Nervų sistemos stebuklas

Žmogaus organizmo sistemoje ypač reikšmingą vaidmenį atlieka nervų sistema. Nervai – organizmo funkcijų valdymo įrankiai. Priimta vieningą nervų sistemą skirstyti į centrinę nervų sistemą, kuriai priskiriamos kaukolės viduje esančios galvos smegenys bei stuburo kanale glūdinčios nugaros smegenys, ir periferinę nervų sistemą, kurią sudaro iš galvos smegenų ir iš nugaros smegenų išeinantys nervai bei nerviniai rezginiai, prie nervų prigludę ir rezginiuose pasklidę nerviniai mazgai (nervinių ląstelių kūnų sankaupos) bei audiniuose pasklidusi nesuskaičiuojama įvairių nervinių galūnių visuma.
 

Abiejų nervų sistemos dalių svarbiausias struktūrinis ir funkcinis elementas yra nervinė ląstelė (neuronas). Jų priskaičiuojama šimtai milijonų ar net milijardai. Taigi kiekvienas ant pečių turime po mikrogalaktiką! Neuronas yra sudėtinga struktūra, turinti apie 5–100 µm (mikrometrų) dydžio ląstelės kūną ir dvejopas ataugas, kuriomis smegenų link plinta informacija iš išorinio pasaulio (garsas, šviesa ir kt.), taip pat smegenyse kilę elektrocheminiai impulsai perduodami arba kitiems neuronams, arba, pvz., raumenims, liaukoms ir kt. kūno struktūroms. Smegenyse nervinių ląstelių kūnai būna smegenų paviršiaus žievėje, įvairiuose nerviniuose branduoliuose arba periferijoje, kur jie suformuoja įvairaus dydžio ir formos ląstelių kūnų sankaupas – nervinius mazgus (ganglijus).
 

Kaip atrodo nervas?


Nervas yra periferinei nervų sistemai priskiriama struktūra. Kiekvieno stambaus nervo kamienas yra apskritas ar kiek suplokštėjęs, vidutiniškai tvirtos konsistencijos, šiek tiek galintis išsitempti, blyškiai balzganas, neretai į nedidelę sausgyslę panašus darinys. Nervą apraizgo daug plonyčių kraujagyslių, kuriomis nepaliaujamai jam teikiamos maisto medžiagos, deguonis ir kt. gyvybinei veiklai būtini komponentai. Nervai itin jautrūs deguonies stokai, todėl, sutrikus jų kraujotakai, kilus ilgiau trunkančiam išoriniam spaudimui gana greit gali būti pažeisti jų struktūriniai komponentai. Nervo išorę kloja puraus jungiamojo ar (ir) riebalinio audinio sluoksnelis, kuriuo nervas siejasi su greta gulinčiomis kraujagyslėmis, limfagyslėmis, antkauliu, raumenų sausgyslėmis ar kt. struktūromis. Jungiamasis audinys leidžia nervo kamienams ar jo šakoms kūnui judant pasislinkti, tai sumažina jų sužalojimo galimybes.
Nuo nervinės ląstelės kūno tarsi nuo kokio krūmokšnio kelmo dažniausiai atsišakoja daug šakotų, dažniausiai trumpų ataugėlių, vadinamų dendritai. Jais dirgesiai sklinda nervinės ląstelės kūno link. Neretai dendritai audiniuose (odoje, sąnarių kapsulėse ir kt.) baigiasi įvairaus sudėtingumo galiniais „priėmimo“ įtaisais, vadinamaisiais receptoriais. Pastarieji geba išorinį poveikį (spaudimą, vibraciją, terminį ar kt. dirginimą) paversti bioelektriniu impulsu, kuris toliau jau plinta nervinės ląstelės kūno link.
Kito pobūdžio viena storėlesnė už dendritus neurono atauga yra aksonas; juo dauguma dirgesių iš nervinės ląstelės kūno skinda į periferiją, audinių link ir pasibaigia tam tikrais mikroskopiškais kontaktų dariniais, vadinamosiomis sinapsėmis, kuriomis dirgesiai (cheminių, elektriniu būdu) perduodami kitai nervinei ląstelei ar jų ataugoms, raumeninei skaidulai ir kt.


 

Kokio storio ir ilgio būna periferiniai nervai?


Beveik visus kūno audinius išvarstantys nervai yra įvairaus storio. Stambiausias yra didumą kojos raumenų ir odos inervuojantis sėdimasis nervas; jis būna maždaug rankos mažylio piršto, t.y. apie 0,8–1 cm storio. Stamboki (apie 3–4 mm) yra regos, klausos ir pusiausvyros, taip pat vadinamojo trišakio galvinio, rankos stipininio, viduriniojo ir kt. nervų kamienai.
 

Nervų ilgis


Periferiniai nervai būna įvairaus ilgio. Ploni, trumpi (apie 1cm) yra uoslės nervai, ilgi – galūnių nervai (pvz., aukštaūgių sėdimasis nervas ir nuo jo besitęsiančios šakos būna net 1–1,5m ilgio, ilgas yra šlauninis, vidurinysis, stipininis ir kt. nervai, taip pat daugelį vidaus organų inervuojantys nervai (pvz., klajoklis, liežuvinis ryklės ir kt.).
Įvairiu atstumu nuo nervo tarsi nuo medžio kamieno pradžios formuojasi nervų šakos, kurios kūne dar daug kartų šakojasi. Tam tikrose kūno vietose gretimų nervų šakų nervinės skaidulos susipina, sudaro nervinius rezginius, o iš pastarųjų susidaro nauji įvairaus storio nervai, inervuojantys, pvz., kaklą, galūnes.
 

Kaip sudarytas periferinis nervas?


Kiekvieno nervo struktūrinį pagrindą sudaro nervinių ląstelių (neuronų) ataugos. Neurono ataugos (aksonai ir dendritai) suformuoja vadinamąsias nervines skaidulas. Savo ruožtu skaidulas sudaro mikroskopiški vamzdeliai, kuriomis nuo ląstelės kūno ar jo link lėtai plinta neurono veiklai būtinos medžiagos. Nervinėmis skaidulomis plinta nerviniai (elektrocheminiai, dar vadinami „gyvieji elektros“ arba bioelektriniai) impulsai.
Nervinės skaidulos, jų stambūs pluoštai ir sudaro periferinius nervus. Nervo kamieno sandarą galima lengviau suprasti lyginant jį su daugiagysliu elektros kabeliu: kiekvieną jo viduje esantį laidelį (ar mažus jų pluoštelius) tam tikra medžiaga izoliuoja nuo kitų, o ir visą kabelio išorę dengia panaši izoliuojanti ir apsauganti nuo išorinio poveikio medžiaga.
Panašiai yra ir periferinio nervo kamiene – daugelį skaidulų dengia tam tikra riebalinga medžiaga – mielinas, todėl jos darosi storesnės, impulsai jomis plinta greičiau (apie 50–100 m/sek) negu tos, kurių mielinas nedengia (apie 1 m/sek). Pastarųjų daugiau yra autonominėje nervų sistemoje. Bet ir mielinu nepadengtos skaidulos nebūna „nuogos“, jų išorinį paviršių dengia plonas tam tikrų (neurolemos) ląstelių suformuotas izoliacinis sluoksnelis.
 

Mūsų nervai nevienodi


Mūsų kūno nervai nevienodi. Vienų jų skaidulomis dirgesiai (uodimo, regos, klausos, skausmo, skonio, lietimo ir kt. impulsai) plinta į smegenis. Tokie nervai vadinami juntamaisiais (sensoriniais). Pažeidus tokius nervus (ar apie juos sušvirkštus atitinkamų vaistų), kyla jų inervuojamos srities audinių nejautra (arba vadinamoji anestezija).
Kitų nervų skaidulomis dirgesiai (nerviniai impulsai) sklinda iš smegenų (nuo branduoliuose esančių nervinių ląstelių kūnų) iki, pvz., raumeninių skaidulų ir sukelia valingus pastarųjų susitraukimus. Tai vadinamieji judinamieji (arba motoriniai) nervai. Pažeidus tokių nervų skaidulas, valingi kūno raumenys, kuriuos toks nervas inervuoja, nebesusitraukia, nustoja veikti, kyla jų paralyžius, raumeninės skaidulos sunyksta.
Bet daugumos mūsų kūne esančių nervų sudėtyje yra ir juntamųjų ir judinamųjų nervinių skaidulų, t.y. vienomis tokių nervų skaidulomis dirgesiai plinta į smegenis, kitomis, greta gulinčiomis – iš jų. Tokie nervai vadinami mišriais.
Vidaus organų (širdies, žarnų, liaukų ir kt.) darbą reguliuoja atskira autonominė (vegetacinė) periferinės nervų sistemos dalis. Joje skiriami simpatiniai ir parasimpatiniai nervai, kurie lemia autonomišką, t.y. nuo mūsų valios nepriklausomą vidaus organų, liaukų darbą. Sunkiau dirbant tarsi savaime (mums taip gali atrodyti) išsiplečia bronchai, įkvepiame daugiau oro, kraujagyslėmis plūsta didesnis kraujo kiekis ir t.t.
Sunkių galūnių sužalojimų atvejais neretai lūžta kaulai, nutrūksta raumenys, sausgyslės, kraujagyslės, taip pat gali būti nutraukiami ir nervai. Didelėmis chirurgų pastangomis, pasitelkus sudėtingą mikroskopinę ir kitą operacinę techniką dažnai pasiseka sujungti nukirstų kraujagyslių galus, ir pamažu atsinaujina audinių kraujotaka. Su nutrauktais nervais sunkiau: operacijų metu stengiamasi pirmiausia sujungti sužalotų nervinių kamienų išorinių dangalų (išorinių cilindrų) galus, bet ir po to inervacija atsikuria labai lėtai, nes nervą sudarančios nervinės skaidulos „atauga“ labai lėtai. Taip vyksta todėl, kad nuo nervinės ląstelės kūno traumos atveju atskirtos nervinės skaidulos sunyksta, o į po traumos susiūtą nervinį kamieną labai lėtai ima įaugti lėtai regeneruojančios neuronų ataugos. Jei nervą gaubiančio cilindro tinkamai sujungti nepavyksta, skaidulos atauga netvarkingai ir neretai sudaro dažniausiai skausmingą į randą panašų darinį – neurinomą.
Amputavus galūnės dalį, sugijus nupjautų nervų kamienams, pooperacinėms žaizdoms, pacientai neretai dar gana ilgai jaučia amputuotos galūnės dalies, pvz., pirštų, skausmus. Tai vadinamieji fantominiai skausmai, kurie susidaro pooperaciniam randui slegiant nupjautų nervų galus. Šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui nurimsta.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai