){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Apie gebėjimą išvengti ligų
Kodėl vieni suserga užkrečiamomis ligomis, o kitiems joks gripas nė motais? Pirmieji turi stiprų imunitetą – jų organizmas geba apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų, galinčių sukelti ligas, o susirgęs pasveikti.
Imuninė sistema pradeda formuotis dar vaisiui esant motinos įsčiose. Gimęs vaikelis turės geresnį imunitetą, jei besilaukianti mama stengsis tinkamai maitintis, atsisakys žalingų įpročių, bus rami ir pasitikės savimi. Natūralus gimdymas, maitinimas krūtimi taip padeda tvirtus pamatus žmogaus imuninei sistemai. Tiesa, ne mažiau svarbus tėvų sutarimas, nes nuolatinė įtampa šeimoje silpnina visų jos narių, ypač vaikų, imuninę sistemą.
Pageidautina, kad tėvai rinktųsi ekologišką gyvenimo būdą, natūralų organizmo stiprinimą, vaiko pasaulio pajautimą per gamtą. Civilizacijos teikiami patogumai turėtų būti derinami su pakankamu judėjimu, buvimu gryname ore, vandenyje, saulės voniomis.
Svarbu ne mikrobai, o terpė
Žmonės jau gilioje senovėje įvairiais būdais savo kūną mėgino apsaugoti nuo ligų. Yra išlikę žinių, kad Kinijoje iš sergančiojo raupų pūslelių buvo renkama medžiaga, kuri buvo išdžiovinama, susmulkinama iki miltelių ir įpučiama į nosį sveikiems žmonėms, kad šie nesusirgtų šia sunkia liga.
19 a. prancūzų fiziologas Claude Bernard suformulavo teiginį, puikiai atspindintį imuniteto esmę: „mikrobai yra niekas, terpė – viskas“. Jei žmogaus kūno terpė neužteršta, visi apsaugos mechanizmai veikia normaliai. Tuomet jokie įsibrovėliai nepajėgūs sukelti ligos, nes yra nukenksminami ir pašalinami. Kas kita, jei terpė užsiteršia, – tada prasideda ligos.
Vokiečių gydytojas H. H. Reckeweg, pagrindinius atradimus padaręs praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje, šiuos taršalus vadino homotoksinais, t.y. žmogaus nuodais. Homotoksinai – tai viskas, kas žmogui kenkia: fiziniai veiksniai (karštis, šaltis, vibracija, elektromagnetinai laukai, radiacija, mechaninis poveikis ir kt.), cheminės medžiagos (buitinė chemija, atmosferos užterštumas, apdailos medžiagos, maisto priedai, vaistai ), biologiniai veiksniai (gyvūnų įkandimai, bakterijos, virusai, grybeliai, skiepų medžiagos ir kt.), įvairūs psichologiniai ir socialiniai poveikiai (darbo netekimas, konfliktinės situacijos, pervargimas ir kt.). Visi šie nuodai itin aktyvūs mūsų amžiuje, kai daugelis gyvename miestuose, kvėpuojame užterštu oru, nepaisome darbo ir poilsio režimo.
Miesto žmogui pavojus didesnis
Imunologai pažymi, kad nuolat mieste gyvenančių žmonių imunitetas yra labiau pažeidžiamas.
Pirmiausia miestuose gyvenantiems žmonėms yra didesnė rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis – jie yra priversti važiuoti miesto transportu, stumdytis eilėse prekybos centre, darbe bendrauti su sergančiais kolegomis.
Jau minėta, kad imuniteto stiprinimui labai svarbi aplinka, kurioje gyvena žmogus. Miesto žmonės kasdien mato niūrius, vienas į kitą kaip du vandens lašai panašius daugiaaukščius, stiklą ir betoną arba dirbtinėmis šviesomis apšviestą gatvių vaizdą. Sutikite – žaliųjų oazių mūsų miestuose nedaug. Be to, bet kuriuo paros laiku nuolat dirbama prie dirbtinės šviesos (ypač rudenį ir žiemą). Daugelis žmonių darbe praleidžia didžiąją dalį dienos, nepaisydami nei darbo valandų, nei alkano skrandžio. Visa tai per keletą metų organizmą išmuša iš vėžių, o kartu silpnina imunitetą, kurį atkurti pagal pasakymą „lydekai paliepus, man panorėjus“ nebepavyksta.
Kiekvieno miesto gyventojo imunitetą galima vertinti ir pagal tai, kiek laiko jis gyvena tokiomis sąlygomis. Pasak tyrėjų, silpniausią apsaugą nuo ligų turi „užkietėję“ miestiečiai, t.y. mieste gyvenantys iš kartos į kartą. Tikslių duomenų nėra, tačiau, pasak imunologų, kad šešto miesto gyventojo imunitetas yra susilpnėjęs.
Apie nusilpusį imunitetą praneša dažnai besikartojančios infekcijos, sunki, užsitęsusi ligos eiga, besikeičianti patologijos vieta.
Reikia visko, kas būtina
Pasak Natūraliosios terapijos centro gydytojos homeopatės Daivos Jakubonienės, kad organizmo vidinė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. „Reikėtų siekti, kad į žmogaus kūną patektų tai, kas jam būtina, ir vengti visko, kas gali pakenkti“, – sako specialistė.
Gerai sveikatai ypač svarbi mityba. Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Jo neturi būti per daug. Vidutinė moteris per parą turi išgerti apie 2, vyras – apie 3 litrus skysčių, kad būtų kuo išplauti šlakus iš organizmo. Ant jūsų stalo kasdien turi būti pakankamai vaisių ir daržovių – jie aprūpina vitaminais ir mineralais, reikalingais organizmo biocheminėms reakcijoms normaliai vykti. Vaisių ir daržovių antioksidantai saugo nuo laisvųjų radikalų, galinčių pažeisti ląstelių struktūras.
Geram organizmo atsparumui ypač svarbi sveika žarnyno mikroflora, t.y. gerosios jame gyvenančios bakterijos. „Jei kiekvieną kartą peršalę griebsitės antibiotikų, žarnyno mikroflora išsiderins, imunitetas silps. Jei vartojote antibiotikų, nepamirškite atkurti žarnyno bakterijų bendruomenę, kurią šie naikina. Kad žarnyno bakterijos „prigytų“, svarbūs prebiotikai, gerųjų bakterijų augimą stimuliuojančios medžiagos, pavyzdžiui, inulinas. Pakankamą inulino kiekį galima gauti suvalgius porą topinambų gumbelių per dieną“, – pataria D. Jakubonienė.
Geriausios – natūralios priemonės
Yra natūralių priemonių, galinčių padėti organizmui sustiprėti, grąžinančių jam gebėjimą apsiginti.
Pasak D. Jakubonienės, imunitetą bakterijoms, kurio pasilpimą rodo besikartojančios pūlingos infekcijos (furunkuliozės, abscesai, pūlingos anginos ir kt.), stiprina ežiuolės preparatai. Tačiau šių preparatų turėtų vengti sergantieji autoimuninėmis ligomis: reumatoidiniu artritu, raudonąja vilklige, sklerodermija ir kt. Apskritai ežiuolės preparatų nederėtų vartoti per ilgai. Yra specialistų, manančių, kad ežiuolę reiktų vartoti ne ilgiau kaip 2–4 savaites.
Limfocitų funkcijas stiprina eleuterokokas. Imunitetą stiprinantis poveikis pasireiškia pavartojus eleuterokoko preparatų 4 savaites. Imunitetui stiprinti tinka ir žiedadulkių preparatai (jų neskiriama paaugliams, žiedadulkėms alergiškiems žmonėms).
Yra nemažai augalų, turinčių bakterijas ir virusus naikinančių medžiagų, vadinamųjų fitoncidų. Šių medžiagų turi česnakai, svogūnai, krienai ir daugelis kitų augalų. Fitoncidų turintys augalai palengvina organizmo užduotį gintis, mažindami patekusių sukėlėjų kiekį. Minėtas daržoves galima naudoti maistui, pakvėpuoti tarkuoto česnako, svogūno ar krienų košele. Antiseptinių savybių turi Australijoje augančio arbatmedžio eterinis aliejus, jį galima naudoti inhaliacijoms.
Fitoncidus išskiria ir kambarinės gėlės. Patalpų, kuriose auga citrusiniai, rozmarinas, mirta, pelargonija, alijošius, ore ženkliai mažiau mikrobų. Fitoncidus išskiria ir margalapė difenbachija.
„O jei vis dėlto susirgote, keletą dienų derėtų praleisti lovoje ar bent neiti į darbą. Taip išvengsite ligos komplikacijų, greičiau pasveiksite ir nenualinsite savo organizmo“, – pataria gydytoja homeopatė.
Jei organizmas stipriai nusilpo, vargina dažnos, užsitęsiančios peršalimo ligos, kreipkitės į specialistą, jis parinks jums geriausiai tinkantį gydymą.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę