Aktualiausia šaltojo sezono problema – ūminiai kvėpavimo takų uždegimai

Lietuviška žiema – tai permainingi orai su lietumi, šlapdriba, staigiais temperatūros svyravimais, kai sunku pataikyti tinkamai apsirengti. Toks oras – pats tinkamiausias ligoms plisti. Dėl jo silpnėja mūsų atsparumas infekcinėms ligoms ir lengviau susergame. Dažniausiai žiemą kamuojanti bėda – tai ūminis kvėpavimo takų uždegimas, virusų sukelta gleivinių infekcija ir nosies, gerklės ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimas. Paprastai toks uždegimas dažnai vadinamas peršalimu, nors iš tiesų jo priežastis nėra sušalimas. Taip pat kartais peršalimas klaidingai tapatinamas su gripu, kadangi simptomai dažnai būna panašūs, tačiau sukėlėjai – visiškai skirtingi. Gripo galime išvengti laiku pasiskiepiję, tačiau kaip išvengti peršalimo? Konsultuoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ
 

Ūminis kvėpavimo takų uždegimas paprastai pirmiausia pasireiškia gerklės perštėjimu, neilgai trukus prasideda vandeninga sloga ir dažnas čiaudėjimas, ima varginti sausas kosulys, gali pakimti balsas, šiek tiek pakilti temperatūra, kamuoja bloga savijauta – nuovargis, sąnarių ir galvos skausmai, šaltkrėtis. Jeigu komplikacijų nebūna, liga trunka apie savaitę – kaip ir sloga. Tačiau gali atsirasti komplikacijų – ausų uždegimas, bronchitas, sinusitas, plaučių uždegimas.


 

Gydymas – simptominis


Ligos trukmės paveikti beveik neįmanoma, tačiau galima sušvelninti simptomus: užsikimšusi nosis gydoma gleivinės paburkimą mažinančiais vaistais (lašiukais – ne ilgiau nei 3–5 dienas), kosulys – atsikosėjimą gerinančiais vaistais, ilgai trunkantis, neproduktyvus sausas kosulys – kosulį slopinančiais vaistais. Perštinčiai gerklei nuraminti galima čiulpti skausmą malšinančių pastilių.
Peršalimo ligų simptomams gydyti tinka priemonės su eteriniais aliejais. Tepalu (pavyzdžiui, Eucabal –Balsam S, kuriame yra eukalipto ir pušų spyglių aliejaus) trinami padai, krūtinės ląsta. Taip pat galima naudoti inhaliacijas – išspaudus šiek tiek tepalo į verdantį vandenį, pakvėpuoti garais.
Antibiotikais gydoma tik tada, kai atsiranda bakterinių komplikacijų – plaučių uždegimas, ausų uždegimas ar sinusitas.
Be vaistų, galima gydytis ir liaudies priemonėmis: gerti kuo daugiau skysčių, ypač liepžiedžių, aviečių lapų arbatos; gerklės skausmui malšinti tinka gerklės skalavimas bičių pikio tirpalu. Galima gerti šilto pieno su medum, daryti kojų voneles su garstyčiomis. Svarbu ir saugotis komplikacijų – sergant neiti iš namų, esant galimybei, pagulėti lovoje, kol liga praeis.
 

Geriausia profilaktika – stiprus imunitetas


Virusą galime „pasigauti“ bet kur. Pavojinga būti ten, kur dideli žmonių susibūrimai, ypač jei tarp tų žmonių yra sergančių. Tačiau, be abejo, užsidaryti namie ir niekur nekišti nosies neturime galimybės, todėl vienaip ar kitaip tenka kovoti su virusais.
Iš tiesų nereikia nieko ypatingo – su virusais moka kovoti ir pats organizmas. Juk vasarą, kai organizmas stiprus, peršalimo ligomis serga labai retas žmogus – taip yra todėl, kad nenusilpęs organizmas puikiausiai susidoroja su puolančiais virusais. Jeigu pavyktų išlaikyti tokį stiprų organizmą ir žiemą, peršalimo ligų pavyktų išvengti.
Kaip būti sveikam, mes visi žinome, tik… nelabai norisi tų nurodymų laikytis. Juk nesveikas maistas dažnai skanesnis, o būti gryname ore, kai už lango lyja, visai nesinori. Tačiau būtent tai ir stiprina organizmą bei padeda geriau nei bet kokie vaistai. Sveikai maitintis, daug būti gryname ore, grūdintis – ryte apsipilti šaltu vandeniu, vakare šaltu vandeniu perlieti bent kojas – tai yra geriausia profilaktika. Neteisingai elgiasi mamos, kurios apmuturiuoja savo vaikus iki pat nosies galiukų, kad tik jie neperšaltų. Tokie niekada nesušąlantys vaikai visai neužsigrūdina, ir jų organizmo atsparumas labai stipriai krenta nuo kiekvieno vėjelio pūstelėjimo.
Organizmo imunitetui stiprinti tinka ir multivitaminai, vitaminas C, ežiuolės preparatai. Sveika gerti arbatą su citrina, vartoti česnako – tai taip pat didina organizmo atsparumą.
 

Ar galima pasiskiepyti?


Žmogaus organizmas turi savitą gynybinį mechanizmą – kvėpavimo takų gleivinėje yra antikūnų, kurie saugo mūsų organizmą nuo užsikrėtimo mikrobais. Antikūnai geba atpažinti pakartotinai į organizmą patekusį ligos sukėlėją, sėkmingai su juo kovoja. Tačiau peršalimo virusų yra net apie 200 rūšių: rino-, adeno-, koronaro virusai ir kt. Todėl net kelis kartus iš eilės galime užsikrėsti vis kitu virusu ir vėl sirgti. Kai peršalimą sukelia tiek daug virusų, sukurti vakcinos praktiškai neįmanoma. Tačiau ypač dažnai ir sunkiai sergantiems žmonėms yra sukurta speciali pneumo vakcina, kuri saugo ne nuo pačios virusinės infekcijos, bet nuo jos bakterinių komplikacijų. Tai reiškia, kad net ir užsikrėtęs žmogus peršalimu perserga lengviau ir greičiau, jam negresia komplikacijos, be to, vakcina šiek tiek padidina ir atsparumą virusams, todėl rečiau ir užsikrečiama. Tokia vakcina saugo žmogų net penkerius metus ir tikrai galėtų praversti tiems, kurie pusę žiemos praguli lovoje, bandydami išbristi iš ligų, arba tiems, kurių sveikata nusilpusi ir kiekvienas peršalimas gali turėti liūdnų pasekmių.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai