Stiprus imunitetas – geriausia apsauga nuo ligų

Kiekvienais metais, kai didėja rizika susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, proporcingai daugėja kalbų ir apie imuniteto stiprinimą. Tačiau ar žinome, kas iš tikrųjų yra imunitetas? Ar jį taip lengva sustiprinti ir kaip suprasti, kad apsauga nusilpo?
 

Apie gebėjimą išvengti ligų
Kodėl vieni suserga užkrečiamomis ligomis, o kitiems joks gripas nė motais? Pirmieji turi stiprų imunitetą – jų organizmas geba apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų, galinčių sukelti ligas, o susirgęs pasveikti.
Imuninė sistema pradeda formuotis dar vaisiui esant motinos įsčiose. Gimęs vaikelis turės geresnį imunitetą, jei besilaukianti mama stengsis tinkamai maitintis, atsisakys žalingų įpročių, bus rami ir pasitikės savimi. Natūralus gimdymas, maitinimas krūtimi taip padeda tvirtus pamatus žmogaus imuninei sistemai. Tiesa, ne mažiau svarbus tėvų sutarimas, nes nuolatinė įtampa šeimoje silpnina visų jos narių, ypač vaikų, imuninę sistemą.
Pageidautina, kad tėvai rinktųsi ekologišką gyvenimo būdą, natūralų organizmo stiprinimą, vaiko pasaulio pajautimą per gamtą. Civilizacijos teikiami patogumai turėtų būti derinami su pakankamu judėjimu, buvimu gryname ore, vandenyje, saulės voniomis.
Svarbu ne mikrobai, o terpė
Žmonės jau gilioje senovėje įvairiais būdais savo kūną mėgino apsaugoti nuo ligų. Yra išlikę žinių, kad Kinijoje iš sergančiojo raupų pūslelių buvo renkama medžiaga, kuri buvo išdžiovinama, susmulkinama iki miltelių ir įpučiama į nosį sveikiems žmonėms, kad šie nesusirgtų šia sunkia liga.
19 a. prancūzų fiziologas Claude Bernard suformulavo teiginį, puikiai atspindintį imuniteto esmę: „mikrobai yra niekas, terpė – viskas“. Jei žmogaus kūno terpė neužteršta, visi apsaugos mechanizmai veikia normaliai. Tuomet jokie įsibrovėliai nepajėgūs sukelti ligos, nes yra nukenksminami ir pašalinami. Kas kita, jei terpė užsiteršia, – tada prasideda ligos.


Vokiečių gydytojas H. H. Reckeweg, pagrindinius atradimus padaręs praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje, šiuos taršalus vadino homotoksinais, t.y. žmogaus nuodais. Homotoksinai – tai viskas, kas žmogui kenkia: fiziniai veiksniai (karštis, šaltis, vibracija, elektromagnetinai laukai, radiacija, mechaninis poveikis ir kt.), cheminės medžiagos (buitinė chemija, atmosferos užterštumas, apdailos medžiagos, maisto priedai, vaistai ), biologiniai veiksniai (gyvūnų įkandimai, bakterijos, virusai, grybeliai, skiepų medžiagos ir kt.), įvairūs psichologiniai ir socialiniai poveikiai (darbo netekimas, konfliktinės situacijos, pervargimas ir kt.). Visi šie nuodai itin aktyvūs mūsų amžiuje, kai daugelis gyvename miestuose, kvėpuojame užterštu oru, nepaisome darbo ir poilsio režimo.
Miesto žmogui pavojus didesnis
Imunologai pažymi, kad nuolat mieste gyvenančių žmonių imunitetas yra labiau pažeidžiamas.
Pirmiausia miestuose gyvenantiems žmonėms yra didesnė rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis – jie yra priversti važiuoti miesto transportu, stumdytis eilėse prekybos centre, darbe bendrauti su sergančiais kolegomis.
Jau minėta, kad imuniteto stiprinimui labai svarbi aplinka, kurioje gyvena žmogus. Miesto žmonės kasdien mato niūrius, vienas į kitą kaip du vandens lašai panašius daugiaaukščius, stiklą ir betoną arba dirbtinėmis šviesomis apšviestą gatvių vaizdą. Sutikite – žaliųjų oazių mūsų miestuose nedaug. Be to, bet kuriuo paros laiku nuolat dirbama prie dirbtinės šviesos (ypač rudenį ir žiemą). Daugelis žmonių darbe praleidžia didžiąją dalį dienos, nepaisydami nei darbo valandų, nei alkano skrandžio. Visa tai per keletą metų organizmą išmuša iš vėžių, o kartu silpnina imunitetą, kurį atkurti pagal pasakymą „lydekai paliepus, man panorėjus“ nebepavyksta.
Kiekvieno miesto gyventojo imunitetą galima vertinti ir pagal tai, kiek laiko jis gyvena tokiomis sąlygomis. Pasak tyrėjų, silpniausią apsaugą nuo ligų turi „užkietėję“ miestiečiai, t.y. mieste gyvenantys iš kartos į kartą. Tikslių duomenų nėra, tačiau, pasak imunologų, kad šešto miesto gyventojo imunitetas yra susilpnėjęs.
Apie nusilpusį imunitetą praneša dažnai besikartojančios infekcijos, sunki, užsitęsusi ligos eiga, besikeičianti patologijos vieta.
Reikia visko, kas būtina
Pasak Natūraliosios terapijos centro gydytojos homeopatės Daivos Jakubonienės, kad organizmo vidinė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. „Reikėtų siekti, kad į žmogaus kūną patektų tai, kas jam būtina, ir vengti visko, kas gali pakenkti“, – sako specialistė.
Gerai sveikatai ypač svarbi mityba. Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Jo neturi būti per daug. Vidutinė moteris per parą turi išgerti apie 2, vyras – apie 3 litrus skysčių, kad būtų kuo išplauti šlakus iš organizmo. Ant jūsų stalo kasdien turi būti pakankamai vaisių ir daržovių – jie aprūpina vitaminais ir mineralais, reikalingais organizmo biocheminėms reakcijoms normaliai vykti. Vaisių ir daržovių antioksidantai saugo nuo laisvųjų radikalų, galinčių pažeisti ląstelių struktūras.
Geram organizmo atsparumui ypač svarbi sveika žarnyno mikroflora, t.y. gerosios jame gyvenančios bakterijos. „Jei kiekvieną kartą peršalę griebsitės antibiotikų, žarnyno mikroflora išsiderins, imunitetas silps. Jei vartojote antibiotikų, nepamirškite atkurti žarnyno bakterijų bendruomenę, kurią šie naikina. Kad žarnyno bakterijos „prigytų“, svarbūs prebiotikai, gerųjų bakterijų augimą stimuliuojančios medžiagos, pavyzdžiui, inulinas. Pakankamą inulino kiekį galima gauti suvalgius porą topinambų gumbelių per dieną“, – pataria D. Jakubonienė.
Geriausios – natūralios priemonės
Yra natūralių priemonių, galinčių padėti organizmui sustiprėti, grąžinančių jam gebėjimą apsiginti.
Pasak D. Jakubonienės, imunitetą bakterijoms, kurio pasilpimą rodo besikartojančios pūlingos infekcijos (furunkuliozės, abscesai, pūlingos anginos ir kt.), stiprina ežiuolės preparatai. Tačiau šių preparatų turėtų vengti sergantieji autoimuninėmis ligomis: reumatoidiniu artritu, raudonąja vilklige, sklerodermija ir kt. Apskritai ežiuolės preparatų nederėtų vartoti per ilgai. Yra specialistų, manančių, kad ežiuolę reiktų vartoti ne ilgiau kaip 2–4 savaites.
Limfocitų funkcijas stiprina eleuterokokas. Imunitetą stiprinantis poveikis pasireiškia pavartojus eleuterokoko preparatų 4 savaites. Imunitetui stiprinti tinka ir žiedadulkių preparatai (jų neskiriama paaugliams, žiedadulkėms alergiškiems žmonėms).
Yra nemažai augalų, turinčių bakterijas ir virusus naikinančių medžiagų, vadinamųjų fitoncidų. Šių medžiagų turi česnakai, svogūnai, krienai ir daugelis kitų augalų. Fitoncidų turintys augalai palengvina organizmo užduotį gintis, mažindami patekusių sukėlėjų kiekį. Minėtas daržoves galima naudoti maistui, pakvėpuoti tarkuoto česnako, svogūno ar krienų košele. Antiseptinių savybių turi Australijoje augančio arbatmedžio eterinis aliejus, jį galima naudoti inhaliacijoms.
Fitoncidus išskiria ir kambarinės gėlės. Patalpų, kuriose auga citrusiniai, rozmarinas, mirta, pelargonija, alijošius, ore ženkliai mažiau mikrobų. Fitoncidus išskiria ir margalapė difenbachija.
„O jei vis dėlto susirgote, keletą dienų derėtų praleisti lovoje ar bent neiti į darbą. Taip išvengsite ligos komplikacijų, greičiau pasveiksite ir nenualinsite savo organizmo“, – pataria gydytoja homeopatė.
Jei organizmas stipriai nusilpo, vargina dažnos, užsitęsiančios peršalimo ligos, kreipkitės į specialistą, jis parinks jums geriausiai tinkantį gydymą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai