Originali gimtadienio dovana – skiepai nuo erkinio encefalito

Pavasario džiaugsmai iš namų į gamtą išginė ne tik žmones. Sezoninę medžioklę miškuose ir laukymėse aktyviai pradėjo erkės, kantriai tykančios savo aukų. Nors konservatyvūs lietuviai dažniau linkę liaudiškomis priemonėmis gintis nuo šių kraujasiurbių nariuotakojų, medikai pataria verčiau nerizikuoti ir pasiskiepyti nuo erkinio encefalito viruso. Apie šio viruso sukeliamus pavojus sveikatai ir apsaugos priemones plačiau pasakoja Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų klinikos vadovas prof. Alvydas LAIŠKONIS.
 

Atsargiai, erkės!


Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, tačiau tik 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai.
Erkės tampa aktyvios ankstyvą pavasarį, vos tik žemės temperatūra pasiekia 5–7°C. Kovas-spalis – tai didžiausio erkių aktyvumo mėnesiai. Labiausiai išalkusios erkės būna ryte ir vakare, mažiausiai – apie vidurdienį. Erkės gyvena vidutiniškai 3 metus, pereidamos vystymosi stadijas: lerva – nimfa – suaugusi erkė.
Erkinis encefalitas (EE) – tai ūminė infekcinė liga, kuri yra būdinga kai kuriems Europos regionams. Ja susergama infekuotai erkinio encefalito virusais (EEV) erkei įsisiurbimo metu įnešus sukėlėją.
Nariuotakojis gali išbūti ant gyvūno ar žmogaus net keletą valandų, beieškodamas tinkamos vietos įsisiurbti. Po to ant odos erkė išskiria seilių su nuskausminamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis, perduria aukos odą bei poodį ir kartais net kelias paras siurbia kraują.
Pasimaitinusi krauju, erkė nukrenta. Tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkes, kiti 50 proc. gamtos mylėtojų apskritai nepastebi ir nežino, kad erkė buvo įsisiurbusi.
 

Tai turi žinoti kiekvienas


Dažniausiai erkių aukomis žmonės tampa žvejodami, uogaudami ir grybaudami, dirbdami ir ilsėdamiesi lauke, pasivaikščiojimų gamtoje metu, miegodami palapinėse.
Kiekvienas iš mūsų turi žinoti, kad Lietuva yra vienas iš didžiausių erkinio encefalito židinių Rytų ir Vidurio Europoje. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai.
Nuo 1993 m. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse valstybėse, pastebėtas sergančiųjų EE pagausėjimas. Sergamumas EE Lietuvoje svyruoja 4,6–17,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų, Latvijoje – 8,4–25,8 atvejų, Estijoje – 5,8–12,8 atvejų, Rusijoje – 50–112 atvejų.
Pirminis skiepų kursas yra iš trijų dozių. Po pirmųjų dviejų dozių įgyjamas apsauginis imunitetas, trunkantis metus. Būtina ir trečioji dozė, pratęsianti apsauginio imuniteto trukmę. Vakcina gerai toleruojama. Daugiau kaip 95 proc. skiepytų asmenų įgyja apsauginį imunitetą.
Beje, tarp Baltijos šalių 2006 m. daugiausia nuo EE pasiskiepijo Estijos gyventojai, mažiausiai – lietuviai. Tai rodo ir sergamumo EE duomenys – Kauno, Šiaulių, Panevėžio apskrityje sergamumas erkiniu encefalitu sudaro apie 2/3 visų sergančiųjų.


 

Gresia encefalito komplikacijos


EE yra virusų sukeliama liga, kurią perneša suaugusios erkės, jų lervos arba nimfos. Šia liga galima užsikrėsti išgėrus nevirinto ožkos ar karvės pieno.
Ligos sukėlėjas pažeidžia centrinę arba periferinę nervų sistemą. Ligos komplikacijos užklumpa 1/3 persirgusiųjų EE.
Sunkiausios komplikacijos – peties lanko raumenų nervų paralyžiai, kai žmogus nebegali normaliai išlaikyti galvos, kitų nervų paralyžiai arba parezės. Iš lengvesnių komplikacijų – miego, suvokimo, orientacijos sutrikimai, atminties pablogėjimas ir t.t.
Mirštamumas nuo EE yra labai nedidelis, yra aprašyti mirtini atvejai. Didelis mirštamumas nuo EE yra Rusijos Azijinėje dalyje, kur yra kitas EE sukėlėjas – vadinamasis rytinis potipis. Ten mirštamumas kai kuriuose rajonuose yra didelis, siekia 30–40 proc.
 

Plačiau apie skiepus nuo EE


Nuo EE rekomenduojama pradėti skiepytis sausio mėnesį, po mėnesio – pakartotinas skiepas. Po dviejų skiepų apsauginis antikūnų skaičius siekia iki 94–95 proc. Taigi pavasarį pasiskiepijęs asmuo gali būti ramus. Pakartojus skiepą (stiprinančioji dozė) po 5–12 mėn., imunitetas išlieka 5 metus (asmenims iki 60 metų) arba 3 metus (vyresniems negu 60 metų).
Beje, skiepai gali būti mažai veiksmingi, jeigu žmogus serga lėtine liga, kuriai gydyti vartojami imunitetą slopinantys vaistai (prednizolonas, imuranas ir pan.).
Nuo EE rekomenduojama skiepytis visiems Lietuvos gyventojams, įskaitant ir nėščias moteris. Taip pat drąsiai galima skiepyti ir vaikus, sulaukusius vienerių metų.
Šiuo metu vartojamos Ticovac arba Encepur vakcinos.
Paradoksalu, bet erkiniu encefalitu susirgus vienam šeimos nariui, kiti jau patys prašosi paskiepijami.
EE vakcinos viena dozė Lietuvoje dabar kainuoja apie 60 litų. Trijų kartų skiepams reikėtų 180 litų, bet tai apsaugotų žmogų net 6 metų laikotarpiui. Tačiau ar galima įvertinti sveikatą pinigais? Manoma, kad paralyžiuotas, invalido vežimėlyje visą gyvenimą pasmerktas sėdėti žmogus sumokėtų tūkstančius litų, kad galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Štai paprastas gydytojo infektologo receptas: einant į gimtadienį ar vardadienį vietoje gėlių puokščių ir atsibodusių dovanų padovanoti piniginę dovaną skiepams nuo erkinio encefalito. Tai būtų ir naudinga, ir humaniška dovana.
 

Visuotinis skiepijimas nuo EE Lietuvoje neplanuojamas


Kol kas visuotino skiepijimo nuo EE kampanija Lietuvoje neplanuojama.
Tuo tarpu ES šalyse erkinio encefalito problemai skiriama daug dėmesio. Pavyzdžiui, Austrijoje visuotinių skiepų dėka sergamumas EE tapo sporadinis (pasitaikantis retkarčiais), dabartiniu metu ir Šveicarijoje bandoma įvesti privalomus skiepus nuo šios ligos. Kadangi EE viruso paplitimas ES šalyse yra mozaikinis, t.y. labai netolygiai pasikeitęs, kol kas bendrų priemonių neplanuojama.
 

Kaip žmonės gali apsisaugoti nuo EE?


Einant į mišką ar parką patariama apsivilkti šviesiais rūbais, kad būtų lengviau pamatyti ir tuojau pat atsikratyti nepageidaujamos erkės. Galima naudoti atbaidančius erkes repelentus, kurių galima įsigyti vaistinėse.
Ilgiau užsibuvus gamtoje, grįžus į namus būtina gerai apsižiūrėti kūną, ar nėra įsisiurbusi erkė. Taip pat reikia gerai apžiūrėti drabužius ir miško gėrybes (pvz., grybus). Jei randama dar neįsisiurbusių erkių, reikėtų kuo skubiau jomis atsikratyti. Apžiūrėti reikėtų ir keturkojus draugus, nes jie iš pasivaikščiojimų lauke taip pat gali parnešti į namus erkių. Jei randama prisisiurbusių erkių, jas būtina ištraukti ir atsikratyti. Tiesa, jeigu įsisiurbtų nesubrendusios nimfa arba lerva, jokios įkandimo žymės gali ir nebūti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai