Jaučiatės išsekęs Gal tai lėtinio nuovargio sindromas?

Devintajame dešimtmetyje spaudoje ėmė rodytis pranešimų apie paslaptingą ligą, pakertančią jaunus, daug dirbančius ir energija trykštančius 20–40 metų žmones. Tik daug vėliau ji gavo „lėtinio nuovargio sindromo“ pavadinimą. Nors ir šiandien atsiranda gydytojų, abejojančių šio sindromo egzistavimu, vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus, skųsdamiesi užsitęsusiu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir nepaaiškinamais galvos, sąnarių ar raumenų skausmais. Apie šią ligą kalbame su Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docente Vita DANILEVIČIŪTE.
 

Painioja su peršalimu


Lėtinis nuovargio sindromas dažnai painiojamas su „nekaltu“ peršalimu. Ši grėsminga liga dažniausiai prasideda gerklės, raumenų ar galvos skausmu, karščiavimu, padidėjusiais limfmazgiais bei nepaaiškinamu silpnumu. Manydami, jog tai paprasčiausias peršalimas, žmonės jį ir gydo. Blogiausia, kad dauguma, nekreipdami į tai jokio dėmesio, ir toliau sunkiai dirba. Po kurio laiko aprimsta „peršalimo“ simptomai, šiek tiek pagerėja ligonio būklė, bet didžioji dalis simptomų taip ir lieka. Prie nuovargio prisideda miego, atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Jėgų atgauti nebepadeda net miegas. Žmogus nebegali dirbti tiek, kiek dirbo anksčiau. Išsigandę žmonės kreipiasi į gydytojus, kur po išsamių tyrimų nenustatoma jokios aiškios negalavimų priežasties. Tai dar labiau juos verčia sunerimti. Naujausi tyrimai rodo, kad net 45 proc. ligonių jau per pirmus kelis mėnesius nuo ligos pradžios išsivysto į depresiją panašūs simptomai, kurių nepalengvina antidepresantai. Žmogus pavargsta, jo niekas nebedomina, užsisklendžia savyje, atsiriboja nuo draugų, aplinkinių. Tai dar labiau sunkina jo psichinę būklę.
 

„Verslininkų gripas“


Nei vienas neapsaugotas nuo lėtinio nuovargio sindromo, kartais jis dar vadinamas „verslininkų gripu“. Žmonės, bandydami pralenkti laiką, nuolat skuba, bėga, konkuruoja vienas su kitu. Tačiau pamiršta svarbiausią – nepakeičiamų nėra, yra tik dar nepakeisti. Gyd. V. Danilevičiūtės teigimu, stresas, įtampa ir konkurencija mus lydi jau nuo mokyklos suolo. Rodos, nebemokame ilsėtis ir džiaugtis gyvenimu. Taupydami laiką, užkandžiaujame greito maisto restoranuose, miegame keturias penkias valandas ir vis bėgame. O kam? Aukojame sveikatą dėl pinigų, o vėliau juos mokame, kad ją susigrąžintume. Gydytoja apgailestauja, kad į ją kreipiasi žmonės, neturėję atostogų dešimt, penkiolika metų. „Žmogus – ne robotas“, – sako ji. Vis tiek galiausiai ateina diena, kai organizmas „sukyla“, ir esam priversti sustoti. Bet jūsų kūnui jau būna padaryta milžiniška žala, ir prireikia daug laiko bei pastangų tai žalai atitaisyti.“


 

Specifinio gydymo nėra


Ligos gydymą sunkina tai, kad nėra žinoma aiški jos priežastis bei atsiradimo mechanizmai. Teigiama, kad pagrindinis ligą sukeliantis veiksnys – stresas ir nuovargis. Kiti teigia, kad įtakos turi virusai, aplinkos užterštumas. Blogiausia tai, kad specifinio lėtinio nuovargio sindromo gydymo nėra. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad gydymui teigiamą poveikį gali turėti antidepresantai, bet jie nėra tokie veiksmingi, kaip depresijos atveju. Manoma, kad teigiamą poveikį gali turėti visavertė, subalansuota, vitaminais ir mineralais (magniu, kuris dalyvauja nervinio impulso sklidime, ir kt.) praturtinta mityba. Sergant lėtinio nuovargio sindromu rekomenduojama vartoti B grupės vitaminų. Kai jų trūksta, greičiau pavargstame, silpnėja atmintis, dažniau skauda galvą, padidėja dirglumas.
Be to, labai svarbu sureguliuoti darbo bei poilsio režimą. Ne veltui daugelyje religijų yra diena ar dvi skirtos tik poilsiui.
 

SŽ atsako


Kada įtarti ligą?
Jei atsakysite bent į kelis klausimus „Taip“, jus gali kamuoti lėtinio nuovargio sindromas:
• Ar jaučiate nuovargį ilgiau nei 6 mėn.?
• Ar jaučiatės išsekęs, net po paprastų darbų?
• Jūsų gydytojas ilgai negali nustatyti jus varginančių simptomų priežasties?
• Ar dėl nuovargio atliekate daug mažiau darbų nei anksčiau?
• Jus vargina mažiausiai keturi požymiai iš žemiau išvardintų, besitęsiantys ne mažiau nei 6 mėn.:
• gerklės skausmas
• padidėję ar skausmingi kaklo ar pažastų limfmazgiai
• nepaaiškinamas raumenų silpnumas
• daugiau nei vieno sąnario skausmas
• galvos skausmas
• susilpnėjusi trumpalaikė atmintis ir koncentracija
• poilsio nesuteikiantis miegas
• po fizinio krūvio atsiranda bloga savijauta, besitęsianti ilgiau nei 24 val.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai