Gražu pažiūrėti, malonu dėvėti

Ne vienai turbūt pažįstama situacija, kai, išsirinkusi tobulai ant pakabos atrodančią suknelę ar, rodos, kaip tik tau pasiūtą sijoną, vos ėmusi jį matuotis, pajunti, kad puikiai iš tolo atrodžiusi medžiaga prilimpa prie kūno kaip antra oda, iš kurios norisi kuo greičiau išsinerti. O koks pyktis apima, kai už nemenką sumą įsigytas nuostabus paltukas, pasirodo, yra sintetinis, ir, vos jį apsivilkus, stojasi piestu plaukai. O juk reikėjo skaityti etiketę. Tačiau ko joje ieškoti, kad rūbas būtų ne tik gražus, bet ir mielas nešioti?

Labiausiai tinka tai, kas natūralu

Jei anksčiau, užsukus į drabužių parduotuvę, buvo galima rasti rūbų iš vos kelių skirtingų audinių, kurių spalvas galima buvo suskaičiuoti ant pirštų, tai dabar galvą skauda dėl to, kaip iš įvairiausių audinių ir raštų drabužių gausos išsirinkti tinkamiausią. Ir nors nemažai mokslininkų ir tekstilininkų stengiasi išrasti kuo naujesnių sintetinių drabužių, kurie būtų labai panašūs į natūralų audinį, tačiau nesiglamžytų, būtų lengvai skalbiami (o gal išvis jų nereikėtų skalbti), bet svarbiausia – būtų įkandamos kainos, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vyriausioji specialistė Danguolė Gorobecienė sako, kad vis dėlto geriau turėti daugiau vietos drabužių spintoje, bet rinktis kuo natūralesnius audinius, ypač kai drabužiai arčiausiai kūno.
„Audinį ar jau pasiūtus rūbus geriausiai rinktis iš natūralaus pluošto: lino, medvilnės, bambuko, vilnos, natūralaus šilko. Ypač medžiagos sudėtį reikia žiūrėti perkant apatinius rūbus, kurie tiesiogiai liečiasi su oda, – sako D. Gorobecienė. – Šie audiniai lengvi, gerai sugeria drėgmę (prakaitą), yra pralaidūs orui, todėl yra higieniški. Žiemą vaikams, o ir suaugusiesiems dažnai ieškome šiltesnių apatinių, todėl tiems, kurie negali dėvėti vilnonių apatinių, jau gaminami dubliuoti: vidinis sluoksnis medvilninis, išorinis – vilnonis“.
Kalbant apie sintetines medžiagas, reikia pripažinti, kad mažai kas šiandien gali be jų išsiversti. Dažnai natūralūs pluoštai maišomi su tam tikrų savybių turinčiais sintetiniais (pavyzdžiui, elastenu puskojinėms), o kai kurie drabužiai apskritai neegzistuotų, jei ne mokslininkų išradimai – sakykime, mūsų, moterų, pėdkelnės. Tačiau ir čia yra keletas patarimų. „Sintetinių audinio drabužėlių nereikėtų pirkti kūdikiams ar mažiems vaikams, – sako Higienos instituto specialistė. – Ypač sintetika netinka kūdikiams, kurių termoreguliacija dar nėra išsivysčiusi, todėl jie gali perkaisti. Be to, sintetiniai audiniai yra labiau degūs. Dirbantiems karštuose cechuose, didelėse virtuvėse ar tiems, kurių įstaigose oras šildomas kondicionieriais, sintetinių drabužių vis dėlto reikėtų vengti.“ Sintetiniai drabužiai, ypač tie, kurie arčiausiai kūno, taip pat nelabai tinka žmonėms, kurių oda sausa ir jautri ar dėl kažkokių priežasčių sudirgusi (beje, vilna čia taip pat nelabai tiks). Tankus sintetinis audinys neleidžia odai kvėpuoti, išgaruoti prakaitui. Be to, visi žino, kad įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, grybai) labai mėgsta daugintis šiltoje ir drėgnoje aplinkoje – taip atsiranda nemalonus kūno kvapas.

Ar skaityti etiketę?

„Renkantis drabužį, būtina etiketėje paieškoti audinio sudėties, kuri privalo būti nurodyta, – sako D. Gorobecienė. – Dažniausiai sudėtis būna nurodyta vidinėje gaminio pusėje pritvirtintoje etiketėje. Geriau, kaip minėjau, kasdien dėvėti rinktis gaminį iš natūralaus pluošto ar bent mišraus, ypač apatinių rūbų. Proginiai drabužiai, kurie dėvimi retai, viršutiniai rūbai ar jų pašiltinimas (vidurinis sluoksnis) gali būti ir sintetinio ar mišraus pluošto.“
Į drabužių etiketes akį užmesti verta ir tuomet, kai ruošiatės imtis skalbimo. Beje, niekur nesitraukiant natūralumo ir ekologiškumo madai, kaip tik čia galima rasti specialių simbolių, kurie parodo, kad drabužis tikrai „nepavojingas“. Pas mus pastaruoju metu plinta mitas, kad, net rinkdamiesi natūralią medvilnę, odai galime „pakenkti“, nes auginant šie augalai galėjo būti purkšti pesticidais. „Teoriškai yra galimybė, kad medvilniniuose audiniuose gali likti pesticidų pėdsakų, kadangi, auginant medvilnę, ji dažnai apdorojama pesticidais, kaip, beje, ir dauguma žmogaus auginamų žemės ūkio kultūrų, – tikina Higienos instituto atstovė. – Tiems, kurie baiminasi dėl to, galima rekomenduoti pirkti rūbus, pagamintus iš audinių, paženklintų ekoženklu (gėlytė ir užrašas Öko-Tex Standart 100). Toks ženklas yra suteikiamas audiniams, kurie atitinka nustatytus reikalavimus: buvo ištirti juose esantys cheminių medžiagų likučiai ir jų kiekiai neviršijo leidžiamų.“
Kitas, ne mažiau populiarus audinys šiuo metu, keliantis diskusijas, ar jis ekologiškas – bambukas. Apie bambukinį audinį taip pat galima pasiskaityti etiketėje, tačiau bandžiusieji tikina, kad labiausiai juos žavi, kad bambuko audiniai neįtikėtinai minkšti, gal dėl to šis audinys dažnai vadinamas naujuoju šilku. Kai kur galima paskaityti apie tai, kad bambukinis pluoštas esą pasižymi nuo grybelio apsaugančiomis ir antimikrobinėmis savybėmis. Tačiau Danguolė Gorobecienė šią naujovę vertina atsargiai: „Negalėčiau pasakyti apie kokias nors ypatingas bambuko pluošto, atsiradusio pas mus visai neseniai, savybes. Gal jis yra patvaresnis už medvilnę.“
Beje, šiek tiek atsargiau specialistė žiūri ir į jau minėtą „ekologijos“ madą. „Nelabai galėčiau paaiškinti, ką reiškia ekologiškas drabužis. Manau, kad vadinti visokius daiktus ekologiškais dabar mados reikalas, – mano D. Gorobecienė. – Žinoma, rūbas gali būti pagamintas iš ekologiško audinio, paženklinto ekoženklu, kurį jau minėjau. Pats žodis ekologiškas, reiškia, kad jis nekenkia aplinkai, gamtai. Taigi, jei rūbas pagamintas iš natūralaus pluošto, nudažytas natūraliais dažais, susiūtas natūralaus pluošto siūlais, jis pakankamai greitai suyra aplinkoje ir jai nekenkia – jį galima būtų laikyti ekologišku, tačiau tokie yra dauguma iš natūralių medžiagų pagaminti drabužiai. Manau, kad drabužis turi būti saugus, patogus dėvėti ir nebloginantis savijautos (kad žmogus neperkaistų, ne per gausiai prakaituotų).“

Kai paspaudžia šaltukas

Apie ypatingą drabužių audinių svarbą susimąstome tuomet, kai ateina šaltasis metų laikas. Kai kurie mėgsta prisirengti kaip svogūnai, tačiau ir čia labai svarbu, kokius sluoksnius renkamės ir dėl ko. Specialistė tikina, kad rinktis kelis drabužių sluoksnius iš tiesų gali būti naudinga. „Yra viena gera taisyklė: rudenį nereikia skubėti šiltai apsirengti, o pavasarį – skubėti nusirengti. Geriau šildo keli medžiagos sluoksniai, kadangi tarp jų susidaro oro tarpas, kuris veikia kaip termoizoliacinis, – tikina D. Gorobecienė. – Pavyzdžiui, šaltuoju periodu galime rinktis trijų sluoksnių aprangą: pirmas – medvilniniai (lininiai ir pan.) apatiniai, antrasis – purus vilnonis megztinis, trečiasis – sintetinė, vėjui nepralaidi striukė.“
Kaip minėta, termoizoliacinis sluoksnis turėtų būti pasirenkamas vidurinis, todėl čia geriausiai tiks vilnoniai, pusvilnoniai, šiaušti medvilniniai, trikotažiniai gaminiai. O viršutinių drabužių (kostiumų, paltų) paskirtis – padidinti šilumos termoizoliaciją, todėl jie siuvami iš storesnių audinių. Tačiau svarbiausia, kad žiemą drabužiai nevaržytų judesių, nes taip gali sutrikti kraujotaka. Tad išsitraukime šiltą šaliką, pirštines ir kepurę, tinkamai apsirenkime, ir pirmyn! Juk aplinkiniai mus pasitinka pagal drabužį, kuris turi ne tik puošti, bet ir būti patogus bei malonus dėvėti.

Ar susivilioti dėvėtais drabužiais

Ekologijos mada atsinešė kitokį požiūrį į dėvėtus drabužius: kam pirkti naują, jei galima nusipirkti dar visai gerą dėvėtą ir taip patausoti gamtos resursus ir neteršti aplinkos? Šį požiūrį dar pagilino ir ekonominė krizė, neaplenkusi turbūt nė vienų namų. Kai kuriems žmonėms dėvėtas drabužis tampa kone vienintele galimybe apsirengti, kai kam – nebrangiai įsigyti garsios firmos drabužį. Pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus, visi dėvėti rūbai turi būti švarūs ir apdoroti dezinfekuojamosiomis medžiagomis, todėl, nusipirkus tokį rūbą, jį vis dėlto reikėtų išskalbti, ypač vaikiškus drabužėlius, o jei tai paltas, švarkas – išvėdinti.
Nerekomenduojama padėvėtų prekių parduotuvėse pirkti minkštų žaislų mažiausiems, nes jie neatsisakys progos jo „paragauti“. Atsargiau reikėtų rinktis dėvėtą avalynę, nes joje gali tūnoti grybelis.

Populiariausi straipsniai

Apie ką spėja skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku?

Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kai trūkčioja akių vokai

„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiau
Klizma: nenugalėta net laiko

istorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Padėkime savo organizmui. 6 patarimai, kaip stiprinti imunitetą

Žmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiau
Kad kūdikis gimtų sveikas

Apsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiau
Kaip pagerinti vyrų vaisingumą

Svarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiau
Kofermentas Q 10 – „stebuklingas vitaminas“?

Kofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiau
Citoprotekcinis mildronato poveikis miokardui

Organizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau