Širdies operacijos dovanoja ilgesnį gyvenimą

Šiemet sukako 45 metai, kai Lietuvoje atlikta pirma širdies operacija naudojant dirbtinės kraujo apytakos aparatą. Tada operuota keturiolikmetė trakietė Aldona Andrejeva–Čečiurko, kuriai šiemet sukaks jau šešiasdešimt metų, neabejoja, kad gydo ne tik medikai, moderni aparatūra, bet ir tikėjimas, malda.
 

Atsimena medikų palaikymą ir švelnumą


„Tas dienas lydi geriausi prisiminimai. Buvau labai prižiūrėta, jutau nuoširdų gydytojų ir sesučių rūpestį, palaikymą. Slaugytojos labai geros, kelis kartus per dieną pakalbindavo, paglostydavo, už rankos palaikydavo. Jutau didelę meilę, švelnumą. Apie operaciją daug nekalbėjo, tik užsimindavo, kad man sunku gyventi, reikia operuoti. Kas ta operacija neįsivaizdavau, tad ir nebijojau“, – sakė trakietė Aldona Andrejeva, vėliau tapusi Čečiurko. Jai buvo 14 metų, kai teko operuotis.
Nuo 10 metų mergaitė pradėjo dusti, jai sunku buvo lankyti mokyklą. Nustatę širdies skilvelių pertvaros defektą, gydytojai pasiūlė ją vežti operuoti į Maskvą, bet kur ten tokia kelionė kaimo žmogui! Vėliau nuspręsta operaciją daryti čia, Lietuvoje, Vilniaus 3-iojoje klinikinėje (dabar – M.Marcinkevičiaus) ligoninėje. Į Lietuvą atvykus akademikui E.Mešalkinui, mergaitę operavo medikų komanda, kurioje dirbo tada dar jaunas chirurgas, o šiandien akademikas profesorius Algimantas Marcinkevičius, kiti vėliau legendomis tapę Lietuvos gydytojai.
Aldona sakė, kad prieš operaciją nerimo nejautė, net džiaugėsi – pagaliau ji rimtai gydoma, medikai tokie malonūs. Kada ją tiksliai operuos taip pat nežinojo, medikai to nesakė, artimieji – taip pat. Kelias dienas tikėjosi pati įslinkti į gydytojų kabinetą pavartyti savo ligos istoriją ir ką nors daugiau sužinoti, tačiau nepavyko.
Jos spintelės stalčiuje greta būtiniausių daiktų buvo ir maldaknygė, kurią Aldona kasdien paskaitydavo. Kas vakarą būtinai melsdavosi. Mergaitė ligoninėje gulėjo savaitę iki operacijos. Ją vis tyrė ir laukė atvykstant akademiko Mešalkino.
Aldonos aplankyti atvažiavę tėvai ir brolis, tetos, namiškiai būtinai užsukdavo pasimelsti į Aušros vartų koplyčią. Visi labai išgyveno. Tik vėliau Aldona sužinojo, kad operacijos išvakarėse visi giminaičiai nuėjo pasimelsti į šv. Onos bažnyčią.
 

Ateidavo pasižiūrėti kaip į stebuklą


Aldona ligi šiol puikiai prisimena ne tik operacijoje dalyvavusių bei ją gydžiusių gydytojų, bet ir sesučių akis. Ją operavo ketvirtadienį, o sąmonę atgavo tik šeštadienį po pietų.
„Pamačiau didelį langą ir pagalvojau, kur aš esu. Gal operacinėje? Ir labai greitai „išsijungiau“. Kai atgavau sąmonę antrąkart, pamačiau prie savęs palinkusį profesorių A.Marcinkevičių.
„Jei neįpilsime kraujo, ji nesulauks ryto“, – pasakė gydytojas.
Kaipmat buvo nuspręsta perpilti kraujo, čia pat prišoko seselė Albina: „Mano pirma kraujo grupė, imkit kiek reikia“. Tiesiog pooperacinėje palatoje, atsigulusi gretimoje lovoje, ji davė kraujo.
Sekmadienį Aldona jau jautėsi geriau, pradėjo orientuotis. Ligoninėje jai teko praleisti šešias savaites. Beveik mėnesį teko vien gulėti, keltis leido tik po keturių savaičių. Mat pjūvis buvo darytas kone per visą krūtinę, nuo vieno šono iki kito, laužti keli šonkauliai.
„Dabar taip pjūvių nedaro, jie mažesni. Buvo sunku, kol sugijo, bet tai niekis, mano pjūvio nesimato pro drabužių iškirptę“, – sakė moteris.
Ji prisimena, kad kartu su ja operuoti buvo ruošiamos dar dvi mergaitės, viena devynmetė, kita – dvylikametė. Po operacijos Aldona jų po nematė. Dažnai mintyse atskriedavo klausimas: „O koks jų likimas?“ Tačiau nieko ir nesužinojo.


Kai Aldona grįžo iš ligoninės, kaimynai ėjo pasižiūrėti, ar ji tikrai gyva, negalėjo patikėti, kad štai jų kaimo mergaitei atlikta tokia sudėtinga operacija.
Aldona praleido vienus mokslo metus, tėvai ją nuvežė tik į naujametę eglutę, kurioje jautėsi gerai. Kitais metais mokėsi normaliai. Į mokyklą kasdien nuvažiuodavo ir parvažiuodavo po 3 kilometrus dviračiu. Dalyvavo ir fizinio lavinimo pamokose.
 

Kitas išbandymas – dukros liga nuo gimimo


„Širdelės negalavimus, silpnumą pamiršau, dirbau fizinius darbus. Gal buvau lėtesnė už kitus, bet stengiausi neatsilikti. Ir ūkyje darbavausi, ir į šokius ėjau. Po operacijos jaučiausi sveika“, – sakė moteris.
Aldona, būdama dvidešimties, ištekėjo, 21-erių pagimdė pirmagimę. Po septynerių metų į ligoninę važiavo drąsiai, – nėštumas praėjo normaliai, neabejojo, kad gimdys pati. Dėl kūdikio sveikatos jautėsi rami.
Pasirodo, likimas šįkart jai pagrūmojo ne širdies liga, o gimdymo komplikacija. Dukrelė kiek delsė ateiti į šį pasaulį, Aldona kantriai laukė. Atsimena, Trakų ligoninėje tuo metu gimdė 5 gimdyvės, ji nedrįso klausinėti medikų, ar nereikia ko nors skubiai daryti. Gimdymas vėlavo. Kai medikai pagaliau į ją atkreipė dėmesį, dukrelę teko traukti replėmis.
Tai neliko ne pasekmių – vyriausioji dukra serga cerebriniu paralyžiumi. Jaunesnioji gimė ir užaugo sveika, Aldona jau močiutė.
Tad ką gyvenime sveikata jai leido, o ko ne? „Visą amžių teko dirbti prekyboje, daugiausia – 35 metus – Trakų universalinėje parduotuvėje. Nors man kelis kartus siūlė imti invalidumą, jaučiau, kad galiu dirbti, ir dirbau. Buvau skyriaus vedėja, daugiau dokumentus tvarkiau, bet ir palakstyti reikėjo“, – prisiminė moteris.
 

Bendrauja keturios kartos


Tačiau invalidumo Aldona neišvengė. 2003-aisiais susirgo gripu, užgulė ausį. Po gripo pajutusi, kad klausa negrįžta, nuvažiavo į Vilniaus Santariškių ligoninę konsultuotis. Netrukus apkurto, vos keli procentai klausos liko. Ilgai gulėjo ligoninėje, atliko reabilitaciją, liko be darbo.
„Po to buvo dar keli stresai, savo darė amžius, vėl pradėjo širdis negaluoti. Nuvažiavau konsultuotis į Santariškių Širdies chirurgijos centrą. Prof. V.Sirvydis sukvietė konsiliumą: „38 pulsas, statom širdies stimuliatorių.“ Kitą dieną jį ir turėjau“, – pasakojo Aldona.
Dabar dėl širdelės moteris rami, bet dėl stimuliatoriaus sunkiau kairę ranką pajudinti.
„Ne viską daryti galiu, bet dar dirbu. Darželį turim, tai ir visų daržovių pasisėju, ir lysves nuraviu, derlių surenku. Džiaugiuosi, kad mano mamytė dar gyva, jai 83-eji. Po insulto ji sunkiai vaikšto, bendrauja, reikia padėt išskalbti, valgyti padaryti. Ji gyvena kaime, ten katytė, šuniukas, ir su jais pabendrauju, gėlytes persodinu“, – apie savo gyvenimą pasakoja ponia Aldona.
Daugiausia džiaugsmo jai teikia su anūkėle ir mama praleistos minutės, darbas darže.
 

Naujos gydymo technologijos


Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas Virgilijus Taručis pastebėjo, kad dabar ligoniai, turintys panašių širdies defektų kaip A. Andrejeva-Čečiurko, operuojami gerokai anksčiau – dar vaikystėje ar net būdami tik kelių mėnesių. „Po tokių operacijų nebereikia mėnesį gulėti ligoninėje kaip anuomet. Šiandien naudojamos saugesnės technologijos, geresni ir pacientų išgyvenamumo rodikliai", – sakė kardiochirurgas, pastebėdamas, kad pastarąjį dešimtmetį įgimti širdies skilvelių ir prieširdžių defektai gali būti uždaromi ir tam tikrais kamščiais, neatveriant krūtinės ląstos .
VUL SK Širdies chirurgijos centre kasmet padaroma per 1400 širdies operacijų. Iš jų apie 1300 – atviros širdies operacijos, kai naudojama dirbtinės kraujo apytakos aparatūra. Tai sudaro maždaug 60 proc. visų mūsų šalyje atliekamų širdies operacijų.
Anot profesoriaus V.Sirvydžio, milijonui Lietuvos gyventojų tenka apie 700 širdies operacijų – panašiai kaip Čekijoje, Vengrijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje 1 mln. gyventojų tenka per 1000 operacijų. „Tai labai svarbu: juk širdies chirurgija vieniems dovanoja gyvybę, kitiems pratęsia gyvenimą", – pabrėžia V.Sirvydis.
O ar būtinybė operuotis nerodo, kad nepakankamai dėmesio skiriama širdies ligų prevencijai? Pasak prof. V.Sirvydžio, tikrai ne. Sveika gyvensena, sportas leidžia žmonėms ilgiau išvengti, tačiau ne visai įveikti širdies ligas. Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje paprastai operuojami jau garbingo amžiaus žilagalviai pensininkai, kuriems operacijos leidžia pratęsti gyvenimą.
„Žmogus turi sportuoti, racionaliai maitintis, kad kuo ilgiau išvengtų širdies ligų. Tačiau kai jos užklumpa, jam turi būti suteikta moderni reikalinga pagalba. Kardiochirurgija tada gali daug padėti“, – sakė garbaus amžiaus profesorius.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai