){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Širdies dienai Lietuvoje – jau 12 metų
Pasaulinė širdies diena švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Lietuvoje ši diena minima nuo 2000-ųjų. Galbūt jau galima kalbėti, kad mažėja sergamumas širdies ligomis, gerėja jų gydymas, ligos anksčiau nustatomos? Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo prof. Prano Šerpyčio teigimu, deja, bet kol kas mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nemažėja ir sudaro net 56 proc. visų mirčių „Tai tikrai labai dideli skaičiai, ypač jeigu palyginsime su Europos šalimis senbuvėmis, Skandinavijos šalimis, kur šios mirtys nesiekia 40 proc. Tačiau manau, kad ateityje situacija turėtų pagerėti, nes savo vaisių turėtų duoti jau keletą metų veikianti didelės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išaiškinimo programa“, – įsitikinęs gydytojas.
Be to, anot gydytojo, kardiologinė pagalba iš tiesų artėja prie gyventojo. Rytų Lietuvos kardiologijos projekto dėka reikiama įranga, skirta ankstyvoms širdies ir kraujagyslių ligų stadijoms diagnozuoti, joms gydyti ir užkirsti kelią aprūpinamos ne tik didžiųjų miestų, bet ir periferijos sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat visi medikai turi plačias galimybes tobulėti. Juk vien aparatūra žmogui nepadės, reikia ir kvalifikuoto gydytojo.
Anot P.Šerpyčio, šiuo metu Lietuvoje yra penki centrai, galintys teikti invazinės kardiologijos paslaugas ūminės ligos atveju. Tačiau visu krūviu dirba tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrai, o Panevėžio ir Šiaulių – dar nėra visiškai parengti dirbti savaitgaliais.
Gerėja skubios pagalbos suteikimas, ir tai nulėmė mirčių nuo miokardo infarkto mažėjimą. Mobilios brigados Alytuje ir Utenoje, užtikrinančios skubios pagalbos suteikimą rajonuose ir saugų grėsmingos būklės pacientų gabenimą į Santariškių klinikas, davė gerų rezultatų. Atsiradus reanimobiliui Alytaus, Utenos regionuose hospitalinis mirštamumas nuo miokardo infarkto sumažėjo nuo 24 proc. iki 8–9 proc. „Taigi nuo 2008 metų tris kartus sumažinti mirštamumą nuo infarkto – tikrai labai geri rezultatai, – džiaugiasi gydytojas. – Tačiau invazinei kardiologijai skiriama nepakankamai lėšų. Vaistais dengtų stentų į širdies kraujagysles 1 mln. gyventojų implantuojama 8–10 kartų mažiau nei Vokietijoje ar Švedijoje. Dėl šios priežasties pacientai greičiau grįžta į ligonines papildomoms procedūroms atlikti, ir tai valstybei kainuoja daugiau – „šykštus moka du kartus“.“
Gerėja ir skubi kardiologija. Kiekviena rajono ligoninė turi krešulį tirpdančių vaistų (gali atlikti trombolizę) ir skubiai gali suteikti kvalifikuotą pagalbą. Tiesa, anot mediko, pasaulinės tendencijos šiek tiek keičiasi ir trombolizės procedūras rekomenduojama keisti širdies kraujagyslių angioplastika. Tačiau visais atvejais svarbu, kad ligonis laiku kreiptųsi. Kol kas ligoniai ne visada pas medikus pakliūva per pirmąsias dvi valandas nuo simptomų pradžios. Todėl būtina keisti ir pačių žmonių požiūrį į sveikatą.
Rizikos veiksnius išmokome, bet pakartoti naudinga
Apie rizikos veiksnius, kurie skatina širdies ligas, kalbama tikrai daug, tačiau, anot prof. P.Šerpyčio, vis dar nepakankamai. „Pažiūrėkite, kiek lankstinukų išleidžia didieji prekybos centrai norėdami parduoti savo prekes. Jeigu tiek daug informacijos būtų apie sveiką gyvenseną, širdies ligas ir galimybes jų išvengti, manau, kad dar daugiau žmonių turėtų susirūpinti savo sveikata ligai dar neužklupus. Tačiau sveiką gyvenseną dažniausiai propaguoja visuomeninės organizacijos, kurios neturi pinigų plačiai reklamai. Todėl manau, kad dalys lėšų, gautų nuo tabako, alkoholio pardavimo, turėtų būti panaudotos širdies ligų prevencijos tikslais“, – pažymi prof. P.Šerpytis.
Taigi kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stengtis atsikratyti antsvorio ir žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio). Taip pat prie rizikos veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti, priskiriamas stresas, depresija, mažas fizinis aktyvumas ir padidėjęs kraujo krešumas. „Tai pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos galime valdyti, ir to turėtume laikytis, tiesiog kaip 10-ies Dievo įsakymų“, – teigia kardiologas.
Rizikos sirgti širdies ligomis asmenis pirmiausia išaiškina šeimos gydytojai, jie stengiasi pakoreguoti padėtį be medikamentų. Kai to nepakanka, žmogus siunčiamas pas specialistą – kardiologą, endokrinologą, neurologą.
(Ne)sveiki įpročiai formuojasi šeimoje
Keisti įpročius, gyvenseną, nėra lengva. Tai ilgas procesas. „Džiaugiuosi, kad jau nebėra kavinių, kuriose galima laisvai, kur nori rūkyti“, – sako medikas. O pradėti kalbėti apie sveiką gyvenseną, anot gydytojo, reikia jau darželiuose, po to – mokyklose, universitetuose. „Mūsų įpročiai formuojasi šeimoje. Pats vaikas negali sveikai maitintis ar daugiau sportuoti, jeigu to neskatina tėvai. Todėl ir Širdies dienos šūkis – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“ – kviečia visas pastangas nukreipti į kiekvieno iš mūsų namus. Juk namų aplinka – tai ta vieta, nuo kurios reikėtų pradėti gerinti širdies sveikatą visiems šeimos nariams. Ypač pažeidžiami yra vaikai, kurie ir taip dėl šiuolaikinės gyvensenos, nejudrumo, netinkamos mitybos atsiduria rizikos grupėje. Juk jie negali kontroliuoti aplinkos ir paveikti šeimos gyvensenos, jeigu ji nėra sveika. Taip pat per mažai kalbama ir apie moterų širdies sveikatą, j mirtingumas nuo širdies ligų nepakankamai vertinamas. Pvz., Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daug daugiau moterų nei vyrų“, – Širdies dienos akcentus dėlioja prof. P.Šerpytis.
Anot mediko, reikia stengtis pakeisti žmonių požiūrį į jų pačių sveikatą, kad jie suvoktų, jog jų sveikata pirmiausia jų pačių, o ne medikų, rankose. Beje, žmonių sveikata turėtų rūpėti ne vien gydytojams ar Sveikatos apsaugos ministerijai. Į šią veiklą turėtų būti įtrauktos ir savivaldybės, ir Susisiekimo ministerija, kurios turėtų skirti pinigų dviračių takams, sporto aikštelėms, kitiems sveikatinimo projektams, ir Ūkio ir Žemės ūkio ministerija, kuri turėtų rūpintis sveikais produktais,ir t.t.
Nėra vienos tabletės
„Yra rizikos veiksnių, pvz., paveldimumas, kurių pakeisti negalime. Tačiau paveldimumas – tai tik namo, t.y. mūsų sveikatos, projektas, o kokį namą pastatysime ir kiek jis skirsis nuo projekto,jau priklauso nuo mūsų pačių. Genetikos nepakeisime, tačiau gyvenimą galime susikurti sveikesni ir daugelio ligų išvengti, nesvarbu, kad jomis sirgo mūsų tėvai, – pabrėžia prof. P.Šerpytis.– Tačiau nėra vienos tabletės, kuri leistų užkirsti kelią širdies ligoms, kaip ir nėra vienos tabletės, kurį padėtų jau susirgus. Abiem atvejais būtina paisyti komplekso priemonių.“ Tai ir poilsis, nes jeigu nepailsėsime, įsitaisysime lėtinį stresą, kuris yra „peilis“ mūsų kraujagyslėms, ir fizinis aktyvumas, ir mityba. Turėtume kontroliuoti ne tik savo kraujospūdį, bet ir cukraus bei cholesterolio kiekį. O kuo pavojingas padidėjęs cholesterolis, ką daro „geras“ ir „blogas“ cholesterolis mūsų organizmui ir kaip sumažinti jo kiekį – apie tai skaitykite kitame žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę