){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tuo, kad augantis žmogus gautų pakankamai vitaminų, pasirūpinti turi tėveliai. Ką jie turėtų žinoti, kad tas jų rūpestis duotų rezultatą?
Vaikystėje bei paauglystėje formuojasi kaulai, dantys, raumenys. Tam yra būtini vitaminai D ir A. Reikia žinoti, kad, trūkstant vitamino A, vaikų augimas sulėtėja! Beta karotinas ypač svarbus regai stiprinti, o moksleiviams, daug laiko praleidžiantiems prie knygų ir kompiuterio, tai itin aktualu.
Poveikį vaikų augimui daro vitaminas B2, dar žinomas riboflavino pavadinimu. Jis yra būtinas ir aminorūgščių bei baltymų apykaitai. Be to, yra itin svarbus tinkamai kaulų čiulpų funkcijai. Tyrimai parodė, jog vaikai, gaunantys vitamino B2, dažnai pamiršta „ožiukus“ prie stalo – šis vitaminas puikiai gerina apetitą ir virškinimą.
Vaikams ir paaugliams augimui būtinas ir vitaminas B6: jis reguliuoja ląstelių dauginimąsi, yra ypač reikšmingas baltymų apykaitai. Pastebėta, kad vaikams, kuriems trūksta vitamino B6, gali prasidėti traukuliai, kartais anemija. Beje, šio vitamino būtinai reikia dar net negimusiam kūdikiui motinos įsčiose (dėl jo trūkumo daugelį nėščiųjų pykina!).
Vitaminas B12 laikomas augimo faktoriumi. Taip yra todėl, kad jis svarbus kaip kofermentas dalijantis ląstelėms ir perduodant genetinę informaciją naujai ląstelei. Vitaminas B12 yra sudedamoji dalis fermentų, reguliuojančių maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose.
Galima pridurti, kad visi B grupės vitaminai būtini jaunuoliams, nes jie padeda kovoti su spuogais, tvirtina plaukus ir nagus, teigiamai veikia jautrią brendimo metu psichiką. Moksleivių protinę veiklą skatina ir psichinį vystymąsi gerina aminorūgštys.
Vitaminas C ne veltui yra bene populiariausias ir daugiausia vartojamas vitaminas. Jis ne tik aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto medžiagų energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą, bet ir stimuliuoja vaikų jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi.
Aktyviame amžiuje bene svarbiausia – puiki savijauta, energingumas, taip pat gera tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinė sveikata. Kokie vitaminai padeda juos palaikyti?
Pirmiausia reiktų pakalbėti apie B grupės vitaminus, kurie žmogui būtini dėl daugybės priežasčių. Jie yra labai svarbūs nervų sistemai. Kai trūksta B grupės vitaminų, sumažėja energijos gamyba iš gliukozės, tad ir darbingumas. Jie būtini ir protinei veiklai.
Vitaminas B1 padeda normalizuoti nervų sistemą po didelio krūvio (svarbu daug dirbantiems ir stresą patiriantiems žmonėms). Be to, jis skatina vaisingumą ir net laktaciją.
Hormonų balansui moters organizme palaikyti, premenstruaciniam sindromui palengvinti reikalingas vitaminas B6. Jo daugiau turėtų vartoti ir sportininkai.
O vitamino B2 turėtų vartoti, moterys, norinčios išvengti priešlaikinių raukšlių, turėti gražius plaukus ir nagus.
Kokie kiti kiekvienam reikalingi vitaminai?
Tiek nervų sistemos, tiek dauginimosi funkcijoms labai svarbus vitaminas A. Įvairaus amžiaus moterys turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pakankamas jo arba beta karotino kiekis sumažina riziką susirgti krūties vėžiu.
Keletas žodžių specialiai vyrams. Kiekvienas vyras pirmiausia turėtų pasirūpinti pakankamai gauti vitamino E: kai jo trūksta, gresia lytinių ląstelių vystymosi, sėklidžių veiklos sutrikimas (gali sulėtėti spermatozoidų judrumas), lytinio potraukio ir net raumenų masės mažėjimas. Raumenys silpnėja ir nuo vitamino D trūkumo. Negaunant pakankamai vitamino C, vyrams gali vystytis nevaisingumas.
Brandaus ir ypač senyvo amžiaus žmonių maisto racione vitaminų privalo būti dar daugiau. Kodėl ir kokių? Panagrinėkime konkrečiai.
Vyresnio amžiaus vyrams ir moterims po menopauzės labai smarkiai padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Norint tą riziką sumažinti, patartina pavartoti kai kurių vitaminų.
Širdies veiklą gerinti padeda vitaminas B1. Jis, beje, tinkamas ir atminčiai gerinti, kas taip pat labai aktualu vyresniems žmonėms.
„Blogojo“ cholesterolio, didinančio širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kiekį kraujyje mažina. vitaminai B5 ir P, tinkamą kraujagyslių funkcionavimą palaiko vitaminas C.
O štai vitaminas E ne tik naudingas širdžiai – saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, bet ir lėtina senėjimo procesus bei skatina audinį atsinaujinimą apskritai.
Ne mažiau universalus ir vitaminas C: nustatyta, kad jis saugo nuo navikų atsiradimo, padeda išlaikyti stiprius kaulus ir sąnarius, kas, aišku, senyvame amžiuje svarbu kiekvienam. Nustatyta, kad vitaminas C kartu su universaliaisiais E ir A, brandžiame amžiuje, be kita ko, būtini todėl, kad yra puikūs antioksidantai, saugantys organizmą nuo laisvųjų radikalų.
Tinkamą kalcio – nepamainomo kaulų ir dantų „draugo“ – apykaitą užtikrina vitaminas D. Kartu su vitaminu K jis dalyvauja nuolatiniame kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą ir saugo nuo osteoporozės (kuria serga būtent vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys).
Beje, nustatyta, kad, trūkstant vitamino D, silpnėja klausa, tad dėl jo būtinumo vyresniame amžiuje abejoti, matyt, neverta.
Sakoma, kad, tinkamai maitinantis, visų reikalingų vitaminų galima gauti iš maisto. Tačiau ar visuomet turime laiko, galimybių ir valios subalansuotai mitybai? Be to, šiandieninių maisto produktų kokybė dėl naudojamų trąšų ir pesticidų vis prastėja. Tad skeptiškas požiūris į vitaminus „buteliukuose“ turėtų būti keičiamas.
Labai svarbu, kad vitaminai taptų profilaktikos, o ne gydymo priemone. Tai reiškia – juos vartoti reikia ne „susirgus“, o „stengiantis nesusirgti“, t.y. tada, kai dar esame sveiki. Pavyzdžiui, artėjant peršalimų ir gripo „sezonui“, o ne, jau susirgus kokia peršalimo liga, imtis stiprinti imunitetą vitaminų A, C, E „trijule“. Dar geriau – pavartoti kompleksinių vitaminų.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę