Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, tačiau tik 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai.
Erkės tampa aktyvios ankstyvą pavasarį, vos tik žemės temperatūra pasiekia 5–7°C. Kovas-spalis – tai didžiausio erkių aktyvumo mėnesiai. Labiausiai išalkusios erkės būna ryte ir vakare, mažiausiai – apie vidurdienį. Erkės gyvena vidutiniškai 3 metus, pereidamos vystymosi stadijas: lerva – nimfa – suaugusi erkė.
Erkinis encefalitas (EE) – tai ūminė infekcinė liga, kuri yra būdinga kai kuriems Europos regionams. Ja susergama infekuotai erkinio encefalito virusais (EEV) erkei įsisiurbimo metu įnešus sukėlėją.
Nariuotakojis gali išbūti ant gyvūno ar žmogaus net keletą valandų, beieškodamas tinkamos vietos įsisiurbti. Po to ant odos erkė išskiria seilių su nuskausminamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis, perduria aukos odą bei poodį ir kartais net kelias paras siurbia kraują.
Pasimaitinusi krauju, erkė nukrenta. Tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkes, kiti 50 proc. gamtos mylėtojų apskritai nepastebi ir nežino, kad erkė buvo įsisiurbusi.
Dažniausiai erkių aukomis žmonės tampa žvejodami, uogaudami ir grybaudami, dirbdami ir ilsėdamiesi lauke, pasivaikščiojimų gamtoje metu, miegodami palapinėse.
Kiekvienas iš mūsų turi žinoti, kad Lietuva yra vienas iš didžiausių erkinio encefalito židinių Rytų ir Vidurio Europoje. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai.
Nuo 1993 m. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse valstybėse, pastebėtas sergančiųjų EE pagausėjimas. Sergamumas EE Lietuvoje svyruoja 4,6–17,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų, Latvijoje – 8,4–25,8 atvejų, Estijoje – 5,8–12,8 atvejų, Rusijoje – 50–112 atvejų.
Pirminis skiepų kursas yra iš trijų dozių. Po pirmųjų dviejų dozių įgyjamas apsauginis imunitetas, trunkantis metus. Būtina ir trečioji dozė, pratęsianti apsauginio imuniteto trukmę. Vakcina gerai toleruojama. Daugiau kaip 95 proc. skiepytų asmenų įgyja apsauginį imunitetą.
Beje, tarp Baltijos šalių 2006 m. daugiausia nuo EE pasiskiepijo Estijos gyventojai, mažiausiai – lietuviai. Tai rodo ir sergamumo EE duomenys – Kauno, Šiaulių, Panevėžio apskrityje sergamumas erkiniu encefalitu sudaro apie 2/3 visų sergančiųjų.
EE yra virusų sukeliama liga, kurią perneša suaugusios erkės, jų lervos arba nimfos. Šia liga galima užsikrėsti išgėrus nevirinto ožkos ar karvės pieno.
Ligos sukėlėjas pažeidžia centrinę arba periferinę nervų sistemą. Ligos komplikacijos užklumpa 1/3 persirgusiųjų EE.
Sunkiausios komplikacijos – peties lanko raumenų nervų paralyžiai, kai žmogus nebegali normaliai išlaikyti galvos, kitų nervų paralyžiai arba parezės. Iš lengvesnių komplikacijų – miego, suvokimo, orientacijos sutrikimai, atminties pablogėjimas ir t.t.
Mirštamumas nuo EE yra labai nedidelis, yra aprašyti mirtini atvejai. Didelis mirštamumas nuo EE yra Rusijos Azijinėje dalyje, kur yra kitas EE sukėlėjas – vadinamasis rytinis potipis. Ten mirštamumas kai kuriuose rajonuose yra didelis, siekia 30–40 proc.
Nuo EE rekomenduojama pradėti skiepytis sausio mėnesį, po mėnesio – pakartotinas skiepas. Po dviejų skiepų apsauginis antikūnų skaičius siekia iki 94–95 proc. Taigi pavasarį pasiskiepijęs asmuo gali būti ramus. Pakartojus skiepą (stiprinančioji dozė) po 5–12 mėn., imunitetas išlieka 5 metus (asmenims iki 60 metų) arba 3 metus (vyresniems negu 60 metų).
Beje, skiepai gali būti mažai veiksmingi, jeigu žmogus serga lėtine liga, kuriai gydyti vartojami imunitetą slopinantys vaistai (prednizolonas, imuranas ir pan.).
Nuo EE rekomenduojama skiepytis visiems Lietuvos gyventojams, įskaitant ir nėščias moteris. Taip pat drąsiai galima skiepyti ir vaikus, sulaukusius vienerių metų.
Šiuo metu vartojamos Ticovac arba Encepur vakcinos.
Paradoksalu, bet erkiniu encefalitu susirgus vienam šeimos nariui, kiti jau patys prašosi paskiepijami.
EE vakcinos viena dozė Lietuvoje dabar kainuoja apie 60 litų. Trijų kartų skiepams reikėtų 180 litų, bet tai apsaugotų žmogų net 6 metų laikotarpiui. Tačiau ar galima įvertinti sveikatą pinigais? Manoma, kad paralyžiuotas, invalido vežimėlyje visą gyvenimą pasmerktas sėdėti žmogus sumokėtų tūkstančius litų, kad galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Štai paprastas gydytojo infektologo receptas: einant į gimtadienį ar vardadienį vietoje gėlių puokščių ir atsibodusių dovanų padovanoti piniginę dovaną skiepams nuo erkinio encefalito. Tai būtų ir naudinga, ir humaniška dovana.
Kol kas visuotino skiepijimo nuo EE kampanija Lietuvoje neplanuojama.
Tuo tarpu ES šalyse erkinio encefalito problemai skiriama daug dėmesio. Pavyzdžiui, Austrijoje visuotinių skiepų dėka sergamumas EE tapo sporadinis (pasitaikantis retkarčiais), dabartiniu metu ir Šveicarijoje bandoma įvesti privalomus skiepus nuo šios ligos. Kadangi EE viruso paplitimas ES šalyse yra mozaikinis, t.y. labai netolygiai pasikeitęs, kol kas bendrų priemonių neplanuojama.
Einant į mišką ar parką patariama apsivilkti šviesiais rūbais, kad būtų lengviau pamatyti ir tuojau pat atsikratyti nepageidaujamos erkės. Galima naudoti atbaidančius erkes repelentus, kurių galima įsigyti vaistinėse.
Ilgiau užsibuvus gamtoje, grįžus į namus būtina gerai apsižiūrėti kūną, ar nėra įsisiurbusi erkė. Taip pat reikia gerai apžiūrėti drabužius ir miško gėrybes (pvz., grybus). Jei randama dar neįsisiurbusių erkių, reikėtų kuo skubiau jomis atsikratyti. Apžiūrėti reikėtų ir keturkojus draugus, nes jie iš pasivaikščiojimų lauke taip pat gali parnešti į namus erkių. Jei randama prisisiurbusių erkių, jas būtina ištraukti ir atsikratyti. Tiesa, jeigu įsisiurbtų nesubrendusios nimfa arba lerva, jokios įkandimo žymės gali ir nebūti.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę