Kaip rodo apklausos, tik 5 proc. tėvų reguliariai duoda savo vaikams vitamininių preparatų. Tačiau tyrimų metu nustatyta, kad, nepaisant to, kur maitinasi vaikas, jis su maistu negauna reikiamo kiekio vitaminų. Bloga ekologinė situacija, protinio, psichologinio ir emocinio krūvio didėjimas, šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poveikį.
Tėvai galėtų patys atpažinti, kokio vitamino nepakanka jų vaikui. Jei trūksta vitamino B2 – skilinėja, plyšta lūpų kampučiai, skeldėja ir pleiskanoja lūpos, vaikas būna nuvargęs, neveiklus.
Vitamino C trūkumas dažniausiai pasireiškia dantenų kraujavimu.
Trūkstant vitamino A, gali atsirasti vadinamasis vištakumas (kai blogai matoma sutemus). Vaikas greitai pavargsta, sausėja oda, atsiranda pūlinukų, sutrinka augimo procesas.
Dėl kalcio stokos mažiems vaikams gali išsivystyti neteisingas dantų sukandimas, stuburo iškrypimas, kreivakojystė, susilpnėti ir suplonėti pirštakauliai.
Paauglystės laikotarpiu sparčiai pradeda vystytis ir augti kaulai, todėl kalcio reikia daugiau nei suaugusiems.
Taip pat labai reikalinga geležis – vaikinams raumenų masei susiformuoti, o merginoms dėl atsiradusių menstruacinių ciklų kas mėnesį prarandamam geležies kiekiui papildyti. Jei geležies nepakanka – gali sutrikti ir fizinis, ir psichinis vystymasis.
Vitaminas B1 yra svarbus normaliam nervų sistemos ir širdies funkcionavimui,augimui bei vystymuisi ir raumenų metabolizmui.
Vitaminas B6 yra svarbus normaliam augimui ir audinių palaikymui bei sveikai odai, nagams ir plaukams.
Cinkas labai svarbus normaliam reprodukcinės sistemos išsivystymui. Manoma, kad dėl cinko trūkumo paaugliai gali tapti agresyvesni, linkę į nusikaltimus. Taip pat cinkas reikalingas odai, todėl, jeigu jo netrūksta, ne taip vargina jaunatviniai spuogai.
Šiuo gyvenimo laikotarpiu taip reikėtų nepamiršti vitamino C ir beta karotino, kurie stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio.
Suaugęs racionaliai mąstantis žmogus turėtų stengtis maitintis visaverčiu, naudingų maisto medžiagų kupinu maistu, tačiau... ne visada suspėja. O tada prasideda...
Kai stinga vitamino A, sutrinka skrandžio, kepenų veikla, pablogėja regėjimas, jaučiamas nuovargis. Dėl B grupės vitaminų stokos padidėja dirglumas, sutrinka medžiagų apykaita, gali atsirasti rankų bei kojų tirpimas, sutrikti širdies veikla. Trūkstant vitamino C, silpsta imunitetas, dažniau sergama peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, sumažėja darbingumas, sutrinka miegas, pablogėja nuotaika. Vitaminas D dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje, todėl jo stoka sutrikdo kaulų mineralizaciją –kaulai tampa netvirti. Esant vitamino E trūkumui, prastėja savijauta, kamuoja aukštas arba žemas kraujospūdis, migrena, didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.
Kalcio stoka suaugusio žmogaus organizme didina osteoporozės riziką. Kalcio trūkumo požymiai gali būti širdies ritmo sutrikimai, galvos svaigimas, atminties pablogėjimas, galūnių tirpimas, raumenų mėšlungis, sąnarių skausmas. Esama duomenų, kad nepakankamas kalcio kiekis dietoje didina arterinės hipertenzijos, inkstų akmenligės, onkologinių ligų riziką.
Vis daugėja tyrimų, kurių metu nustatoma, jog 40–50 metų vyrams reikėtų vartoti daugiau folio rūgšties. Šis vitaminas padeda sumažinti homocisteino kiekį (jam padidėjus kyla infarkto rizika). Daugeliui vyrų didelis hemocisteino kiekis nulemtas genetiškai, todėl vartoti folio rūgštį tikrai naudinga.
40–50 metų žmonėms didėja infarkto rizika. Būtent šiame amžiuje reikėtų daugiau vitamino E. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai ir gydytojai vis daugiau duomenų pateikia apie jo svarbą lėtinių ligų – koronarinės širdies ligos, Alzheimerio, kataraktos, artrito ar onkologinių – profilaktikai.
Kaip ir pirmaisiais gyvenimo metais, taip ir pagyvenusiems žmonėms labai svarbu papildomai vartoti vitamino D – kad apsisaugotų nuo kaulų lūžių. Manoma, kad vitamino D vartojimas gali sumažinti osteoartrito simptomus.
Kalis žmogui svarbus visą gyvenimą, tačiau pagyvenusiems žmonėms jis ypač reikalingas, nes padeda išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Kalio trūkumas sukelia raumenų silpnumą, širdies ritmo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį, nuotaikos pakitimus, depresiją, pykinimą, vėmimą. Kalio yra žuvyje, brokoliuose, žirniuose, pomidoruose, obuoliuose, bananuose, abrikosuose, ypač džiovintuose.
Patariama daugiau vartoti kalcio vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie serga žarnyno, endokrininės sistemos susirgimais, nes tuomet sutrinka kalcio pasisavinimas organizme.
Antioksidantai (tarp jų vitaminai C, E, beta karotinas ir selenas) gali padėti apsisaugoti nuo ląstelių išsigimimų, priešlaikinio senėjimo ir netgi raukšlių.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad vyrams ir moterims vitaminų poreikis kiek skirtingas.
Vyresnio amžiaus vyrams reikalingos medžiagos, padedančios įveikti daugiau jiems būdingus rizikos veiksnius (rūkymas, didesnės rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis). Tad jiems svarbu gauti didesnį kiekį cinko, seleno, molibdeno, vitaminų C ir E, reikalingų lytiniam pajėgumui.
Brandaus amžiaus moterims reikalingos medžiagos, kurios lėtina senėjimo procesus, taip pat hormoninei pusiausvyrai palaikyti. Sakykim, menopauzės metu, tai būtų medžiagos, kurios padeda lengviau įveikti nemalonius jos simptomus. Tokia yra, pavyzdžiui, soja, kurioje esantys izoflavonai itin teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą organizme.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę