozės, kuri sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, riziką. Tai pagrindė šeši išsamūs tyrimai, atlikti nepriklausomų tyrėjų, ir jų duomenis apibendrinančios metaanalizės išvada. Visi duomenys patvirtina, kad aspirinas reikšmingai sumažina pirmojo miokardo infarkto, mirties nuo kraujagyslių ligos, insulto ir kitų vadinamųjų koronarinių įvykių riziką.

Kaip tai veikia?

Įrodyta, kad širdies ligų profilaktikai aspirinas yra efektyviausias vaistą skiriant mažesnėmis dozėmis nei slopinant skausmą ar mažinant karščiavimą: kaip tik tiek, kiek reikia, kad organizmas būtų saugomas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Aspirin Cardio - tai neirios tabletės, turinčios skrandžio rūgščiai atsparų apvalkalą. Šis padeda apsaugoti skrandį nuo dirginimo. Dėl to ši aspirino forma gali būti vartojama ilgai, o kraujavimų ir opų atsiradimo rizika sumažėja 80 proc. Tai išties aktualu sergantiesiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis - juk jie aspiriną privalo vartoti nuolat. Saugumą didina ir tai, kad vaistas pasisavinamas viršutinėje plonosios žarnos dalyje.

Nepakeičiama profilaktika

Mažomis dozėmis vartojamas aspirinas daugiau nei 50 valstybių patvirtintas kaip priemonė pirmojo miokardo infarkto ar insulto prevencijai ir daugelyje pasaulio šalių - apsaugoti nuo šių įvykių pasikartojimo.

Gydytojai aspirino skiria kraujo krešėjimui slopinti esant:
  • nestabiliai krūtinės anginai,
  • ūminiam miokardo infarktui,
  • smegenų insultui;
  • šių įvykių pasikartojimo profilaktikai po chirurginės vainikinių arterijų operacijos;
  • trombozės ir plaučių embolijos profilaktikai po ilgalaikio galūnės įtvėrimo;
  • vainikinių arterijų trombozės profilaktikai.
Įdomu pasirodė tai, kad šio aspirino vartojimas vyrams ir moterims - nevienodas. Moterims jo rekomenduojama vartoti nuo 55 metų, siekiant sumažinti insulto dažnį. Vyrams - nuo 45 metų ir daugiau, siekiant sumažinti miokardo infarkto riziką.

Paskutinis „bet". Specialistai vienbalsiai tvirtina - reikia nepamiršti, kad vis dėlto aspirinas neturi pakeisti sveikos gyvensenos.

Šiek tiek istorijos

1897 m. „Bayer" laboratorijoje chemikas Feliksas Hofmanas pirmą kartą susintetino chemiškai gryną ir tvarią, todėl tinkamą gaminti, acetilsalicilo rūgšties formą.
1899 m. „Bayer" Berlyne užregistravo prekės ženklą aspirinas. Tais pačiais metais aspirino milteliai pasirodė vaistinėse.
1900 m.„Bayer" pagamino aspiriną klasikinių tablečių forma.
1924 m. aspirinas tapo žinomas visame pasaulyje.
1950 m. aspirinas pateko į Gineso rekordų knygą kaip geriausiai parduodamas skausmą malšinantis vaistas
1999 m. aspirinui sukako 100 metų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai