Širdis viena – išsaugokime ją sveiką

 Širdies dienai Lietuvoje – jau 12 metų

Pasaulinė širdies diena švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Lietuvoje ši diena minima nuo 2000-ųjų. Galbūt jau galima kalbėti, kad mažėja sergamumas širdies ligomis, gerėja jų gydymas, ligos anksčiau nustatomos? Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo prof. Prano Šerpyčio teigimu, deja, bet kol kas mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nemažėja ir sudaro net 56 proc. visų mirčių „Tai tikrai labai dideli skaičiai, ypač jeigu palyginsime su Europos šalimis senbuvėmis, Skandinavijos šalimis, kur šios mirtys nesiekia 40 proc. Tačiau manau, kad ateityje situacija turėtų pagerėti, nes savo vaisių turėtų duoti jau keletą metų veikianti didelės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išaiškinimo programa“, – įsitikinęs gydytojas.

Be to, anot gydytojo, kardiologinė pagalba iš tiesų artėja prie gyventojo. Rytų Lietuvos kardiologijos projekto dėka reikiama įranga, skirta ankstyvoms širdies ir kraujagyslių ligų stadijoms diagnozuoti, joms gydyti ir užkirsti kelią aprūpinamos ne tik didžiųjų miestų, bet ir periferijos sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat visi medikai turi plačias galimybes tobulėti. Juk vien aparatūra žmogui nepadės, reikia ir kvalifikuoto gydytojo.

Anot P.Šerpyčio, šiuo metu Lietuvoje yra penki centrai, galintys teikti invazinės kardiologijos paslaugas ūminės ligos atveju. Tačiau visu krūviu dirba tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrai, o Panevėžio ir Šiaulių – dar nėra visiškai parengti dirbti savaitgaliais.

Gerėja skubios pagalbos suteikimas, ir tai nulėmė mirčių nuo miokardo infarkto mažėjimą. Mobilios brigados Alytuje ir Utenoje, užtikrinančios skubios pagalbos suteikimą rajonuose ir saugų grėsmingos būklės pacientų gabenimą į Santariškių klinikas, davė gerų rezultatų. Atsiradus reanimobiliui Alytaus, Utenos regionuose hospitalinis mirštamumas nuo miokardo infarkto sumažėjo nuo 24 proc. iki 8–9 proc. „Taigi nuo 2008 metų tris kartus sumažinti mirštamumą nuo infarkto – tikrai labai geri rezultatai, – džiaugiasi gydytojas. – Tačiau invazinei kardiologijai skiriama nepakankamai lėšų. Vaistais dengtų stentų į širdies kraujagysles 1 mln. gyventojų  implantuojama 8–10 kartų mažiau nei Vokietijoje ar Švedijoje. Dėl šios priežasties pacientai greičiau grįžta į ligonines papildomoms procedūroms atlikti, ir tai valstybei kainuoja daugiau – „šykštus moka du kartus“.“

Gerėja ir skubi kardiologija. Kiekviena rajono ligoninė turi krešulį tirpdančių vaistų (gali atlikti trombolizę) ir skubiai gali suteikti kvalifikuotą pagalbą. Tiesa, anot mediko, pasaulinės tendencijos šiek tiek keičiasi ir trombolizės procedūras rekomenduojama keisti širdies kraujagyslių angioplastika. Tačiau visais atvejais svarbu, kad ligonis laiku kreiptųsi. Kol kas ligoniai ne visada pas medikus pakliūva per pirmąsias dvi valandas nuo simptomų pradžios. Todėl būtina keisti ir pačių žmonių požiūrį į sveikatą.

Rizikos veiksnius išmokome, bet pakartoti naudinga

Apie rizikos veiksnius, kurie skatina širdies ligas, kalbama tikrai daug, tačiau, anot prof. P.Šerpyčio, vis dar nepakankamai. „Pažiūrėkite, kiek lankstinukų išleidžia didieji prekybos centrai norėdami parduoti savo prekes. Jeigu tiek daug informacijos būtų apie sveiką gyvenseną, širdies ligas ir galimybes jų išvengti, manau, kad dar daugiau žmonių turėtų susirūpinti savo sveikata ligai dar neužklupus. Tačiau sveiką gyvenseną dažniausiai propaguoja visuomeninės organizacijos, kurios neturi pinigų plačiai reklamai. Todėl manau, kad dalys lėšų, gautų nuo tabako, alkoholio pardavimo, turėtų būti panaudotos širdies ligų prevencijos tikslais“, – pažymi prof. P.Šerpytis.

Taigi kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stengtis atsikratyti antsvorio ir žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio). Taip pat prie rizikos veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti, priskiriamas stresas, depresija, mažas fizinis aktyvumas ir padidėjęs kraujo krešumas. „Tai pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos galime valdyti, ir to turėtume laikytis, tiesiog kaip 10-ies Dievo įsakymų“, – teigia kardiologas.

Rizikos sirgti širdies ligomis asmenis pirmiausia išaiškina šeimos gydytojai, jie stengiasi pakoreguoti padėtį be medikamentų. Kai to nepakanka, žmogus siunčiamas pas specialistą – kardiologą, endokrinologą, neurologą.

(Ne)sveiki įpročiai formuojasi šeimoje

Keisti įpročius, gyvenseną, nėra lengva. Tai ilgas procesas. „Džiaugiuosi, kad jau nebėra kavinių, kuriose galima laisvai, kur nori rūkyti“, – sako medikas. O pradėti kalbėti apie sveiką gyvenseną, anot gydytojo, reikia jau darželiuose, po to – mokyklose, universitetuose. „Mūsų įpročiai formuojasi šeimoje. Pats vaikas negali sveikai maitintis ar daugiau sportuoti, jeigu to neskatina tėvai. Todėl ir Širdies dienos šūkis – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“ – kviečia visas pastangas nukreipti į kiekvieno iš mūsų namus. Juk namų aplinka – tai ta vieta, nuo kurios reikėtų pradėti gerinti širdies sveikatą visiems šeimos nariams. Ypač pažeidžiami yra vaikai, kurie ir taip dėl šiuolaikinės gyvensenos, nejudrumo, netinkamos mitybos atsiduria rizikos grupėje. Juk jie negali kontroliuoti aplinkos ir paveikti šeimos gyvensenos, jeigu ji nėra sveika. Taip pat per mažai kalbama ir apie moterų širdies sveikatą, j mirtingumas nuo širdies ligų nepakankamai vertinamas. Pvz., Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daug daugiau moterų nei vyrų“, – Širdies dienos akcentus dėlioja prof. P.Šerpytis.

Anot mediko, reikia stengtis pakeisti žmonių požiūrį į jų pačių sveikatą, kad jie suvoktų, jog jų sveikata pirmiausia jų pačių, o ne medikų, rankose. Beje, žmonių sveikata turėtų rūpėti ne vien gydytojams ar Sveikatos apsaugos ministerijai. Į šią veiklą turėtų būti įtrauktos ir savivaldybės, ir Susisiekimo ministerija, kurios turėtų skirti pinigų dviračių takams, sporto aikštelėms, kitiems sveikatinimo projektams, ir Ūkio ir Žemės ūkio ministerija, kuri turėtų rūpintis sveikais produktais,ir t.t.

Nėra vienos tabletės

„Yra rizikos veiksnių, pvz., paveldimumas, kurių pakeisti negalime. Tačiau paveldimumas – tai tik namo, t.y. mūsų sveikatos, projektas, o kokį namą pastatysime ir kiek jis skirsis nuo projekto,jau priklauso nuo mūsų pačių. Genetikos nepakeisime, tačiau gyvenimą galime susikurti sveikesni ir daugelio ligų išvengti, nesvarbu, kad jomis sirgo mūsų tėvai, – pabrėžia prof. P.Šerpytis.– Tačiau nėra vienos tabletės, kuri leistų užkirsti kelią širdies ligoms, kaip ir nėra vienos tabletės, kurį padėtų jau susirgus. Abiem atvejais būtina paisyti komplekso priemonių.“ Tai ir poilsis, nes jeigu nepailsėsime, įsitaisysime lėtinį stresą, kuris yra „peilis“ mūsų kraujagyslėms, ir fizinis aktyvumas, ir mityba. Turėtume kontroliuoti ne tik savo kraujospūdį, bet ir cukraus bei cholesterolio kiekį. O kuo pavojingas padidėjęs cholesterolis, ką daro „geras“ ir „blogas“ cholesterolis mūsų organizmui ir kaip sumažinti jo kiekį – apie tai skaitykite kitame žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai