Sveikesnė gyvensena – įgyvendinama misija

Lietuvoje viešėjusi Kanados fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną skatinančios nacionalinės organizacijos Particip ACTION prezidentė ir generalinė direktorė, esanti įtakingiausių Kanados moterų TOP 100, Kelly Murumets tikina, kad Kanadoje yra baisi fizinio aktyvumo krizė, ir provincija, kurioje ji gyvena, esą netrukus bankrutuos, jei ir toliau tiek investuos į ligų gydymą. O kaip nebankrutuoti Lietuvai? Į šį klausimą K. Murumets pateikė atsakymą Seime vykusioje konferencijoje.
 

„Kanadoje ir visame pasaulyje 25 lėtinės ligos yra tiesiogiai susijusios su fiziniu pasyvumu, – kalbėjo K. Murumets. Pasak jos, žmonės jau suprato, kad fizinis pasyvumas yra pasaulinė problema, ir jei mes jos nespręsime pasauliniu mastu, kiekvieno iš mūsų mirtingumo nuo lėtinių ligų tikimybė vis didės.
„Jau dabar teigiama, kad Kanadoje mūsų vaikai gyvens keleriais metais trumpiau nei mes. Šios tendencijos atsiranda pirmą kartą istorijoje“, – sako specialistė. Sveiką gyvenseną skatinančios Kanados nacionalinės organizacijos generalinė direktorė tikina, kad Kanadoje daugiau kaip 5 milijonai dolerių išleidžiami sveikatos sistemai, ir ši milžiniška suma esą susidaro ne tik dėl fizinio gyventojų pasyvumo atsiradusioms ligoms gydyti, bet ir dėl produktyvumo praradimo sergant. „Ten, kur aš gyvenu, jei niekas nesikeis, sveikatos apsaugos sistemai netrukus reikės 80 proc. mūsų biudžeto, – tikina K. Murumets. – O juk reikia pinigų ir kitoms reikmėms patenkinti. Todėl jei ir toliau eisime šiuo keliu – tiesiog bankrutuosime.“

 

Valanda per dieną atrodo nepasiekiamas rezultatas


„Šiandien Kanadoje vaikai yra putlesni, apvalesni ir ne tokie lankstūs, palyginti su jų tėvais“, – sako Kanados nacionalinės organizacijos ParticipACTION prezidentė. Pasak jos, tik 7 proc. kanadiečių vaikų užsiima fizine veikla tiek, kiek rekomenduojama, tai yra vieną valandą per dieną. Vaikams augant, jų fizinis aktyvumas dar labiau mažėja.
„Vaikai Kanadoje vidutiniškai 6 valandas per dieną praleidžia prie televizoriaus, rašydami sms žinutes ar žaisdami kompiuteriu. Jei šias valandas padauginsime iš septynių, savaitės dienų skaičiaus, suprasime, kiek daug laiko mūsų vaikai praleidžia neaktyviai. Tai 42 valandos per savaitę, – vardina skaičius moteris. – Tad tai iš tiesų yra pasyvumo krizė.“


Tą patį galima pasakyti apie daugelį pasaulio šalių. Mes gyvename sėsliau nei anksčiau, mes vairuojame automobilį užuot vaikščioję ar važiavę dviračiu. „Neseniai buvau restorane ir pastebėjau, kad čia net pipirų malūnėlis yra elektrinis, tad nebereikia atlikti tokio paprasto veiksmo, kaip pasukti malūnėlį“, – stebisi aktyvią gyvenseną propaguojanti kanadietė.
 

Viskas turi savo kainą


„Kaip suprantate, visus augalus reikia laistyti. Tam nereikia daug išteklių, tačiau vandens vis dėlto reikia turėti“, – retoriškai kalbėjo K. Murumets. Ji pripažino, kad sveikata kainuoja, todėl ją itin stebindavo, kai valstybės atstovai išsakydavo mintį, jog jos organizacija ir darbuotojai galėtų dirbti savanoriškais pagrindais. „Jei mes norime dirbti rimtai, jei norime, kad mūsų šalis būtų sveika, tam reikia, kad vyriausybė ir privatus sektorius laistytų tą mūsų sodą“, – tikina specialistė.
Jos organizacijos tinklapyje galima rasti puikią priemonę, kaip išmatuoti vaikų fizinį aktyvumą. „Žiūrint iš šono atrodytų, kad vaikai turėtų būti aktyvūs, juk mes patys kažkada buvome vaikai, kurie, rodos, visuomet judėdavo. Tačiau dabar taip nėra, mūsų vaikai yra daug sėslesni“, – sakė K. Murumets. Moters teigimu, kai kurie tėvai itin nustemba sužinoję, kad jų vaikai turi būti aktyvūs per dieną bent vieną valandą. Daugeliui tai atrodo neįgyvendinamas uždavinys, kuriam esą nėra laiko.
„Todėl mes ėmėmės kampanijos, kurios pagrindinis tikslas – išaiškinti tėvams, kiek aktyvios veiklos reikia jų vaikams. Mes norime įrodyti tėvams, kad jie privalo imtis veiksmų savo vaikų labui,“ – tikina K. Murumets.
Pasak jos, dauguma tėvų klaidingai mano, kad vaikai pakankamai juda mokykloje, bet taip nėra. „Jei mano vaikystėje fizinių užsiėmimų mokykloje buvo kasdien, dabar tam skiriama vos kelios pamokos per savaitę“, – tikina moteris. Kiti tėvai kartą per savaitę nuveda vaikus į kokį nors sporto būrelį ir baseiną ir vėlgi mano, kad to pakanka. Tačiau ir ši nuomonė klaidinga, vaikas turi judėti kasdien. Prie to turi prisidėti ir socialinė reklama, kuri labai svarbi, jei norime sukurti aktyvią visuomenę. „Didžiuojuosi, kad mes sugebėjome įkvėpti tėvus imtis priemonių, kad padėtų savo vaikams“, – sako aktyvų gyvenimą propaguojanti moteris.
 

Sporto dienos pavyzdys


Kaip vieną galimybių padėti žmonėms būti aktyvesniems K. Murumets mini jos šalyje dar tik metus skaičiuojančią sporto dieną. Praėjusiais metais kartu su olimpinėmis ir parolimpinėmis žaidynėmis Kanadoje atsiradusi sporto diena esą itin pasiteisino. Pasinaudojome šiomis Kanadoje itin populiariomis olimpinėmis žaidynėms įvairiose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta: „Nesvarbu, kad jūs nesate profesionalus sportininkas, – jūs galite dalyvauti įvairiose žaidynėse ir rungtyse!“
„Tokiomis žinutėmis mes bandėme pritraukti kuo daugiau žmonių, kad jie imtųsi aktyvesnio gyvenimo būdo, – patirtimi dalijasi moteris. – Mes stengėmės žmones supažindinti su įvairiomis sporto rūšimis. Noriu pasigirti, kad iš viso vyko daugiau kaip 1000 įvairių sporto renginių, kur žmonės galėjo atvykti paplaukioti, pašaudyti, išbandyti bet kurią sporto šaką. Šiuose renginiuose dalyvavo apie 400 Kanados bendruomenių.“
K. Murumets teigimu, pagrindinis šios dienos tikslas – atitraukti žmones nuo televizorių, kad jie patys fiziškai dalyvautų įvairiuose renginiuose. Šįmet įvyko antroji Sporto diena, kuri buvo gerokai aktyvesnė nei pernykštė. „Rezultatus mes kol kas skaičiuojame, tačiau ši diena labai populiari ir rezultatyvi, apie tai byloja ir statistika. 18 proc. apklaustųjų pasakė, kad per 13 metų jų domėjimasis ir dalyvavimas sporto renginiuose sumažėjo, tačiau 34 proc. žmonių teigė, kad jie nusiteikę būti aktyvesni, 19 proc. – kad kitais metais jie vėl užsiregistruos į šiuos sporto renginius, ir net 23 proc. – rekomenduos šį renginį savo draugams ir pažįstamiems“, – džiaugiasi aktyvistė.
 

Svarbus ir jaunimo dalyvavimas


„Dar viena bendruomenių iniciatyva, apie kurią norėčiau pakalbėti – iniciatyva „Jaunimas jaunimui“, kurioje paaugliai siekia paskatinti savo bendraamžius būti aktyvesnius“, – patirtimi dalijasi Particip ACTION prezidentė. Prie šios jaunimo iniciatyvos Kanadoje prisijungė 25 tūkstančiai jaunų žmonių, buvo įtraukta apie 1000 bendruomenių, privatūs rėmėjai tam skyrė maždaug 2 mln. dolerių (~ 4,87 mln. litų).
Apibendrinant rezultatus, reikia pastebėti, kad 66 proc. jaunuolių sakė, kad tapo fiziškai aktyvesni, kai sudalyvavo šiame projekte., 96 proc. jaunimo sutiko, kad ši programa buvo pozityvi patirtis, 88 proc. teigė, kad ši programa leido suprasti, kokia didelė yra per mažo fizinio aktyvumo grėsmė, 88 proc. jaunimo suvokė, kad jie turi arba išsiugdė lyderystės įgūdžių ir 82 proc. jaunimo rekomenduotų šią programą bendraamžiams.
„Aš tikiu, kad mes visi galime prisidėti prie to, kad pasaulis būtų geresnė vieta gyventi, ir kad fizinė veikla yra vienas iš geresnės visuomenės sveikatos elementų ir Kanadoje, ir Lietuvoje“, – neabejoja K. Murumets. Ji tiesų tiki, kad gali pakeisti pasaulį, kaip ir tuo, kad jį pakeisti gali kiekvienas mūsų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai