Skiepai nuo erkinio encefalito apsaugo 100 proc.

Erkinis encefalitas – tai galvos ir nugaros smegenų liga, kuria dažniausiai susergama įsisiurbus užkrėstai erkei. Žodžiai „smegenų uždegimas“ skamba bauginamai ir, deja, ne be reikalo. Ilgalaikiai liekamieji reiškiniai po persirgtos ligos nustatomi net 30–40 proc. persirgusių žmonių, o tai reiškia, kad dalis jų negali pasirūpinti savimi, nes tampa neįgalūs, kitiems smarkiai sumažėja darbingumas, nes silpnėja atmintis, raumenys, regėjimas, pasireiškia galvos skausmai, miego sutrikimai, psichikos pakitimai ir t.t. Tačiau situacija nėra beviltiška, nes yra skiepų, kurie gali apsaugoti nuo šios sunkios ligos.
 
Nuo erkių nepasislėpsi

Pirmasis erkinio encefalito atvejis Lietuvoje nustatytas 1953 m., o pastaraisiais metais užregistruojama neįprastai daug sergančiųjų šia liga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas erkiniu encefalitu, palyginti su 2008 metais, išaugo 2,8 karto.

„Manoma, kad sergamumo padidėjimas susijęs su pasikeitusio klimato sąlygomis: šiltos žiemos, drėgnos vasaros sudaro palankias sąlygas veistis ir plisti erkėms ir smulkiems graužikams. Užfiksuojamas ir padidėjęs erkių agresyvumas, be to, reikia nepamiršti, kad didesnį sergančiųjų skaičių lemia ir pagerėjusi diagnostika", - pažymi Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. Arvydas Ambrozaitis.

Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje, o labiausiai liga paplitusi centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje. „Visa Lietuva - endeminė zona, o tai reiškia, kad erkių gausu ne tik miškuose ir parkuose, bet ir miesto skveruose, Vingio parke Vilniuje ir pan.", - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis.

Dažniau suserga vyresnio amžiau žmonės: vyresni kaip 50 m. asmenys sudaro 35-70 proc. visų sergančiųjų. Vyrai serga 1,5-2 karto dažniau nei moterys. Jauniausias ligonis, kuriam buvo diagnozuotas erkinis encefalitas, - 3,5 mėn. kūdikis. Vaikai iki 16 m. sudaro apie 10 proc. visų sergančiųjų ir dažniausiai serga lengvesne ligos forma. „Bet kokia liga neigiamai atsiliepia jo sveikatai, todėl visada geriau išvengti ligos negu ja sirgti, kad ir lengvesne forma", - pažymi prof. V.Usonis.

Prof. V.Usonio nuomone, ligos diagnostika gana sudėtinga ir neatspindi tikrosios padėties: oficialiai skelbiami skaičiai yra gerokai mažesni, nes dalis žmonių perserga lengva forma, vadinamuoju „vasaros gripu" ir į gydytojus nesikreipia. Kitaip sakant, žmones vargina požymiai, kurie nėra visiškai būdingi erkiniam encefalitui, o panašūs į peršalimo ligos ar gripo požymius - nedidelis karščiavimas, silpnumas, galvos, raumenų, kaulų, gerklės skausmai.

Įsisiurbs man ar draugui?

Kokiems žmonėms dažniausiai įsisiurbia erės? Gal tai priklauso nuo kraujo grupės, amžiaus? Alkana erkė paprastai tyko ir savo aukos laukia ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro). Savo aukas erkės atskiria iš kvapo ir skleidžiamos kūno šilumos. Jos turi specialų organą - Helerio aparatą, kuris padeda atpažinti ir atsirinkti potencialias aukas. Kol kas konkrečiai neaišku, kodėl erkės įsisiurbia į vieną ar kitą žmogų. Manoma, kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, kurių kvapas sumišęs su prakaito kvapu joms yra itin patrauklus.

Apie 2/3 žmonių erkiniu encefalitu suserga įsisegus užsikrėtusiai erkei. Tačiau šia liga galima užsikrėsti ir išgėrus nevirinto arba nepasterizuoto užsikrėtusių karvių ar ožkų pieno, suvalgius jų produktų. „Tokiu atveju liga būna daug sunkesnė, nes viruso koncentracija piene daug didesnė negu erkės seilėse. Be to, ne visi žmonės, kuriems nustatomas erkinis encefalitas, pažymi, kad jiems buvo įsisegusi erkė. Visų pirma, dėl to, kad erkės įsisiurbimas neskausmingas, todėl žmogus jo beveik nepajunta, ir tai užtikrina erkės maitinimąsi. Kitas dalykas - gali įkasti ir nimfa (nesubrendusi erkė), kuri plika akimi nematoma", - aiškina prof. A.Ambrozaitis.

Už kiekvieno skaičiaus - žmonių likimai

Ne visos erkės užsikrėtusios: Europos duomenimis, encefalito virusu užsikrėtusios erkės sudaro tik 0,1-5 proc. Lietuvoje erkės netirtos, todėl, kiek yra užsikrėtusių, nežinoma.

Jeigu nepasisekė ir įkando užsikrėtusi erkė, tikimybė susirgti erkiniu encefalitu yra kas trečiam žmogui. Gera žinia, kad apie 90 proc. jų serga lengvai - vadinamuoju „vasaros gripu", ir tik 10 proc. žmonių vystosi sunkios ligos formos - tai galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas) ir galvos smegenų parenchimos pažeidimas (encefalitas). Pati sunkiausia forma, kai kartu su minėtais pažeidimais nustatoma ir nugaros smegenų pažeidimo simptomų (mielitas) - parezės, jutimo, mažojo dubens organų inervacijos sutrikimai, skausmingo radikulito simptomai. Dažniausiai mielitinė forma pasireiškia raumenų jėgos sumažėjimu, rankų ir/arba pečių juostos raumenų parezėmis. Retais atvejais žmogų ištinka paralyžius, ir jis gali visam gyvenimui likti neįgalus ir nebevaikščioti.

„Medicinos statistika turi savo ypatumų. Sergamumo erkiniu encefalitu procentai gal ir nėra dideli, bet žmogui, kuris užsikrėtė ir susirgo, visai nesvarbu, kad tūkstantis kitų šios ligos išvengė. Kiekvienam susirgusiajam - jo liga yra didžiausia bėda", - sako prof. V.Usonis.

Kaip liga prasideda?

Ligos inkubacinis periodas, t.y. periodas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių, trunka 1-2 savaites. Pradžioje atsiranda jau minėti į gripą panašus simptomai, kurie trunka apie savaitę. Po to eina tariamo pasveikimo periodas - kai simptomai išnyksta ir žmogus mano, kad jau pasveiko. „Jeigu tai - „vasaros gripas", tai tuo liga ir baigiasi. O jeigu virusas patenka į kraują, po 5-7 dienų pasireiškia antroji ligos banga: temperatūra pakyla iki 39-40 laipsnių, galvos skausmai būna labai stiprūs, žmogus skundžiasi galvos svaigimu, vemia, t.y. pasireiškia meningito požymiai. Jeigu nustatomi sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, galūnių drebėjimas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, traukuliai, - tai sako apie encefalitą. Jeigu infekcija patenka į nugaros smegenis, ligonis negali pakelti rankos, nenulaiko galvos, nes vystosi kaklo ir pečių lanko paralyžiai", - aiškina prof. A.Ambrozaitis.

Erkinį encefalitą diagnozuoti nėra lengva, nes visi išvardyti požymiai gali būti ir sergant kitomis ligomis. Todėl būtina tirti kraują, likvorą (smegenų skystį) ir ieškoti specifinių viruso antikūnų, t.y. būtinas serologinis tyrimas.

Ar pasveikstama visiškai?

Europoje nuo erkinio encefalito miršta 1-4 proc. susirgusiųjų, o tie, kurie pasveiksta, iki 40 proc. atvejų skundžiasi ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais. Visiškas pasveikimas išrašant iš ligoninės nustatomas tik kas trečiam pacientui. Vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai - tai galvos skausmas, dėmesio-koncentracijos sutrikimas, atminties pablogėjimas, emocinis labilumas, silpnumas, miego sutrikimai. Gali būti ir sunkių liekamųjų reiškinių, tokių kaip paralyžiai, parezės, raumenų atrofija, galūnių drebėjimas, koordinacijos sutrikimas, būna sunku vaikščioti, nes mėto į šonus ir t.t. Sunkūs liekamieji reiškiniai nustatomi 10 proc., vidutinio sunkumo - 20 proc. visų sirgusiųjų.

Prof. V.Usonio nuomone, liekamieji reiškiniai gali pasireikšti ir po „vasarinio gripo", dėl kurio žmogus net ir į medikus nesikreipė: „Jie galbūt nėra labai sunkūs ir dėl to nekrentantys į akis, tačiau žmogus skundžiasi greitesniu nuovargiu, vaikams gali atsirasti mokymosi sunkumų, dėmesio ir koncentracijos sutrikimų, būna blogesnis jų protinio darbo pajėgumas. Šie po erkinio encefalito likę simptomai sunkiai pamatuojami ir įvertinami, bet jie yra."

Specifinio gydymo nėra

Erkinis encefalitas - sunki liga, kuriai gydyti vaistų, veikiančių virusą, nėra. Todėl gydymas susiveda tik į simptomų malšinimą, medikai skiria visas priemones (nuo skausmo, temperatūros ir kt.), galinčias palengvinti ligonio kančias, kurios išties yra didelės. O paveikti ligos eigos medikai negali. Kaip ji vystytis, priklauso tik nuo žmogaus organizmo ir šiandien nėra medikų valioje.

„Žinant, kad liga gali būti labai sunki, kad ja persirgęs žmogus gali likti neįgalus, kelia nuostabą tai, kad žmonės vis dar vangiai skiepijasi nuo erkinio encefalito", - stebisi prof. A.Ambrozaitis.

Vakcinos saugios

Skiepai nuo erkinio encefalito skirti bet kokio amžiaus žmonėms, pradedant nuo vienerių metų vaikų. Gydytojų teigimu, skiepai 100 proc. apsaugo nuo erkinio encefalito. „Nesu girdėjęs, kad susirgtų šia vakcina pasiskiepijęs žmogus, - sako prof. V.Usonis. - Vakcina nuo erkinio encefalito yra saugi, jos sudėtyje nėra gyvo viruso. Šios vakcinos labai moderniais metodais išgrynintos, jų gamybai paimama tik dalis viruso struktūros, kuri būtina imunitetui sužadinti."

Tampysim likimą už ūsų?

„Dabar būtų pats laikas skiepytis, nes susirgimai registruojami balandžio-gruodžio mėnesiais, didžiausias sergamumo pakilimas - liepa-rugpjūtis. Todėl labai svarbu antrą dozę gauti iki erkių sezono pradžios, - aiškina prof. A.Ambrozaitis. - Reikėtų džiaugtis, kad turime galimybę pasiskiepyti ir išvengti ligos. Toli gražu ne nuo visų ligų galima pasiskiepyti. Erkinio encefalito atveju veiksminga apsauga yra."

„Skiepai - nėra vaistai, ir jų poveikis nepasireiškia iš karto. Paskiepijus vakcinos sužadina imuninę sistemą, ir reikia maždaug mėnesio, kad susiformuotų imuninis atsakas, pasigamintų ligos viruso antikūnai. Todėl raginu apsauga nuo erkinio encefalito pasirūpinti iš anksto, kad, atėjus pavasariui, nereikėtų pulti į paniką ir skiepytis „pagreitintu" būdu", - rekomenduoja prof. V.Usonis.

Kaip jau minėjome, apie 30 proc. užsikrėtusiųjų išsivysto nervų sistemos pažeidimas (meningitas, encefalitas ar mielitas). Ar rizikuosime ir manysime, kad kas kitas, tik ne aš pateksiu į nelaimėlių gretas? „Toks požiūris, kad liga užklups ką kitą, bet ne mane, labai būdingas mūsų tautiečiams. Tačiau leisti laiką gamtoje mėgstame visi, o išvengti erkių labai sudėtinga, lengviau pasiskiepyti", - įsitikinęs prof. A.Ambrozaitis.

Įprastinė skiepų schema tokia:
·         Po pirmos dozės, antroji leidžiama praėjus 1-3 mėn.
·         Trečioji - praėjus 9-12 mėn. po antros.
·         Pirma palaikomoji dozė skiriama po 3 metų, kitos - kas 3-5 metai, atsižvelgiant į amžių.

Įgyto imuniteto kaina - sveikata

Genovaitė Vaitkevičienė, Akmenės rajono Ventos ambulatorijos šeimos gydytoja:

„Erkiniu encefalitu susirgau prieš 17 m. Akmenės r. Ventos gyvenvietėje kolektyviniame sode skyniau avietės ir grįžusi į namus ties kairės rankos alkūnės linkiu radau įsisegusią mažytę nusususią erkutę. Labai lengvai ją ištraukiau ir visai dėl to nesijaudinau. Tačiau po trijų savaičių, vasaros vidury, pajutau peršalimo požymius: truputį galvą paskaudėjo, truputį gerklę paperštėjo, temperatūra nedidelė pakilo, tačiau gana greitai viskas praėjo. Apie porą dienų truko mano šviesusis periodas, po to - temperatūra 41ºC, būklė tokia, kad nei vardo, nei pavardės pasakyti negalėjau. Naujosios Akmenės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje gydžiausi 3 savaites. Liga buvo sunki - buvo ir sąmonės sutrikimų, ir kojų visiškai nejudinau. Man pasisekė, išsikapsčiau. O mano kolegės vyrui, kuris susirgo panašiu metu, - ne. Jis po šios ligos liko neįgalus, o dabar jau miręs. Tokios ligos ir kančių nelinkėčiau net didžiausiam savo priešui.

Nuo to laiko visa mano šeimyna ir plati giminė suskiepyta nuo erkinio encefalito. Ir skiepus tvarkingai kartojame kas 3 metus. Geriau imunitetą įgyti pasiskiepijant, o ne persirgus tokia sunkia liga. Ir nereikia manyti, kad liga aplenks."

Anastasija Aleksandrova

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai