Kaip sveikai gyventi. Akademiko Jurgio Brėdikio sveikatos receptas

Kaip sveikai gyventi? Tokius patarimus geriausia išgirsti iš tikrai sveiko žmogaus. Tokiu daug kas mane laikė, bet ką galiu pasakyti dabar, ramstydamasis lazdele?! O gal kaip tik galiu pasvarstyti: kodėl taip nutiko žmogui, kuris visą gyvenimą buvo aktyvus sportininkas, atlaikė tikrai neeilinį širdies chirurgo krūvį ir atliko kitokią didžiulę veiklą? Gal kažkaip pakenkiau savo sveikatai? Anot budistų, visos klaidos dėl neišmanymo.
Pirmiausia, norint būti sveikam, jei tai būtų galima, reiktų „pasirinkti“ sveikus, ilgaamžiškumo genus turinčius tėvus. Ta prasme, atrodo, man pasisekė.
Toliau – kaip namo kokybė priklauso nuo plytų, iš kurių jis statomas, taip ir žmogaus – nuo maisto, kurį jis valgo. Valgiau viską, nors ne visa tai buvo gerai virškinama. Deja, neįsiklausiau į organizmo siunčiamus signalus, nebent supratau, kad turiu vengti rūgštaus maisto, kopūstų ir pan.
Kompanijoje neatsisakydavau taurelės.
Tik ne taip seniai, kai buvo pradėti cholesterolio tyrimai, ėmiau vengti riebalų, o pastaraisiais metais mažinti saldumynų ir miltinių patiekalų kiekį, daugiau valgyti daržovių ir žuvies. Didesnių problemų dėl antsvorio neturėjau, kadangi buvau pakankamai aktyvus fiziškai. Bet ar neatrodo kvailoka – nesaikingai maitinantis perteklines kalorijas specialiai sudeginti bėginėjant, lankant aerobikos klubus ir pan.?! Juk niekas nepila bulvių į perpildytą maišą.
Neseniai susipažinęs su tradicinės indų medicinos mokslu – ajurveda, supratau, kad kiekvieno žmogaus mityba turi būti individualizuota ir atitikti jo kūno konstitucijai būdingus poreikius. Maistas turi būti šviežias, pageidautina – vegetarinis.


Deja, per gyvenimo metus su maistu į mano organizmą pateko ir daug nenatūralių medžiagų, kurių dalies jis nepajėgia pašalinti. Užteršdamos savo toksinais organizmą, jos kaupėsi, pirmiausia mano silpnosiose vietose, konkrečiai – stubure ir sąnariuose.
Kritiškai reiktų žvelgti ne tik į „didįjį“ sportą, bet ir į fizinius pratimus. Daugelis jų nenormaliai apkrauna stuburą ir sąnarius (užmirštant, kad žmogus evoliucijos metu per anksti atsistojo ant dviejų kojų). Aš keletą metų užsiiminėjau sunkiąja atletika, buvau pasiekęs šalies štangos kėlimo viena ranka rekordą – 72,5 kg. Nemanau, kad tai sveikas sportas – suspaudžia tarpslankstelinius diskus, sutrikdo juose kraujotaką.
Alinantis chirurgo darbas operacinėje, be abejonės, taip pat turėjo neigiamos įtakos sveikatai. Širdies chirurgijos pradžioje operacijos užtrukdavo ilgai, pasilenkus prie operacinio stalo, nekeičiant pozos, reikėdavo išstovėti penkias ir daugiau valandų. Dabar manau, kad tikslinga, panašiai kaip dirbant su kompiuteriu, kartkartėmis pasitraukti, nors ištiesinti nugarą. O po operacijos skirti nors keletą minučių atsipalaidavimui, poilsiui, jogos kvėpavimui ir pratimams. Galima būtų sudaryti specialų atpalaiduojamųjų pooperacinių pratimų kompleksėlį. Kodėl tokie kompleksai egzistuoja tik operuotiems pacientams?!
Mano darbas buvo susijęs ne tik su dideliu fiziniu, bet ir psichoemociniu krūviu – nuolatine įtampa, būtinybe išspręsti pacientų problemas, išgyventi jų skausmą ir kančias, neigiamas emocijas, mirtį, savo nesėkmes ir t.t. Tokios stresinės situacijos teršia protą ir dvasią, o fizinio kūno užsiteršimas sutrikdo energinį balansą ir ardo sveikatą.
Dabarties žmogus turi sugebėti tinkamai prisitaikyti prie neigiamų išorės veiksnių, valdyti antistresines priemones (pozityviu nusiteikimu, saikinga reakcija į neigiamus dirgiklius, meditacija ir kt.) ir stiprinti imuninę sistemą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai