Nori sveikatos – gyvenk gamtos ritmu

Taip mėgsta sakyti vilnietė biologė Gražina Gaidienė. Ji įsitikinusi, kad žmogus yra pats savo sveikatos šeimininkas, bet turi nepamiršti, kad yra gamtos dalis. Jeigu nepaisys jos dėsnių, – bus nubaustas ligomis. Moteris jau aštuoniolika metų neserga gripu ir kitomis peršalimo ligomis, nevaikšto į polikliniką. Koks yra Gražinos sveikatos receptas?
 

Pagrindiniai principai


Gyvybės eleksyras, pasak ponios Gražinos, yra ne maistas, o vanduo. Jo per parą turėtume išgerti 6–8 stiklines, būtinai stiklinę vandens reikėtų išgerti ryte prieš pusryčius. Vandens reikėtų gerti ne valgant pusryčius, pietus, vakarienę, o tarp valgių.
Reikėtų stengtis nepersivalgyti ir kuo geriau sukramtyti maistą, neskubėti valgyti. Rytais nevalia pradėti valgyti anksčiau, negu organizmas pašalina teršalus – išsituština. Kasdien būtina mankštintis, labai sveika sparčiu žingsniu pavaikščioti ar pavažinėti dviračiu bent pusvalandį.
„Grynas oras ir saulės spinduliai būtini ne tik augalams, bet ir žmogaus sveikatai. Jie padeda gamintis hormonams, skatina kepenų veiklą. Mums reikia kuo grynesnio oro. Stenkimės miegoti atsidarę langą, išmokime raminančių ir medžiagų apykaitą spartinančių kvėpavimo pratimų. Sveikatai labai svarbus saikas ir saugumo jausmas. Tie patys dalykai, naudojami nesaikingai, gali ir padėti, ir pražudyti“, – kalba sveikuolė.
 

Kasdienė dienotvarkė


Rytais Gražina keliasi anksti, maždaug 6 valandą ryto. Tokiu laiku prabunda pati. Lovoje būtinai pasirąžo, išsitempia – taip stiprina stuburą ir nugaros raumenis. Patrynusi delnus, ausis, pėdas – atlikusi trumpą masažą, suaktyvinusi aktyviausius organizmo taškus, lipa iš lovos, praveria langą, pastovi spyruokliuodama ant akmenukų, kurių prisirinko tėviškėje. Tada užsipliko vaistinių augalų arbatos (kavos negeria jau trisdešimt metų, ją keičia pienių šaknų gėrimu), apsiauna sportinius batelius ir bėga į lauką sportuoti.
Pirmiausia nedideliame miškelyje prie namų pamankština rankas, liemenį, kojas, pečius, tada, jau įšilusi, nusiauna batus ir bėga basomis. Dažniausiai įveikia apie kilometrą, kartais – du, minutėlei sustoja ir apkabina ąžuolą. Prie namų dar pakaba ant skersinio, kelis kartus prisitraukia. Jeigu labai šalta, kad basų kojų oda neprišaltų prie laiptų, pasitiesia nemažą medžiaginį patiesaliuką. Kartais tenka nusirišti šaliką ir žengti juo.
„Kasdien mankštai skiriu maždaug dvidešimt minučių, pasisemiu energijos iš žemės ir medžių. Namie nusiprausiu po drungnu dušu (šaltas vanduo man netinka), tokiu perlieju tik kojas, išgeriu praaušusią vaistažolių arbatą ar pienių šaknų gėrimą su šaukšteliu medaus ir važiuoju į darbą. Atsigulti stengiuosi ne vėliau kaip dešimtą valandą vakaro. Aklai nesilaikau jokių sveikatinimosi principų, žiūriu, ar man tinka. Badavimas netiko, labai sparčiai krito svoris. Ir be badavimo per aštuoniolika metų numečiau trisdešimt kilogramų. Visą laiką aktyviai judėjau, beveik nevalgiau mėsos, pieno produktų, valiau organizmą. Jaučiu, kad dabar net to nereikia“, – pasakoja Gražina.
Ji įsitikinusi, kad bėgiodama basomis užsigrūdino tiek, kad jokie virusai, jokios peršalimo ligos neprikibs – todėl nė negalvoja skiepytis nuo gripo.


„Vaikystėje valgyti mėsos beveik neteko – užaugau Sibire. Galbūt todėl jos nenoriu, mieliau valgau riešutus. Parduotuvėje negaliu praeiti pro kedro riešutus, turbūt organizmas nori – juk Sibire pirmiausiai jų paragavau. Mama iš po augančių kerų iškasdavo po porą bulvių ir duodavo man su sutrintų kedro riešutų pienu. Galbūt ir vaistažolės nuo tada įaugo į kraują. Mama pasakojo, kaip Sibire prisiskindavo bet kokių lapų ar maumedžio spyglių, užplikydavo karštu vandeniu ir gerdavome arbatą“, – pasakoja sveikuolė.
 

Gyvena be vaistų


Ji džiaugiasi, kad du sūnus ir dukrą užaugino be cheminių vaistų. Pradėdavo kuris sloguoti, kosėti, tuoj virdavo vaistinių arbatų, padus tepdavo terpentino tepalu, krūtinę – medumi. Pasak sveikuolės, tokie kompresai ne tik šildo, gerina kraujotaką, bet ir duoda vertingų medžiagų organizmui.
Žiemą, prasidėjus gripo epidemijai, Gražina ant stalo virtuvėje laiko nulupto česnako skiltelę, kad dezinfekuotų kambarius, dažniau užpliko medetkų, liepų žiedų, čiobrelių, jonažolių, raudonėlių arbatos. Stengiasi dažniau valgyti ir bičių produktų. Pasak sveikuolės, bičių duonelė lygiomis dalimis sumaišyta su medumi labai tinka peršalus, tinka ir peršalimo ligų profilaktikai.
Gražina pastebi, kad kiekviena vaistažolė ir bičių produktai, kurie yra aminorūgščių saugyklos, veikia lėčiau, bet plačiau nei cheminiai vaistai: stiprina imunitetą, valo kraują ir stiprina kraujagysles, tvarko virškinamąją sistemą.
Pati sveikuolė labiausiai mėgsta raudonėlių, paskrudintų kiaulpienių šaknų arbatą. Kai žvarbu, į arbatų mišinius ji deda šildančių augalų – šalavijų, imbiero, raudonėlių, čiobrelių, vaistinių isopų (juozažolių).
Suvalgiusi obuolį, Gražina paprastai sukramto ir keletą jo sėklyčių – jose yra daug jodo. Ir savo mokinius to išmokė, primindama, kad, suvalgę obuolio ar svarainio sėklų, bus linksmi ir nepikti, nes endokrininė sistema bus stipresnė. Gražina šių sėklyčių susimala kavamale ir jų milteliais kartais užbarsto košes.
Biologės šeima jau aštuoniolika metų nevartoja jokių sintetinių vitaminų. Vaisiai, daržovės, uogos, daiginti grūdai pilni vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, kurių žmogui reikia.
 

Krizės nebijo


Gražina ekonominės krizės nebijo. Ji dirba mokytoja Vilniaus kurčiųjų internatinėje mokykloje. Kadangi jauni specialistai nesiveržia dirbti su kurčiais vaikais, padirbėję paprastai greitai atsisveikina su mokykla, darbo vis daugėja. Nors jos atlyginimas nedidelis, tačiau poreikiai taip pat maži. Gražina perka tik žuvį, sėmenų arba alyvuogių aliejų, kruopas, duoną, šiek tiek vaisių, daržovių pati užsiaugina, daug jų užsišaldo.
„Kuo maistas paprastesni – tuo sveikesnis. Svarbu ir to paprasto maisto nepadauginti. Ir žinoti – maistas reikalingas tam, kad žmogui pakaktų energijos. Nori būti sveikas, gerk ne saldžią, o karčią arbatą. Kartumynai skatina tulžies išsiskyrimą, kas gerina virškinimą. O sveika virškinimo sistema – viso mūsų organizmo sveikatos pagrindas. Valgant svarbu stengtis pajusti 6 skonius: saldų, rūgštų, kartų, sūrų, aštrų, kartų, gaižų – kaip moko ajurveda“, –sako sveikuolė.
Norintiems būti sveikiems ji pirmiausia siūlo atsisakyti baltų miltų patiekalų, cukraus, acto, sultinių, renkantis maisto produktus žiūrėti, kad juose būtų kuo mažiau konservantų, maisto stipriklių ir kitų E raide žymimų priedų.
 

Kas tas sveikatos pagrindas


Gražina įsitikinusi, kad žmogų sudaro kūnas, dvasia ir protas, tad ir ligų priežastys slypi ne tik kūne ir prasideda ne jame. Pasak Gražinos, medikai ar žolininkai gali padėti žmogui pasveikti, bet jis pats to turi norėti, pasitikėti savimi, būti ryžtingas ir suvokti savo atsakomybę už sveikatą, pasiryžti kasdien ką nors nuveikti vardan jos.
Ji laiko save sveika? Moteris abejoja, ar yra visai sveikų žmonių.
„Sveikatos bėdų turi kiekvienas, svarbiausia siekti, kad jos būtų nedidelės, netrukdytų gyventi. Kiekviena liga duota tam, kad žmogus permąstytų savo gyvenimą, poelgius ir vertybių sistemą.“, – įsitikinusi sveikuolė.
Ją pačią vargina išsiplėtusios kojų venos. Gydytojai siūlo tik operuotis, o Gražinos toks gydymosi būdas nežavi – žino pernelyg daug žmonių, kuriems šios operacijos pridėjo naujų problemų. Ji viliasi, kad galbūt jai galėtų padėti dėlės. Prieš ryždamasi išbandyti šį kažkada Lietuvoje plačiai naudotą gydymosi metodą, nuvažiavo į Marijampolės rajone, Liucinavo kaime, įsikūrusį biofabriką, kuriame auginamos medicininės dėlės. Pasiprašė, kad jai parodytų, kaip laikomi, auginami šie primiršti vaistai, parsivežė dėlių, tada perskaitė kelias knygas apie šį gydymosi metodą ir ketina pradėti juo gydytis.

 

Gražinos Gaidienės patarimai imunitetui stiprinti


Citrina su imbieru
Į šilto vandens stiklinę išspauskite citrinos sultis, įberkite malto imbiero ir išgerkite ryte prieš pusryčius.
Vakare 5 datules užpilkite stikline karšto vandens ir pavirkite 10 minučių. Į šį ataušusį skystį įspauskite pusės citrinos sultis, įberkite žiupsnelį malto imbiero ir išgerkite prieš miegą.
 

Vaistažolės su ežiuole


Imuninę sistemą stiprinkite pelkinių vingiorykščių ir rausvažiedžių ežiuolių žolės, erškėčių uogų, raudonųjų dobilų žiedų arbata. Smulkintas vaistažoles sumaišykite lygiomis dalimis, šaukštelį šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 15 minučių, perkoškite ir gerkite prieš valgį du kartus per dieną.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai