Kaip nepakenkti kepenims

Kepenys – didžiausias žmogaus organizmo vidaus organas, nuo kurio veiklos tiesiogiai priklauso viso organizmo veikla – ar sugebėsime sunaikinti sezoninius virusus, nukenksminti cigarečių dūmus ir įvairius toksinus. Tačiau statistika rodo, jog vidutiniškai 1 iš 10 žmonių kepenys yra „pervargusios“ ir „persidirbusios“, o per praėjusius metus Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje nuo apsinuodijimų gydėsi net 16 tūkstančių žmonių. Apie įvairius apsinuodijimus ir jų žalą kepenims kalbamės su Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytoju toksikologu Robertu BADARU.
 

Kokios yra kepenų funkcijos?


Kepenis galima apibūdinti kaip „fabriką“, kuris turi dvi funkcijas – nukenksminti į mūsų organizmą patekusias kenksmingas, nenaudingas medžiagas ir iš šių bei kitų medžiagų sintetinti organizmui būtinas medžiagas. Jeigu kepenims tenka žalingų medžiagų daug, kepenys turi jas nukenksminti, ir taip apleidžiama naudingų medžiagų gamyba. Maža to, jei kepenims tenka labai didelis krūvis, senka pajėgumas, jos silpsta, o lėtinis ir ilgalaikis kokių nors cheminių medžiagų vartojimas sekina kepenų rezervus.


 

Kokie pagrindiniai apsinuodijimo simptomai?


Yra specifiniai, būdingi konkrečiam apsinuodijimui, ir nespecifiniai apsinuodijimo simptomai. Dažniausiai pasireiškia nespecifiniai – žmogus tiesiog jaučia bendrą blogumą, jam skauda galvą, pykina, darosi silpna. Daugelis, pajutę tokius simptomus, nesunkiai atpažįsta apsinuodijimo pradžią.
Vėliau gali atsirasti ir kitokių negalavimų, nes įvairios medžiagos turi tik joms būdingų simptomų.
 

Ar galima išskirti kokius nors medikamentus, kurių perdozavę dažniausiai apsinuodija žmonės?


Nenorėdamas daryti antireklamos kokiems nors vaistams, negalėsiu įvardyti konkrečių medikamentų. Tačiau neįmanoma paneigti, kad didžioji dalis vaistų, kuriuos mes vartojame, daro įtaką kepenims. Ir ta įtaka yra išties bloga. Ypač tada, kai sirgdami žmonės vartoja didesnes nei įprasta dozes, nes mano, kad tai padės greičiau pasveikti. Šis požiūris ne tik neteisingas, bet ir labai pavojingas. Būtent todėl visi medikamentai turėtų būti skiriami gydytojo nurodymu su išrašytu receptu arba bent pasikonsultavus su vaistininku.
Ypač numojama ranka į augalinius vaistus, tačiau gamta yra sukūrusi didžiausius nuodus, ir žmogui iki jos dar toli. Lietuvoje gana populiari yra liaudies medicina. Dažniausiai kaimo žmonės linkę gydytis įvairiais žoliniais vaistais, tačiau perdozavus augalinių preparatų galima ir mirtinai apsinuodyti.
 

Kokiomis dar medžiagomis apsinuodijama?


Apsinuodyti galima labai įvairiomis priemonėmis – alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, buitine chemija, automobiliams skirtomis priemonėmis.
Pastarąsias medžiagas pilstant, ragaujant apsinuodijama tiek atsitiktinai, tiek savižudybės tikslu.
 

Kaip gali pakenkti vaistai nuo peršalimo?


Šaltuoju metų periodu, intensyviai siaučiant gripui, padaugėja ir apsinuodijančiųjų, kurie gydosi nuo peršalimo. Problema kyla dar ir dėl to, kad apsinuodiję nuo peršalimo gertais vaistais ir jausdamiesi blogai žmonės mano, kad tai yra virusas, ir toliau dar intensyviau geria tų pačių vaistų. Tai dar viena priežastis, kodėl ypač svarbu konsultuotis su gydytoju ir visada skaityti vaistų instrukcijas. Juk dažniausiai mažomis raidėmis po dideliu vaistų pavadinimu būna parašyta pati vaisto veiklioji medžiaga, todėl kartais nutinka taip, kad žmonės kelis kartus per dieną geria tų pačių vaistų, nors jų pavadinimai yra skirtingi.
 

Ar gali apsinuodijęs žmogus kaip nors sau pagelbėti prieš kreipdamasis į medikus?


Iki šiol vyravo nuomonė, kad prieš kreipiantis į medikus reikia išbandyti visus galimus būdus, kurie tariamai gali padėti pasveikti.
Tačiau, įtarus simptomą, nieko nereikia daryti pačiam – geriausia pasitarti su specialistais, kurie dirba visą parą. Jie visada teisingai patars.
Svarbu įsidėmėti, kad laikas yra svarbiausias veiksnys apsinuodijus. Žmogus viską gali daryti gerai, bet, pavėlavus vos 10 minučių, gali įvykti nebepataisomi procesai. Taip yra todėl, kad dalis cheminių medžiagų, kuriomis apsinuodijama ypač stipriai, pirmosiomis valandomis, kai reikalinga skubi pagalba, nesukelia simptomų.
Pagal konkrečius simptomus galima nustatyti apsinuodijimo grupę ir pasakyti, ar galima tuo atveju ką nors daryti pačiam, ar geriau kviesti greitąją ir važiuoti į ligoninę.
Kasmet daugėja apsinuodijimų, didėja gydymo išlaidos apsinuodijusiems žmonėms. Ši tendencija tęsiasi jau daug metų. Tai galima būtų sieti su naujų cheminių medžiagų, medikamentų, įvairių kitų priemonių, kuriomis galima apsinuodyti, atsiradimu mūsų gyvenime.
 

Kas apsinuodija dažniau – vyresni ar jaunesni žmonės?


Pirmoji grupė, kurią būtina išskirti ir reikia skelbti pavojaus signalą, – vaikai. Visame pasaulyje priimta, kad ankstyvojoje vaikystėje – iki 6 metų, vaikų apsinuodijimų visai neturėtų būti. Bet jų yra labai daug tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šie apsinuodijimai įvyksta dėl nesaugios aplinkos. Juk 2–3 metų vaikas pasaulį pažįsta viską ragaudamas, todėl, jei nebūtų jam pasiekiamų vietų, kur laikomi vaistai ar buities priemonės, būtų galima išvengti tų nelaimingų atsitikimų.
Paauglystės amžiui būdingas ir nuodijimasis savižudybės tikslu.
Kita didelė apsinuodijančiųjų grupė – jauno darbingo amžiaus žmonės. Jiems būdingi ir atsitiktiniai apsinuodijimai, ir savižudybės tikslu.
Vyresnio amžiaus grupėje apsinuodijimų dažniausiai pasitaiko užsiimant savigyda, kai susirgus nesikreipiama į medikus arba kai perdozuojama medikamentų. Todėl labai svarbu stebėti, kaip vaistus vartoja atminties sutrikimų turintys artimieji. Tačiau suprantama, kad šitoje amžiaus grupėje apsinuodijimai yra tikrai mažiau svarbesni ir retesni nei kiti negalavimai, tokie kaip širdies ligos, vėžys ir pan.
 

Gydytojo patarimas


Nėra nenuodingų medžiagų – viskas priklauso nuo suvartojamos dozės. Tai taikytina ir vitaminams, mineralams, ir netgi mineraliniam vandeniui. Čia labai tinka gerai žinomas posakis – kas per daug, tas nesveika.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai