Visuomenės sveikata ir profilaktinė medicina

Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, Socialinės medicinos katedros vadovė prof. Ramunė Kalėdienė paaiškino, kad visuomenės sveikata suprantama kaip kolektyvinės atsakomybės, valstybės rūpinimosi žmonių sveikatos saugojimu ir stiprinimu bei dėmesio ligų profilaktikai visuma. Visuomenės sveikata – tai daugelį visuomenės gyvenimo sričių apimanti sveikatos gerinimo veikla, vykdoma bendradarbiaujant sveikatos politikos formavimo bei įgyvendinimo institucijoms. Profesorės nuomone, nederėtų atskirti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, nes asmens sveikata yra dalis visuomenės sveikatos.
 

Visuomenės sveikatai – atskiri tarptautinių valstybinių dokumentų straipsniai

SAM Visuomenės sveikatos skyriaus viršininkas Romualdas Sabaliauskas priminė, kad Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartyje Visuomenės sveikatos priežiūros svarba akcentuojama atskirame straipsnyje, o 2001 m. Europos šalių Visuomenės sveikatos strategijoje numatyti ne tik ligų prevencijos ir aplinkos kontrolės principai, bet ir įtakos sveikatai ekonominis vertinimas, įpareigojama visuomenės sveikatą traktuoti kaip ekonominių interesų objektą, vertinti konkrečių ligų bei rizikos faktorių žalą šalies ekonomikai. Politikai skatinami daugiau dėmesio skirti visuomenės sveikatos klausimams.
Lietuvos sveikatos programoje ir Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje siekis ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą pateikiamas kaip pagrindinė socialiai visaverčio gyvenimo sąlyga, LR Vyriausybės 2001-2004 metų programoje numatyta “nukreipti aktyvią sveikatos politiką į ligų prevenciją, sveikos gyvensenos formavimą, sveikatos ugdymą ir išsaugojimą”.
Šiemet Seime priimtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, reglamentuojantis, kaip dirbs Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) bei jai pavaldūs visuomenės sveikatos centrai.
SA ministro 2002 rugpjūčio 30 dieną patvirtintame Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo plane numatyta labiau atskirti visuomenės sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas. SAM formuos visuomenės sveikatos politiką ir strategiją, o VVSPT koordinuos bei kontroliuos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. Formuojami ir nauji padaliniai: Nacionalinis narkotikų informacijos biuras, Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras, ketinama į tarnybą integruoti Sveikatos informacijos centrą ir kt. Numatyta steigti Nacionalinį tyrimų centrą, kurį sudarys visuomenės sveikatos įstaigų laboratorijos, aiškiai nustatyti Radiacinės saugos centro, Higienos instituto bei Lietuvos AIDS centro laboratorijų veiklos sritis. Naujas modelis padės išvengti darbų dubliavimo skirtingose įstaigose, optimaliai naudoti aparatūrą bei stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros grandį, efektyviai konsultuoti ir kontroliuoti įstaigas apskrityse.
 

Į sveikatos žinių visuomenę... su tuštėjančiais sveikatos fondais

SAM Visuomenės sveikatos skyriaus pagrindinės darbų kryptys yra visuomenės sveikatos sauga, sveikatos ugdymas ir visuomenės sveikatos politikos formavimas.
Šiuo metu SAM rengiami teisės aktų projektai, būtini integracijai į ES ir įstatymams, kurie įvertina visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, įgyvendinti. “Įstoję į ES, įgysime tarptautinio bendradarbiavimo patirties, – pastebėjo R.Sabaliauskas. – Jau dirbame pagal Europos komisijos patvirtintas visuomenės sveikatos vadybos tobulinimo, narkotikų prevencijos, radiacinės saugos programas. Svarbus uždavinys – užtikrinti skubios pagalbos kilus ekstremalioms situacijoms organizavimą, kurti sveikatos informacijos sistemą bei sveikatos žinių visuomenę.”
Tačiau Lietuvoje per pastarąjį penkmetį visuomenės sveikatos institucijoms skiriama vis mažiau lėšų. Todėl ir tenka pertvarkyti visuomenės sveikatos įstaigų darbą, gerinti valdymą, pinigų paskirstymą, naujų funkcijų atlikimą, mažinti sąnaudas. Savivaldybės turi Sveikatos fondus visuomenės sveikatos programoms remti. Į juos lėšos patenka iš Gamtos apsaugos fondų, už licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais išdavimą ir iš teritorinių ligonių kasų. Pvz., iš Kauno miesto savivaldybės sveikatos fondo praėjusiais metais šiems tikslams skirta 1,5 mln. Lt, o šiais metais planuojama 84 tūkst. Lt.

Visuomenės sveikatos ugdymo centro (VSUC) vadovas Zenonas Javtokas pastebi: “Lietuvoje patvirtinti prioritetai ir darbų kryptys atitinka ES dokumentus, tačiau realus jų įgyvendinimas dėl nepakankamo finansavimo ir užtrukusios visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valdymo reorganizacijos atsilieka”.
Valstybinės sveikatos propagandos programos priemonėms įgyvendinti per 5 metus gauta 19,8 proc. numatytų lėšų (391 tūkst. Lt iš planuotų 1 mln. 975 tūkst. Lt), Valstybės tabako kontrolės programai 1998-2001 m. skirta 3,1 proc. numatytų lėšų. Todėl programose užsibrėžti tikslai ir uždaviniai neįgyvendinami ar vykdomi nepakankamai efektyviai. VSUC per paskutinius trejus metus skiriama vis mažiau lėšų. Centro biudžetas, palyginti su Škotijos (šalyje – 5,1 mln. gyventojų) nacionalinės sveikatos mokymo įstaigos biudžetu, yra 1000 kartų mažesnis.
 

Tikslai ir reali sveikatos politika

Pagrindine VSUC funkcija, vadovo nuomone, turėtų tapti sveikatos ugdymo veiklos stebėjimas (monitoringas), nacionalinių sveikatos ugdymo tikslų ir prioritetų nustatymas, metodinė pagalba apskričių ir savivaldybių institucijoms (t.y. pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas sistemos plėtrai). Sveikatos ugdymo priežiūra turėtų būti vykdoma apskrities (regiono) lygiu, o paslaugas teiktų bendruomenės lygiu dirbančios įstaigos, įmonės ir organizacijos. Savivaldybės gydytojas turėtų tapti pagrindiniu bendruomenės sveikatos ugdymo veiklos organizatoriumi ir koordinatoriumi. Visuomenės sveikatos centras (vykdantis visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas) turėtų prižiūrėti apskrities (regiono) sveikatos ugdymo ir gyventojų sveikatos mokymo mastą, kokybę bei efektyvumą, plėtoti gyventojų sveikatos ugdymą ir skatinti visuomenę sveikai gyventi.
Tikslai ne visuomet sutampa su realiai vykdoma valstybės sveikatos politika. Daugiausia rūpinamasi medicinos paslaugų teikimu, o ne investicijomis į sveikatos ugdymą. Z.Javtokas pabrėžia, kad valstybės politika vykdant ir įgyvendinant priklausomybės ligas sukeliančių medžiagų kontrolę nėra nuosekli. Sumažinti mokesčiai alkoholiniams gėrimams, tabako reklamos draudimo įgyvendinimas tęsėsi keletą metų, o įstatymui įsigaliojus, Seimui teikiamas Tabako reklamos draudimo panaikinimo projektas. Deklaruojama, kad stiprinama kova su narkomanija, o tabakas ir alkoholis, t.y. “vartus atveriantys narkotikai”, tampa vis lengviau prieinami. Sveikatos priežiūros specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, reikalingų sveikatos ugdymo potencialui realizuoti. “Apklausėme gydytojus. 72 proc. jų mano, kad yra pasirengę kompetentingai patarti, kaip sveikai gyventi, tačiau, pacientų nuomone, tai gali tik 34 proc. medikų, – pasakojo VSUC direktorius. – Plėtojant sveikatos draudimo sistemą nepasiekta, kad sveikatos priežiūros įstaigose būtų ne tik gydoma, bet ir užsiimama ligų prevencija, kad pacientai būtų mokomi praktinių sveikos gyvensenos įgūdžių. Stokoja žinių savivaldybių tarnautojai bei politikai, švietimo įstaigų ir žiniasklaidos darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Juk jie privalo sugebėti nustatyti ir įvertinti sveikatos ugdymo poreikius, pasirinkti tinkamus sveikatos ugdymo metodus ir formas, įvertinti vykdomų sveikatos stiprinimo programų bei renginių efektyvumą.”
 

“Kritinė masė” augs?

Visuomenės sveikatos įstaigose kinta prioritetai, darbuotojai turi orientuotis į naująją visuomenės sveikatą, dirbti su visuomenės grupėmis. Tačiau šiuolaikinių visuomenės sveikatos specialistų, ypač rajonuose, stokojama.
Visuomenės sveikatos specialistai rengiami Kauno medicinos universiteto (KMU) Visuomenės sveikatos fakultete, Klaipėdos universiteto Sveikatos fakultete bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute.
“Iki šiol gydomoji medicina buvo laikoma prioritetine, o visuomenės sveikata neretai suprantama kaip oro, vandens taršos mažinimas, užkrečiamųjų ligų profilaktika ar pan. Moksliniai tyrimai įrodo, kad sveikatos problemos lengviau sprendžiamos, kai daugiau investuojama į visuomenės sveikatą, – pastebi KMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė. – Šiandien dar ne visi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai supranta visuomenės sveikatos globališkumą. Būsimi visuomenės sveikatos specialistai studijuoja sveikatos mokslus, sveikatos psichologiją, sociologiją, ekonomiką, teisę, etiką, taip pat visuomenės organizavimą, epidemiologijos ir laboratorinius mokslus, vadybą. Šių specialistų darbo sfera apima ne tik sveikatos priežiūros išteklių, bet ir visų visuomenės išteklių valdymą, mobilizavimą gerinant žmonių sveikatą. Kol tokie specialistai nesudaro vadinamosios kritinės masės, sunku tikėtis, kad jie turės įtaką sveikatos priežiūros sistemoje. Jie ne tik turi kontroliuoti ligų protrūkius, higienos normas ir pan., bet ir diegti sveikatos programas, dalyvauti formuojant sveikatos strategiją bei politiką, priimant sprendimus ir taip daryti įtaką visuomenės sveikatai. Šiandienos visuomenės sveikatos centrai dar nėra išsikovoję šių pozicijų, tačiau jų įtaka nuolat stiprėja. Darbas kuriant saugią aplinką ir bendruomenę jau vyksta ir suteikia vilties. Visuomenės sveikatos specialistų veiklos sritis labai perspektyvi, ateityje ji taps labai įtakinga.”