Atlikta gausybė tyrimų, kurie rodo, kad, didėjant cholesterolio koncentracijai kraujyje, didėja išeminės širdies ligos rizika.
Bene garsiausiais iš jų buvo atliktas septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, vadovaujant profesoriui A. Keys. Buvo pasirinktos 7 šalys, kuriose smarkiai skyrėsi sergamumas išemine širdies liga. Tai Japonija, kur sergamumas buvo labai mažas, Pietų Europos valstybės - Jugoslavija, Graikija, Italija, kur jis irgi nebuvo didelis, ir Suomija, Olandija, JAV, kur žmonės labai dažnai mirdavo nuo šios ligos. Buvo ištirta apie 10 tūkstančių vidutinio amžiaus vyrų (būtent jie šia liga serga dažniausiai). Nustatyta, kad cholesterolio koncentracijos skirtumas Suomijoje, kur IŠL buvo labiausiai paplitusi, ir Japonijoje, kur ji rečiausia, buvo labai didelis (vidutiniškai apie 100 mg%).
Cholesterolio koncentracija kraujyje turėtų būti ne didesnė kaip 5 mmol/l. Tačiau bendras cholesterolio kiekis dar nepakankamai atspindi širdies ligų riziką. Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymais, sudarydamas lipoproteinų kompleksus. Didelio tankio lipoproteinai atlieka apsauginį vaidmenį - neša cholesterolį iš kraujagyslių sienelių į kepenis. O mažo tankio lipoproteinų sudėtyje cholesterolis patenka į kraujagyslių sieneles. Norint įvertinti IŠL riziką, skaičiuojamas mažo ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio santykis.
Cholesterolio koncentraciją kraujyje labiausiai lemia genetiniai veiksniai ir mityba.
Mitybos poveikis cholesterolio koncentracijai įrodytas tyrimų metu. Didžiausią neigiamą poveikį turi gyvulinių riebalų vartojimas.
Gydyti visuomet pradedama nuo dietos rekomendacijų. Yra daug medikamentų, kurie padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį, ir jų vartoti būtina, ypač, jei cholesterolio kiekis padidėjęs smarkiai, tačiau nepakeitus mitybos rezultato nebus.
Racione turėtų vyrauti augalinis maistas, o pieno, mėsos, ypač riebios, turėtų būti kuo mažiau.
Cholesterolio kiekį mažina augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys.
Iš esmės nesvarbu, kurį aliejų vartoti - kuo įvairesnį, tuo geriau. Tik jo negalima perkaitinti, nes tuomet suyra polinesočiosios riebalų rūgštys, geriau dažniau vartoti visai nevirintą.
Daug polinesočiųjų riebalų rūgščių yra jūrų žuvyje. Žuvis kaip pagrindinis patiekalas turi būti valgoma bent porą kartų per savaitę. Naudingesnė riebi jūrų žuvis - skumbrė, lašiša ir kt.
Padidėjusio cholesterolio koncentracijos sukeliama aterosklerozė dažniausiai pažeidžia širdies kraujagysles, bet gali būti pažeistos ir bet kurios kitos: smegenų (sukelia insultą, atminties susilpnėjimą), kojų (atsiranda kojų skausmai einant arba gangrena, kai kraujagyslės visai užanka) ir t.t.
Kelių rizikos veiksnių derinys širdies ligų riziką padidina kelis kartus daugiau nei kiekvienas iš jų atskirai.
Jei esant padidėjusiai cholesterolio koncentracijai kartu yra ir padidėjęs kraujospūdis, išeminės širdies ligos rizika išauga keleriopai, nes padidėjęs kraujospūdis padeda cholesteroliui lengviau patekti į kraujagyslių sieneles, tad šiuo atveju sumažinti cholesterolio koncentraciją yra ypač svarbu. Taip pat svarbu mažinti cholesterolio kiekį sergantiesiems diabetu, nutukusiems, nejudriems, rūkantiems asmenims.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Linkiu kantryės ir negailėti pinigų sveikai mitybai. Išleisite mažiau pinigėlių VAISTAMS.
Mano bendras cholesterolio kiekis krajyje yra 4,72mmol/l. Jo kiekį tikrinu kelis kartus per metus. Maitinuosi sveikai pagal savo kraujo grupę, kuri yra A plius.