){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įprastoje aplinkoje – tikslesni duomenys
VĮ „Šančių poliklinika“ direktorė-vyriausioji gydytoja Zita Česnavičienė, turinti ir homeopatės licenciją, pastebi, kad arterinė hipertenzija – labai daug tautiečių kamuojanti bėda. Lietuvoje ši liga vargina apie trečdalį suaugusių žmonių. Daugiau nei pusei 34–64 metų asmenų diagnozuota arterinė hipertenzija (59,1 proc. vyrų ir 50,9 proc. moterų), vyresnio amžiaus žmones ji vargina dar dažniau.
Kiekvienam pas šeimos gydytoją apsilankiusiam pacientui turėtų būti pamatuotas arterinis kraujo spaudimas. Tačiau teigiama, kad, kraujo spaudimą matuodami namuose, sužinotume patikimesnius duomenis.
„Svarbiausia kraujo spaudimą matuotis tam pasiruošus, atsipalaidavus. Tai vertėtų daryti 2–3 kartus kas 5–10 minučių nusiraminus, atsipalaidavus. Pirmąkart matuojant kraujo spaudimą, tikėtina nemaža paklaida dėl jaudulio. O, matuodami kraujo spaudimą antrą ir trečią kartą, gauname tikslesnius duomenis“, – sakė Z.Česnavičienė.
Kokios yra ribos
Visų pirma žmogus turi žinoti, ar jo kraujo spaudimas nėra padidėjęs. Normaliu laikomas kraujospūdis 120/80, kritinė arterinio kraujo spaudimo riba, kai reikia pradėti gydyti, laikytas 140/90 mm Hg. Naujausiais duomenimis, siūloma pradėti gydyti ir 130/85 mm Hg kraujo spaudimą, ypač jeigu pacientui yra rizikos patirti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.
„Jei žmogus gerai jaučiasi, nejaučia jokių sutrikimų, kraujo spaudimo neverta kasdien matuoti po kelis kartus per dieną. Jei pradeda varginti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, nemalonūs pojūčiai širdies plote fizinės ar emocinės įtampos, o vėliau ir ramybės metu, būtina kelis kartus per dieną ilgėliau – bent porą savaičių – matuotis kraujo spaudimą. Tai reikėtų daryti ir žmonėms, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, koreguojamas vaistais. Jiems kraujo spaudimą vertėtų matuotis kelis kartus per parą skirtingomis aplinkybėmis – ryte, dirbant sunkesnį darbą, susijaudinus, išgėrus vaistų“, – sakė Z.Česnavičienė.
Medikai ragina: jeigu kelis kartus atsitiktinai pasimatavęs kraujospūdį žmogus sužinojo, kad jis buvo aukštesnis negu 140/90 mm Hg, jam būtina eiti pas gydytoją išsitirti. 10 proc. atvejų padidėjęs kraujospūdis yra kitų rimtų ligų simptomas, tarkim, inkstų, širdies arba endokrininės sistemos.
Pokyčių dėsningumai
Kraujospūdis nėra vienodas, jis priklauso nuo įvairių dalykų: paros laiko, žmogaus aktyvumo, fizinio krūvio ir emocinės įtampos, net nuo aplinkos temperatūros, Mėnulio fazės, užtemimų.
Gydytoja pabrėžė, kad sveikam žmogui kraujospūdis svyruoja natūraliai, padidėja fizinės ir nervinės įtampos metu, sumažėja ramybės būsenos, atsipalaidavus, miegant. Sveikam žmogui padidėjęs ar sumažėjęs kraujo spaudimas greitai normalizuojasi, o, sutrikus jį reguliuojantiems veiksniams, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgą laiką.
Dieną kraujo spaudimas priklauso nuo žmogaus protinės ir fizinės veiklos. Natūraliai aukščiausias jis būna 11–13 val. Naktį kraujospūdis natūraliai sumažėja beveik penkiolika procentų aktyviems ir apie penkis procentus nesikeliantiems iš patalo žmonėms. Tai – biologinis arterinio kraujospūdžio kitimas. Daugiau kraujo spaudimas naktį sumažėja rūkaliams, kadangi naktį jų organizmas negauna nikotino. Prabudus kraujo spaudimas natūraliai padidėja. Tai nutinka ir dėl nedidelių veiksnių. Pavyzdžiui, spaudimas iki 10 mmHg gali padidėti dalykinio pokalbio metu, po nemigo nakties.
„Arterinė hipertenzija kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė – tai yra kai dažnai matuojant, kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg ir būna didesnis“, – akcentavo Z. Česnavičienė.
Žodžiu, jei žmogus aktyviai dirba fizinį darbą, sportuoja, patiria stresą, tumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, padažnėjęs širdies ritmas yra normalus dalykas. Po fizinio krūvio kraujospūdis turėtų normalizuotis per 15–20 minučių.
Didžiausi rizikos veiksniai
Kraujo spaudimui įtakos turi ir mūsų mitybos įpročiai. Kava, stipri arbata, karštas maistas, aštrūs patiekalai, druska, imbieras, kai ką ir saldumynai tonizuoja, didina kraujo spaudimą. Tie svyravimai nebūna dideli, nuo maisto kraujo spaudimas gali padidėti 10–20 mm Hg – kompensaciniu lygiu.
Vasarą daug išprakaitavus ar ilgai pasikaitinus saunoje, kraujo spaudimas gali kristi. Taip nutikti gali susirgus, ypač viduriuojant.
Nikotinas gali padidinti sistolinį ir diastolinį kraujospūdį, ir šis poveikis gali trukti nuo penkiolikos iki trisdešimties minučių. Reguliariai rūkant – maždaug vieną pakelį per dieną – net ir nesergančiam hipertonija arterinio kraujo spaudimas būna nuolat padidėjęs.
Arterinio kraujo spaudimo padidėjimą skatina ir reguliarus alkoholio vartojimas. Jis gali būti viena iš arterinės hipertenzijos išsivystymo priežasčių.
Neabejotinas arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys yra reguliarus nuolat pasikartojantis stresas (jis aktyvina simpatinę nervų sistemą, ir dėl to kyla kraujo spaudimas), persivalgymas, antsvoris, nejudrumas.
Gyvensenos reikšmė
„Tautiečiams labai svarbu žinoti, kad lengvi mankštos pratimai, bėgiojimas, aktyvus pasivaikščiojimas, žvejyba, grybavimas, bet koks lengvas fizinis krūvis padeda atsilaiduoti ir reguliuoja kraujo spaudimą. Krūvio metu pradžioje kraujo spaudimas gali šoktelėti, bet greitai normalizuojasi“, – sakė Z. Česnavičienė.
Kaip efektyviai kraujo spaudimą reguliuoti padeda fizinis krūvis, įsitikino ir šio rašinio autorė. Kai darbe tvyrojo labai sunki atmosfera, pastebėjau, kad mano kraujo spaudimas 10–30 proc. padidėjęs – siekia 180–100mm Hg. Nors medikai skubiai paskyrė kraujo spaudimą reguliuojančių vaistų, pastebėjau, kad ir be jų po apsilankymo baseine kraujo spaudimas tapdavo normalus. Tad iš karto po darbo grįždavau namo, pavalgydavau, pasimatavusi kraujo spaudimą ir įsitikinusi, kad jis padidėjęs 15–30 mmHg, važiuodavau į sporto klubą. Valandą pasportavus arba tik plaukiojus namuose, kraujo spaudimas vėl būdavo idealus ar net mažesnis negu norma. Taip baseinu ir sporto sale gydžiausi kelis mėnesius. Situacija pasikeitė, pasikeitus tiesioginiam mano vadovui. Nuo tada tikiu, kad sportas ir baseinas gydo ne prasčiau negu vaistai.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę