Kasmet vis plonėjant atmosferos ozono sluoksniui, padidėjo mus pasiekiantis ultravioletinių spindulių kiekis. Norint išvengti akių ašarojimo, reikėtų nepamiršti saulėtą dieną nešioti akinius nuo saulės, tik pirktus optikos salone, o ne gatvėje, nes tik taip būsite garantuoti dėl jų kokybės.
Stiklo spalvą reikia pasirinkti tokią, kuri tinka būtent jūsų akims.
Paraudusios ir ašarojančios akys – pirmieji akių nuovargio simptomai. Gal per ilgai žiūrite televizorių, dirbate kompiuteriu ar kokį panašų darbą? Kai įdėmiai žiūrite, paprastai mažiau mirksite, todėl akys sausėja ir pradeda ašaroti. Todėl svarbus patarimas – kuo dažniau mirksėkite! Atsinaujinusi ašarų plėvelė sudrėkins jūsų akis.
Dirbdami kompiuteriu, kas valandą darykite pertraukėles. Atlikite tai, kas suteiktų akims poilsį: išeikite į balkoną pasigrožėti gamtovaizdžiu, išgerkite puodelį kavos, paskambinkite draugui.
Jei esate alergiški žydintiems augalams, akys irgi gali ašaroti. Todėl reikėtų vengti ilgai būti lauke augalams žydint, ypač kai yra vėjuota. Neatidarinėkite plačiai langų ir durų, jei prie namų auga žydintys augalai.
Akis nuo alerginės reakcijos nuramins vėsaus vandens ar vėsios žalios bulvės kaukė: padarykite košelę ir ją uždėkite ant akių. Laikykite apie 10 min. Dar paprasčiau įsigyti dirbtinių ašarų – jų įvairių vaistinėse tikrai pakanka.
Gana dažnai akys ašaroja nuo cigarečių dūmų. Neretai vien dėl to neįmanoma lankytis baruose, naktiniuose klubuose, kur kartais minia žmonių skendi dūmų kamuoliuose.
Jei nešiojate kontaktinius lęšius, turėtumėte nerūkyti. Priešingu atveju nuolat jausite akių sausumą, ašarojimą.
Akis gali ašaroti, jei ją sudirgino pakliuvęs svetimkūnis. Pasistenkite nosinaitės krašteliu ar šlapios vatos gumulėliu akį valyti nosies link, tuomet blakstiena, dulkelė ar krislas su ašaromis pasišalins greičiau. Po to akį praplaukite drungnu virintu vandeniu.
Jei nepavyksta iš akies pašalinti įkritusio svetimkūnio, kreipkitės į akių gydytoją.
Daugeliui akys labiau nei bet kada ašaroja vasarą, atostogaujant. Akys gali sudirgti besimaudant, patekus vandens. Taip pat jas dirgina stiprus vėjas ir jo pustomas smėlis. Pasekmes – graužimą, ašarojimą – ne vienas esame pajutę kitą dieną. Akis išdžiovina ir kondicionieriai, ventiliatoriai viešbučiuose, lėktuvuose, automobiliuose.
Priežasčių gali būti daug, bet rezultatas vienas – akių ašarojimas. Todėl, vykstant atostogauti, nesvarbu, ar į sodybą Lietuvoje, ar į tolimą svetimą šalį, vertėtų turėti dirbtinių ašarų. Jos pagelbės ašarojančioms akims, nesvarbu, kokia priežastis tai sukėlė.
Neretai ašarojančioms akims labai padeda juodosios arbatos kompresai. Švarios marlės skiautes pamirkykite šiltoje arbatoje, nugręžkite ir uždėkite ant pavargusių akių.
Akių dirglumą ir nuovargį mažina vėsūs ramunėlių kompresai, tačiau jie ne visiems tinka, nes kartais gali sukelti akių alerginę reakciją.
Bet geriausiai gelbsti dirbtinės ašaros, kurios sudrėkina, sutepa ir praplauna akis. Išnyksta nemalonus sausumas, perštėjimas, ašarojimas.
Kartais tikslinga panaudoti ir akių lašų.
Per poilsio valandėles atlikite specialius pratimus, kurie padės atpalaiduoti akių raumenis.
• Plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
• Pabūkite šiek tiek užsimerkę, tada pažiūrėkite į tolį.
• Nukreipkite žvilgsnį į dešinę, paskui – į kairę, į viršų ir į apačią (galva išlieka tiesi).
• Galva tiesi, užsimerkite. Pasukite akis į dešinę, tada – į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
• Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to – į tolį.
Kiekvieną pratimą kartokite 4–5 kartus.
Vasara – puikus metas stiprinti akis ir regėjimą. Labai naudingi pomidorai, morkos, špinatai, mėlynės, migdolai, pavasarinės dilgėlės lapai. Valgykite kuo tamsesnius salotų lapus, krapus, petražoles, nes kuo jie žalesni ir tamsesni, tuo juose yra daugiau liuteino, o ši medžiaga stiprina akies tinklainę ir gerina regėjimo aštrumą.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę