Gražu pažiūrėti, malonu dėvėti

Ne vienai turbūt pažįstama situacija, kai, išsirinkusi tobulai ant pakabos atrodančią suknelę ar, rodos, kaip tik tau pasiūtą sijoną, vos ėmusi jį matuotis, pajunti, kad puikiai iš tolo atrodžiusi medžiaga prilimpa prie kūno kaip antra oda, iš kurios norisi kuo greičiau išsinerti. O koks pyktis apima, kai už nemenką sumą įsigytas nuostabus paltukas, pasirodo, yra sintetinis, ir, vos jį apsivilkus, stojasi piestu plaukai. O juk reikėjo skaityti etiketę. Tačiau ko joje ieškoti, kad rūbas būtų ne tik gražus, bet ir mielas nešioti?
 

Labiausiai tinka tai, kas natūralu


Jei anksčiau, užsukus į drabužių parduotuvę, buvo galima rasti rūbų iš vos kelių skirtingų audinių, kurių spalvas galima buvo suskaičiuoti ant pirštų, tai dabar galvą skauda dėl to, kaip iš įvairiausių audinių ir raštų drabužių gausos išsirinkti tinkamiausią. Ir nors nemažai mokslininkų ir tekstilininkų stengiasi išrasti kuo naujesnių sintetinių drabužių, kurie būtų labai panašūs į natūralų audinį, tačiau nesiglamžytų, būtų lengvai skalbiami (o gal išvis jų nereikėtų skalbti), bet svarbiausia – būtų įkandamos kainos, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vyriausioji specialistė Danguolė Gorobecienė sako, kad vis dėlto geriau turėti daugiau vietos drabužių spintoje, bet rinktis kuo natūralesnius audinius, ypač kai drabužiai arčiausiai kūno.
„Audinį ar jau pasiūtus rūbus geriausiai rinktis iš natūralaus pluošto: lino, medvilnės, bambuko, vilnos, natūralaus šilko. Ypač medžiagos sudėtį reikia žiūrėti perkant apatinius rūbus, kurie tiesiogiai liečiasi su oda, – sako D. Gorobecienė. – Šie audiniai lengvi, gerai sugeria drėgmę (prakaitą), yra pralaidūs orui, todėl yra higieniški. Žiemą vaikams, o ir suaugusiesiems dažnai ieškome šiltesnių apatinių, todėl tiems, kurie negali dėvėti vilnonių apatinių, jau gaminami dubliuoti: vidinis sluoksnis medvilninis, išorinis – vilnonis“.
Kalbant apie sintetines medžiagas, reikia pripažinti, kad mažai kas šiandien gali be jų išsiversti. Dažnai natūralūs pluoštai maišomi su tam tikrų savybių turinčiais sintetiniais (pavyzdžiui, elastenu puskojinėms), o kai kurie drabužiai apskritai neegzistuotų, jei ne mokslininkų išradimai – sakykime, mūsų, moterų, pėdkelnės. Tačiau ir čia yra keletas patarimų. „Sintetinių audinio drabužėlių nereikėtų pirkti kūdikiams ar mažiems vaikams, – sako Higienos instituto specialistė. – Ypač sintetika netinka kūdikiams, kurių termoreguliacija dar nėra išsivysčiusi, todėl jie gali perkaisti. Be to, sintetiniai audiniai yra labiau degūs. Dirbantiems karštuose cechuose, didelėse virtuvėse ar tiems, kurių įstaigose oras šildomas kondicionieriais, sintetinių drabužių vis dėlto reikėtų vengti.“ Sintetiniai drabužiai, ypač tie, kurie arčiausiai kūno, taip pat nelabai tinka žmonėms, kurių oda sausa ir jautri ar dėl kažkokių priežasčių sudirgusi (beje, vilna čia taip pat nelabai tiks). Tankus sintetinis audinys neleidžia odai kvėpuoti, išgaruoti prakaitui. Be to, visi žino, kad įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, grybai) labai mėgsta daugintis šiltoje ir drėgnoje aplinkoje – taip atsiranda nemalonus kūno kvapas.
 

Ar skaityti etiketę?


„Renkantis drabužį, būtina etiketėje paieškoti audinio sudėties, kuri privalo būti nurodyta, – sako D. Gorobecienė. – Dažniausiai sudėtis būna nurodyta vidinėje gaminio pusėje pritvirtintoje etiketėje. Geriau, kaip minėjau, kasdien dėvėti rinktis gaminį iš natūralaus pluošto ar bent mišraus, ypač apatinių rūbų. Proginiai drabužiai, kurie dėvimi retai, viršutiniai rūbai ar jų pašiltinimas (vidurinis sluoksnis) gali būti ir sintetinio ar mišraus pluošto.“
Į drabužių etiketes akį užmesti verta ir tuomet, kai ruošiatės imtis skalbimo. Beje, niekur nesitraukiant natūralumo ir ekologiškumo madai, kaip tik čia galima rasti specialių simbolių, kurie parodo, kad drabužis tikrai „nepavojingas“. Pas mus pastaruoju metu plinta mitas, kad, net rinkdamiesi natūralią medvilnę, odai galime „pakenkti“, nes auginant šie augalai galėjo būti purkšti pesticidais. „Teoriškai yra galimybė, kad medvilniniuose audiniuose gali likti pesticidų pėdsakų, kadangi, auginant medvilnę, ji dažnai apdorojama pesticidais, kaip, beje, ir dauguma žmogaus auginamų žemės ūkio kultūrų, – tikina Higienos instituto atstovė. – Tiems, kurie baiminasi dėl to, galima rekomenduoti pirkti rūbus, pagamintus iš audinių, paženklintų ekoženklu (gėlytė ir užrašas Öko-Tex Standart 100). Toks ženklas yra suteikiamas audiniams, kurie atitinka nustatytus reikalavimus: buvo ištirti juose esantys cheminių medžiagų likučiai ir jų kiekiai neviršijo leidžiamų.“
Kitas, ne mažiau populiarus audinys šiuo metu, keliantis diskusijas, ar jis ekologiškas – bambukas. Apie bambukinį audinį taip pat galima pasiskaityti etiketėje, tačiau bandžiusieji tikina, kad labiausiai juos žavi, kad bambuko audiniai neįtikėtinai minkšti, gal dėl to šis audinys dažnai vadinamas naujuoju šilku. Kai kur galima paskaityti apie tai, kad bambukinis pluoštas esą pasižymi nuo grybelio apsaugančiomis ir antimikrobinėmis savybėmis. Tačiau Danguolė Gorobecienė šią naujovę vertina atsargiai: „Negalėčiau pasakyti apie kokias nors ypatingas bambuko pluošto, atsiradusio pas mus visai neseniai, savybes. Gal jis yra patvaresnis už medvilnę.“
Beje, šiek tiek atsargiau specialistė žiūri ir į jau minėtą „ekologijos“ madą. „Nelabai galėčiau paaiškinti, ką reiškia ekologiškas drabužis. Manau, kad vadinti visokius daiktus ekologiškais dabar mados reikalas, – mano D. Gorobecienė. – Žinoma, rūbas gali būti pagamintas iš ekologiško audinio, paženklinto ekoženklu, kurį jau minėjau. Pats žodis ekologiškas, reiškia, kad jis nekenkia aplinkai, gamtai. Taigi, jei rūbas pagamintas iš natūralaus pluošto, nudažytas natūraliais dažais, susiūtas natūralaus pluošto siūlais, jis pakankamai greitai suyra aplinkoje ir jai nekenkia – jį galima būtų laikyti ekologišku, tačiau tokie yra dauguma iš natūralių medžiagų pagaminti drabužiai. Manau, kad drabužis turi būti saugus, patogus dėvėti ir nebloginantis savijautos (kad žmogus neperkaistų, ne per gausiai prakaituotų).“
 

Kai paspaudžia šaltukas


Apie ypatingą drabužių audinių svarbą susimąstome tuomet, kai ateina šaltasis metų laikas. Kai kurie mėgsta prisirengti kaip svogūnai, tačiau ir čia labai svarbu, kokius sluoksnius renkamės ir dėl ko. Specialistė tikina, kad rinktis kelis drabužių sluoksnius iš tiesų gali būti naudinga. „Yra viena gera taisyklė: rudenį nereikia skubėti šiltai apsirengti, o pavasarį – skubėti nusirengti. Geriau šildo keli medžiagos sluoksniai, kadangi tarp jų susidaro oro tarpas, kuris veikia kaip termoizoliacinis, – tikina D. Gorobecienė. – Pavyzdžiui, šaltuoju periodu galime rinktis trijų sluoksnių aprangą: pirmas – medvilniniai (lininiai ir pan.) apatiniai, antrasis – purus vilnonis megztinis, trečiasis – sintetinė, vėjui nepralaidi striukė.“
Kaip minėta, termoizoliacinis sluoksnis turėtų būti pasirenkamas vidurinis, todėl čia geriausiai tiks vilnoniai, pusvilnoniai, šiaušti medvilniniai, trikotažiniai gaminiai. O viršutinių drabužių (kostiumų, paltų) paskirtis – padidinti šilumos termoizoliaciją, todėl jie siuvami iš storesnių audinių. Tačiau svarbiausia, kad žiemą drabužiai nevaržytų judesių, nes taip gali sutrikti kraujotaka. Tad išsitraukime šiltą šaliką, pirštines ir kepurę, tinkamai apsirenkime, ir pirmyn! Juk aplinkiniai mus pasitinka pagal drabužį, kuris turi ne tik puošti, bet ir būti patogus bei malonus dėvėti.
 

Ar susivilioti dėvėtais drabužiais


Ekologijos mada atsinešė kitokį požiūrį į dėvėtus drabužius: kam pirkti naują, jei galima nusipirkti dar visai gerą dėvėtą ir taip patausoti gamtos resursus ir neteršti aplinkos? Šį požiūrį dar pagilino ir ekonominė krizė, neaplenkusi turbūt nė vienų namų. Kai kuriems žmonėms dėvėtas drabužis tampa kone vienintele galimybe apsirengti, kai kam – nebrangiai įsigyti garsios firmos drabužį. Pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus, visi dėvėti rūbai turi būti švarūs ir apdoroti dezinfekuojamosiomis medžiagomis, todėl, nusipirkus tokį rūbą, jį vis dėlto reikėtų išskalbti, ypač vaikiškus drabužėlius, o jei tai paltas, švarkas – išvėdinti.
Nerekomenduojama padėvėtų prekių parduotuvėse pirkti minkštų žaislų mažiausiems, nes jie neatsisakys progos jo „paragauti“. Atsargiau reikėtų rinktis dėvėtą avalynę, nes joje gali tūnoti grybelis.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai