Už savo sveikatą atsakome patys

Onkologinės ligos – tai grupė ligų, kurioms būdingas nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir plitimas į aplinkinius audinius. Vyrai daugiausiai serga priešinės liaukos, plaučių, virškinamosios sistemos vėžiu; moterys –ginekologinės sistemos, krūties, odos, žarnyno. Apie veiksnius, labiausiai didinančius onkologinės ligos tikimybę, pasakoja prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius ir duoda daugybę patarimų, ką kiekvienas galime padaryti patys, kad užkirstume kelią šioms pavojingiausioms ligoms.
 
Vėžinis procesas vystosi stadijomis, liga atsiranda ne iš karto. Iniciacijai užtenka vieno impulso, bet paskui liga gali vystytis ir 5, ir 20 metų.
Iniciaciją skatina labai daug veiksnių: jonizuojamoji spinduliuotė, organiniai cheminiai junginiai, onkovirusai, pelėsiai, laisvieji radikalai, estrogenizacija, nevisavertė mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, elektromagnetinė spinduliuotė, uždegimai, net nejudrumas, vienišumas ir t.t.
Europa išleido kodeksą prieš vėžį, kuriame nurodoma, ką reiktų daryti, norint padidinti tikimybę išvengti vėžio. Tai – nerūkyti, nesideginti, vengti kancerogenų, vartoti daržoves ir vengti alkoholio.
Arba, „apvertus“ kitaip, – mėsa kasdien, alkoholis, rūkymas, daržovių nevalgymas priartina tikimybę susirgti onkologine liga arti 100 proc.
 

Ko reikia, kad organizmui būtų lengviau gintis


Laisvieji radikalai yra reikalingi, bet tik tiek, tiek kiek reikia. Jei jų yra daugiau, jie ardo membranas ir žeidžia kraujagyslių sieneles. Per didelis laisvųjų radikalų kiekis pažeidžia DNR, perduodama informacija iškreipiama ir pradedamas sintezuoti pakitęs baltymas, kas gali lemti vėžinės ląstelės atsiradimą.
Per daug organizme jų susidaro dėl įvairių priežasčių: aplinkos poveikių, netinkamos mitybos, uždegimo reakcijų organizme ir kt. Pavyzdžiui, uždegimas yra praktiškai kiekviename organizme – juk 98 proc. gydome dantis. O jis dabar laikomas vienu agresyviausių ne tik vėžio, bet ir širdies ligų, rizikos veiksnių.
Aišku, organizme yra antioksidacinė sistema, kuri mus saugo, bet jai reikia padėti, papildyti būtinomis medžiagomis. Jos reikalingos tiek onkologinių ligų profilaktikai, tiek jau sergančiųjų organizmui stiprinti, kad lengviau būtų įveikiama liga. Apžvelkime kai kurias svarbiausias šiuo požiūriu medžiagas.
Labai reikalingas vitaminas A. Profilaktiškai geriau veikia daržovių ir vaisių vitaminas A nei gaunamas iš pieno.
Beta karotinas – ir antioksidantas, ir veikia įvairių stadijų kancerogenezę. Beje, rūkantiems dėl tam tikrų reakcijų iš beta karotino gali pasigaminti laisvieji radikalai, tad poveikis gali būti priešingas. Tad rūkymas skatina onkogenezę.
Ypač svarbus likopenas. Jis slopina kai kurių sistemų, pvz., virškinamosios, prostatos navikų atsiradimą.
Vitaminas E, tokoferolis – stiprus antioksidantas. Mažina melanomos, krūties ir plaučių navikų riziką, saugo nuo vėžio progresavimo, stiprina seleno poveikį vėžiui.
Vėžinį procesą slopina ir vitaminas C. Įrodyta, kad kai jo stinga, gali prasidėti ikinavikiniai gimdos kaklelio pokyčiai. Bet perdozuoti irgi negalima. Vėžio gydymo metu, po chemoterapijos ir spindulinio gydymo, vitamino C kiekis sumažėja iki nulio. Tokiais atvejais kai kur užsienyje skiriamos vitamino C megadozės kad imuninei sistemai sustiprinti.
Selenas – vienintelis Mendelejevo lentelės junginys, kuris yra tikras antioksidantas. Jo gauname su augaliniu maistu, jei žemėje, kurioje augo tas augalas, yra seleno. Selenas saugo nuo mutacijų, slopina DNR sintezę, vėžinių ląstelių sintezę.
Dar vienas antioksidantas yra cinkas. Jo yra, pavyzdžiui, jautienoje. Cinkas mažina antioksidacinį stresą, veikia kaip antikancerogenas.
Neseniai pradėta šnekėti apie antioksidacinį resveratrolio poveikį. Jo yra vynuogėse, raudonajame vyne, riešutuose. Juokaujama, kad raudonąjį vyną reiktų įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą – tai vienas iš stipriausių antioksidantų. Jis netgi slopina vėžinių ląsteles aprūpinančių kraujagyslių susiformavimą. Tik vyne resveratrolio tiek nedaug, kad norint pajusti poveikį reiktų išgerti kelis butelius per dieną. O tai, aišku, visiškai nerekomenduotina dėl kitų suprantamų priežasčių.
Žinoma, visos išvardintosios ir nepaminėtos naudingos medžiagos – ne vaistai, bet jie sukria bendrą foną, sustiprina imuninę sistemą ir taip padeda kovoti su vėžiu. Juk kiekviename organizme gaminasi vėžinės ląstelės, bet serga ne visi – suserga tie, kurių imuninė sistema nusilpusi.
 

Maistui – ypatingas dėmesys


50 proc. atvejų dėl vėžio susiformavimo kaltas netinkamas maistas.
Labai pavojingas maistas, užterštas chemikalais. Nitrozo junginiai gali sukelti gerklės, skrandžio vėžį. Nitratų ir nitritų išvengti neįmanoma, o ekologiško maisto apskirti nėra, gali būti tik daugiau ar mažiau užterštas. Nitratų junginiai verdant lengvai pereina į vandenį – jei išvirtą sriubą laikome kambario temperatūroje, iš nitratų susidaro pavojingi nitritai. Norint to išvengti, sriubą reikėtų dėt į šaldytuvą, kaip ir daugumą kitų produktų, ir laikyti gana žemoje temperatūroje. Vaisius ir daržoves – taip pat. Net bulvių nepirkti ir nelaikyti daugiau, nei jų telpa šaldytuve.
Kulinarinio apdorojimo metu nesuyra ir pelėsiai. O jie yra labai stiprūs kancerogenai – gali sukelti vėžį, ypač kepenų. Pelėsiais labai dažnai būna užsikrėtę riešutai iš pietryčių Azijos. Vokietijoje buvo ištirta didelė partija kavos pupelių. Gauti šokiruojantys rezultatai – pusė pupelių buvo apkrėsta pelėsiais.
Nevartokite papuvusių vaisių, net ir išpjaustytų – meskite lauk.
Visai reiktų uždrausti rūkytą dešrą. Nustatyta, kad 50 g rūkytos dešros turi policiklinių angliavandenilių (tai vienas iš vėžio atsiradimą skatinančių veiksnių) tiek, kiek jų yra 1 pakelio cigarečių dūmuose.
Chloruotas vanduo net ir virinamas pavojingas – gali suaktyvinti vėžinį procesą. Reikia vartoti šaltinių arba pirktą vandenį. Ir gerti negazuotą – CO2 yra blogųjų riebalų rūgščių gamybos skatintojas.
Labai pavojinga pakartotinai kepti tuose pačiuose riebaluose ir produktus smarkiai apkepinti.
Net gerti karštą kavą, arbatą – negerai. O per didelis valgomosios druskos vartojimas skatina stemplės, skrandžio bei gerklės vėžį.
Alkoholis pats nesukelia vėžio, bet gali sudaryti sąlygas jį sukeliantiems veiksniams suaktyvėti (yra vadinamasis kokancerogenas).
Didelį pavojų kelia riebalai. Rūgštus maistas – dar vienas iš onkologinių ligų skatinimo agentų.
Naudingi česnakai (bet nereiškia, kad, juos valgydamas, apsisaugosi nuo vėžio), citrusiniai vaisiai, ženšenis, pomidorai, greipfrutai, raudonieji pipirai, imbieras su medumi.
Onkoprofilaktikai reikalingos omega rūgštys – organizmas jų nesintetina, jų turime gauti. Bet jos reikalingos ne bet kokios. Su saulėgrąžų ir kukurūzų aliejumi gauname omega-6 rūgščių, kurios kaip tik skatina uždegimą ir didina pieno liaukų ir žarnyno vėžio riziką. Uždegimą mažina omega-3 riebalų rūgštys. Jų yra rapsų, alyvų ir sėmenų aliejuose.
 

Kai kurie kiti vėžio riziką didinantys veiksniai


Būtina saugotis nuo ultravioletinių spindulių, t.y. nesideginti. Melanomų skaičius nenumaldomai didėja. Soliariumus išvis reiktų uždrausti, nes jų ultravioletiniai spinduliai kartais kelia didesnį pavojų nei saulės. Be to, ultravioletinių spindulių poveikis linkęs kumuliuotis.
Kiek įmanoma trumpinti buvimo prie kompiuterių laiką – suaugusiam iki 5 val., mokiniui – iki pusvalandžio. Vaikams jie č pavojingi. Užrakinkit, jei neišeina kitaip.
Miegamajame negali būti jokios naktį įjungtos aparatūros – nei televizoriaus, nei garso aparatūros – nieko. Pavojingas radonas aplinkoje, o jo nemaža koncentracija yra mūriniuose namuose.
Beje, apie 20 proc. vėžio atvejų siejama su virusais (hepatito, žmogaus papilomos virusu, sukeliančiu gimdos kaklelio vėžį), bet, kad jis išsivystytų, net ir šiuo atveju reikia kokio kito veiksnio iš minėtųjų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai