Gamykla, sandėlis ir valykla – viename. Kas?

Kepenys – vienas didžiausių mūsų vidaus organų, sveriantis apie 1,5 kg. Paprastai, galvodami apie kepenis, mes prisimename organizmo valymą, alkoholio pašalinimą ir vitaminą D. Tačiau ne kiekvienas žinome, kiek iš tikrųjų naudingų darbų jos atlieka ir kaip tai svarbu vieningai mūsų organizmo veiklai. Kepenų atliekamą darbą galima prilyginti trijų įstaigų – gamyklos, sandėlio ir valyklos – veiklai.
 

Kepenys – gamykla


Kepenys paruošia svarbias mūsų organizmui medžiagas.
Glikogenas. Nė vienas mūsų negalime užtikrinti griežto mitybos režimo. Vieną minutę suvalgome per mažai, kitą – per daug. Maisto perteklius gliukozės pavidalu pasiekia kepenis, kur, veikiamas kasos hormono insulino, paverčiamos gyvulinės kilmės į krakmolą panašiu angliavandeniu – glikogenu. Jis kaupiamas ten pat kepenyse arba nunešamas į raumenis. Esant maisto trūkumui, energijai gauti kepenys arba raumenys skaldo sukauptą glikogeną į lengviau panaudojamą energinę medžiagą – gliukozę. Todėl, net ir visą dieną badaujant, bendra kūno riebalų masė nepakinta – žmogui užtenka sukaupto glikogeno. Jis sudaro net 5–7 proc. kepenų svorio.
Tulžies rūgštis. Tai medžiaga, reikalinga riebalams virškinti. Ją gamina hepatocitai ir per tulžies latakus išskiria į tulžies pūslę. Pavalgius reikalingas kiekis tulžies rūgšties išsiskiria į žarnyną. Esant šios rūgšties trūkumui ar pašalinus tulžies pūslę, suvalgius didesnį kiekį, maisto jaučiamas „sunkumas“ pilve.
Baltymai. Baltymai mūsų organizme tarnauja kaip reikalingų medžiagų nešikliai, statybinės medžiagos naujų ląstelių gamybai, kraujo sudėtinė medžiaga, taip pat padeda išlaikyti tinkamą skysčio balansą tarp kraujagyslių ir organų bei raumenų. Visi šie baltymai gaminami kepenyse. Ten pat gaminami ir baltymai, vadinami krešėjimo faktoriais. Jie yra atsakingi už trombo susidarymą ir kraujavimo sustabdymą pažeidus kraujagyslę. Trūkstant krešėjimo faktorių pailgėja kraujavimo laikas, gali atsirasti gyvybei pavojingų kraujosruvų.
Riebalai. Kepenyse gaminama labai svarbi organizmo statybinė medžiaga – cholesterolis. Jis užtikrina ląstelių sienelių tvirtumą. Kepenyse cholesterolio gaminama nuolatos ir vėliau jis nuplukdomas ten, kur jo reikia labiau – į „statybų vietą“ arba įeina į tulžies rūgščių sudėtį. Be to, cholesterolis kaip žaliava naudojamas kai kurių hormonų sintezei.

 

Kepenys – sandėlis


Kepenys ne tik pagamina naudingas medžiagas ir gali jas savyje saugoti, bet ir „priglaudžia po savo sparneliu“ kitus naudingus elementus:
• kepenyse kaupiami vitaminai A, D, E, K, B12. Valgant turtingą jais maistą, vitaminų perteklius kaupiamas ir panaudojamas esant trūkumui. Todėl šių vitaminų trūkumas esant prastai mitybai pasireiškia ne taip greitai.
• kepenyse saugoma dalis kraujo forminių elementų ir, vykstant stipriam kraujavimui, jie paleidžiami atgal į kraujagysles, taip apsaugant organizmą nuo mirties dėl nukraujavimo.


 

Kepenys – valykla


Šis svarbus organas valo mūsų kūną ne tik nuo nuodingųjų medžiagų (dažniausiai visi galvoja apie alkoholį ir maiste esančius sintetinius skonio ir konservavimo priedus), bet ir nuo medžiagų, kurios susidaro, kai organizmas dirba tvarkingai ir darniai.
Amoniakas. Ši medžiaga kiekvieną minutę išsiskiria skaidant baltymus. Ypač dideli kiekiai susidaro tuomet, jeigu laikomasi dietos ar badaujama. Amoniakas negali būti pašalintas pro inkstus. Užsibuvęs kraujyje, jis pasiekia galvos smegenis ir jas tiesiog „apnuodija“. Tokia būklė vadinama encefalopatija. Iš pradžių atsiranda mieguistumas, lėtas mąstymas, sumažėja koncentracija. Daugėjant amoniako kiekiui kraujyje, žmogus tampa vis labiau prislopintas, vangiai reaguoja į aplinką, miega nepažadinamai, nesuvokia savo būklės sunkumo, blogiausiu atveju – ištinka koma. Kad taip neatsitiktų, kepenys amoniaką paverčia kita medžiaga – šlapalu (urea). Jis dėl savo tirpumo vandenyje lengvai pašalinamas pro inkstus su šlapimu.
Bilirubinas. Išsiskiria mirus pasenusiems eritrocitams ir suirus svarbiausiai jų sudedamajai medžiagai – hemoglobinui. Laisvas bilirubinas sukelia geltą. Siekdamos to išvengti, kepenys sujungia laisvą bilirubiną su baltymais ir naujai susidariusį produktą išskiria kartu su tulžies rūgštimi.
Nuodų pašalinimas. Pirmas į galvą ateinantis pavadinimas yra alkoholis. Taip, kepenys atsakingos už jo perdirbimą ir pašalinimą. Tačiau tai ne vienintelis nuodas, nuo kurio esame saugomi. Kepenyse yra sunaikinamos su maistu gautos ar per plaučius įkvėptos kenksmingos medžiagos, kurios patenka į kraują: sintetiniai maisto priedai, vaistai, valiklių garai, nuodingų augalų komponentai. Alkoholis ir narkotinės medžiagos kenkėjų sąraše užima pirmąją vietą. Jie yra ne tik paverčiami nekenksmingais junginiais, bet ir sukelia hepatocitų žūtį. Todėl, piktnaudžiaujant alkoholiu, pamažu miršta visas kepenų audinys, dėl to sutrinka visos kepenų atliekamos funkcijos.
Tai svarbu! Kepenims taip pat kenkia kai kurie vaistai nuo skausmo: paracetamolis, nimesulidas. Jie gali sukelti staigią didelio kiekio hepatocitų žūtį ir taip sukelti žaibišką kepenų nepakankamumą. Todėl, vartojant sudėtinius vaistus nuo peršalimo, reikia skaičiuoti per parą suvartojamo paracetamolio kiekį ir neviršyti 4 g/parą, o vaikams iki 12 metų šių vaistų vartojimo schemą turi paaiškinti pediatras.
Vaistų perdirbimas. Nepaisant medicinos pažangos, ne visi vaistai, patekę į kraują, geba atlikti savo darbą. Dalis jų tampa veiksmingi tik tuomet, kai kepenyse yra paverčiami chemiškai veikliomis formomis. Tą ypač svarbu atsiminti geriant kelių vaistų vienu metu, nes kai kurie tarpusavy konkuruoja dėl pirmenybės „būti pakeistiems“. Todėl, gydytojui paskyrus naują vaistą, svarbu pasakyti apie kitus vartojamus preparatus.
Apsauga. Kepenyse esančios Kupferio ląstelės yra priskiriamos imuninei sistemai. Jos geba suvalgyti su krauju iš žarnyno patekusias bakterijas ir taip apsaugo visą organizmą nuo rimtos komplikacijos – sepsio (liaudyje vadinamo kraujo užkrėtimu).
 

Kaip matome, kepenys yra taip pat gyvybiškai svarbios, kaip ir širdis ar smegenys. Tai būtinoji jungtis tarp kitų kūno organų, užtikrinanti vieningą visos sistemos darbą.


Medicinos pažanga lėmė, jog įvykus ūminiam kepenų pažeidimui, trumpą laiką jas galima pakeisti „dirbtinėmis kepenimis“, dar vadinamomis MARS aparatu. Deja, jo atliekamos procedūros yra ne tik labai brangios, bet ir negamina reikalingų organizmui medžiagų.
• Apie 80–90 proc. kepenų masės sudaro hepatocitai – 25 mikronų dydžio ląstelės, gebančios atsinaujinti po pažeidimo. Jų yra apie 250–500 milijardų.
• 2 proc. yra vadinamosios Kupferio ląstelės ir panašiai tiek pat – Ito ląstelės.
• Vienu metu dirba apie 40 proc. kepenų. Dėl šio priežasties, kai pažeidimas nedidelis, šis organas geba gerai atlikti savo darbą, kol pažeistoji dalis atsinaujins.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai