Bėdų daug, kaltininkas – vienas

Serotoninas – biologiškai veikli medžiaga, centrinėje nervų sistemoje atliekanti svarbų vaidmenį, reguliuodama psichinius procesus: nuotaiką, miegą, seksualumą, apetitą ir t. t. Su serotonino koncentracijos organizme pokyčiais susijusios tokios ligos, kaip depresija, migrena, nemiga, šizofrenija, nerimo sutrikimai. Paskutinių tyrimų duomenimis, serotoninas taip pat susijęs su kepenų ląstelių regeneracija ir veikia kaip mitogenas (skatina ląstelių dalijimąsi), tiriamos ir kitos serotonino koncentracijos pokyčių pasekmės.
 

Alkis ir agresija: kaltas serotoninas


Tai, kad alkani žmonės būna agresyvūs, pasirodo, nulemia serotonino trūkumas. Žinoma, kad sumažėjusi serotonino koncentracija yra tokių ligų, kaip depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, nerimas, rizikos veiksnys. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad jo stoka gali paskatinti ir agresijos pasireiškimą. Aminorūgštis triptofanas, reikalinga serotoninui pasigaminti, gaunama su maistu. Taigi, kaip pastebi mokslininkai, kai žmogus nevalgęs, serotonino kiekis yra sumažėjęs. Serotonino kiekį smegenyse nulemia ne tik mityba, bet ir daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, genetika, lėtinės somatinės ligos ir patiriamo streso lygis. Be to, tyrimo autoriai priėjo prie dar vienos išvados: ligos, kurioms būdingas mažas serotonino kiekis, gali būti susijusios ir su socialiniais sunkumais, kurie gali paskatinti šių ligų išsivystymą.
Tyrimą atlikęs mokslininkas Molly Crockett pažymėjo, kad serotonino stoka, kuri skatina agresijos pasireiškimą, vaidina svarbų vaidmenį priimant socialinius sprendimus. Kadangi mitybos pokyčiai ir stresas gali nulemti serotonino kiekio svyravimus, todėl svarbu suprasti, kaip tai gali paveikti kasdieninius sprendimus.
 

Slopinantys serotoniną vaistai – nuo osteoporozės


Tiriamieji vaistai, slopinantys serotonino sintezę žarnyne, duoti kartą per parą pelėms ir žiurkėms, veiksmingai išgydė osteoporozę. Taip pranešė tyrimą atlikusi tarptautinė komanda, vadovaujama mokslininkų iš Kolumbijos universiteto medicinos centro.
Žmogaus kauluose visą laiką vyksta pokyčiai: rezorbcija (irimas) ir naujo kaulinio audinio formavimasis. Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi procesai aktyvesni nei irimo. Vyresniame amžiuje rezorbcija spartesnė nei atsinaujinimas, todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė.
Dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo šios ligos, kuri skatina kaulinio audinio netekimą. Taigi būtini nauji gydymo būdai, kurie ne tik sustabdytų kaulų tankio mažėjimą, bet ir kurtų naują kaulą.
Iki šio atradimo serotoninas pirmiausia buvo žinomas kaip neurotransmiteris, veikiantis smegenyse. Tačiau 95 proc. serotonino randama žarnyne, jį gamina žarnyno ląstelės. Viena iš pagrindinių serotonino funkcijų organizme yra kaulinio audinio gamybos slopinimas. Šis serotoninas negali patekti į smegenis dėl kraujo-smegenų (hematoencefalinio) barjero.
Dauguma vaistų nuo osteoporozės, įskaitant tuos, kurie šiuo metu yra klinikinių tyrimų stadijos, nekuria naujo kaulinio audinio, bet neleidžia kaulams toliau retėti.
 

Serotonino perteklius nulemia antidepresantų neveiksmingumą



Kolumbijos universiteto medicinos centro mokslininkai, atlikę tyrimą su pelėmis, priėjo prie išvados, kodėl atsakas į gydymą antidepresantais gali būti nepakankamas.
Daugelis antidepresantų, pagal tyrimo autorių Rene Hen, Farmakologijos profesorių iš Psichiatrijos ir neurologijos departamento prie Kolumbijos universiteto, didina serotonino gamybą neuronuose giliosiose smegenų struktūrose. Tačiau, jei tuose neuronuose per daug yra 1A receptorių, vyksta neigiamas grįžtamasis ryšys, ir serotonino gamyba sumažėja. Taigi, nors antidepresantai turi padidinti serotonino kiekį, Hen nuomone, faktiškai galiausiai serotonino kiekis nebūtinai padidės. Taigi, kaip teigia profesorius Rene Hen, reikėtų pasistengti pagaminti tokius vaistus, kurie slopintų šių receptorių veiklą.
 

Mokslininkai rado kūdikių staigios mirties priežastį


Mokslininkai nustatė priežastį, kodėl išsivysto kūdikių staigios mirties sindromas (KSMS), nuo kurio vien JAV kasmet miršta 2300 kūdikių iki pirmojo gimtadienio. Kaip rodo tyrimai, staigi kūdikių mirtis išsivysto dėl mažo serotonino kiekio smegenyse. Jis reguliuoja miego ciklą, kvėpavimą ir širdies ritmą, kurie ypač gali sutrikti stresinėse situacijose, pavyzdžiui, kai kūdikiai miega veidu žemyn ir kvėpuoja oru, kuriame per daug anglies dioksido. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Journal of the American Medical Association“.
Dr Hannah Kinney iš Harvardo medicinos mokyklos ir vaikų ligoninės Bostone ir jos kolegos išnagrinėjo smegenų audinius kūdikių, kurie mirė nuo šio sindromo ir kitų priežasčių. Dr. Kinney komanda nustatė, kad serotonino kiekis buvo 26 procentais mažesnis smegenų audinyje tų kūdikių, kurie mirė nuo kūdikių staigios mirties sindromo nei tų, kurie mirė dėl kitų priežasčių.
Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad kai kuriems kūdikiams yra padidėjusi mirties nuo SKMS rizika. Jis gali greičiau ištikti, kai prisideda tokie papildomą išorinį stresą sukeliantys veiksniai, kaip miegojimas veidu žemyn, kada kūdikis negali gauti pakankamai deguonies. Ypač didelis šio sindromo pavojus yra per pirmuosius gyvenimo metus. Kūdikiai, kurių galvos smegenų žievė normali, paprastai tokiu stresiniu atveju pabunda, bet kūdikis, kuriam būdinga anomalija, negali tinkamai reaguoti į stresines aplinkybes.
Mokslininkų komanda tikisi, kad tyrimas duos akstiną tirti serotonino kiekį kūdikiams, kad būtų galima nustatyti, kuriems iš jų gresia didžiausias staigios kūdikių mirties sindromo pavojus.
Staigios kūdikių mirties sindromo skaičiai sumažėjo tose šalyse, kur sveikatos apsaugos darbuotojai patarė tėvams ir globėjams kūdikius guldyti miegoti ant nugaros, kad būtų išvengta stresinių sąlygų kvėpuoti, taip pat reguliuoti temperatūrą kambaryje, kuriame kūdikis miega.

 

Serotoninas ir krūties vėžys


Mokslininkai iš Cincinačio universiteto užfiksavo, kad krūties vėžio atveju serotoninas veikia neįprastai. Horsemanas su bendraautoriais jau anksčiau nustatė, kad serotoninas pieno liaukose veikia kaip fiziologinis laktacijos reguliatorius. Turėdami tai omenyje, mokslininkai aiškinosi, ar serotoninas turi vaidmenį krūties vėžio atveju.
Paaiškėjo, kad pirmiausia nenormaliai pakinta kiekis serotonino, kurį sintetina krūties vėžio ląstelės, ,” antra, krūties vėžio ląstelės turi serotonino receptorius, kurie skiriasi nuo normalių krūtų ląstelės, todėl gauna serotonino signalą skirtingu būdu, ir tai prisideda prie nenormalaus augimo.
Horseman pabrėžia, kad selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip prozakas, zoloftas ir paksilis, reguliuoja serotonino gamybą. Tolimesni tyrimai turėtų nagrinėti, ar jie turi naudą krūties vėžio atvejais.

 

Serotonino kiekiai augaluose


Serotonino aptinkama daugelyje grybų, vaisių ir daržovių. Didžiausi kiekiai, t.y. 25–400 mg / kg, buvo rasta riešutuose, ypač graikiniuose. Serotonino koncentracijos 3–30 mg / kg, buvo nustatytos ananasuose, bananuose, kivių vaisiuose, slyvose ir pomidoruose. Vidutiniai kiekiai, t.y. 0,1–3 mg / kg, buvo aptikta daugelyje įvairių daržovių. Reikėtų pažymėti, kad serotoninas augaluose, skirtingai nuo savo pirmtakų 5-HTP ir triptofano, nepraeina kraujo ir smegenų barjero, tai reiškia, kad su maistu gaunamas serotoninas neturi įtakos serotonino kiekiui smegenyse.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai