){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasak gyd. R. Kviliūtės, dažniausiai kaulų čiulpų transplantacijos procedūra atliekama sergant piktybinėmis kraujo ligomis (ūmine mieloleukemija ar ūmine limfoleukemija). Kiekvienais metais nauja galimybė gyventi transplantavus kaulų čiulpus dovanojama beveik šimtui pacientų. Pasak medikės, gyvybių būtų galima išsaugoti daug daugiau. Tam reikia daugiau donorų. Deja, lietuviai apie kaulų čiulpų donorystę žino labai mažai. Jie įsivaizduoja, kad kaulų čiulpų donorystė yra labai sudėtinga, varginanti bei pavojinga procedūra. Taip tikrai nėra. „Galiu pasidžiaugti, kad situacija tikrai gerėja. Praėjusiais metais Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre radome net šešis jaunus lietuvius donorus, kurie tiko pacientams ir labai noriai padėjo likimo nuskriaustiesiems,– pasakoja gydytoja. – Dar ne taip seniai Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registras buvo labai mažas, tačiau atsiranda vis daugiau užjaučiančių sunkiai sergantį ir norinčių padėti kitiems.“
Kaulų čiulpų donorais gali tapti visi sveiki 18–55 metų žmonės, bet geriausi donorai – jauni vyrai. Kiekvienas norintis tapti kaulų čiulpų donoru turėtų atvykti į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kraujo centrą ir užpildyti anketą. Pasak gyd. R. Kviliūtės, labai svarbu palikti kaip galima daugiau kontaktinių duomenų, kadangi kaulų čiulpų gali prireikti net po 10 ar 15 metų – tuomet, kai atsiras pacientas, kuriam tiks donoras.
Daugumą galimų donorų atbaido procedūros pavadinimas. Tačiau iš tikrųjų nėra taip baisu, kaip atrodo. Pasak medikės, norint kraujo vėžiu ar kitomis sunkiomis kraujo ligomis sergančiam žmogui atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, reikalingas kaulų čiulpų donoras. Geriausia, jei pacientas turi tinkamą jam būti donoru brolį ar seserį. Deja, tokį donorą turi tik 1 iš 4 pacientų. Kitais atvejais ieškoma negiminingo kaulų čiulpų donoro. Svarbiausia, kad sutaptų paciento ir donoro žmogaus leukocitinių antigenų sistemos – būtent pagal tai ir parenkamas donoras. Gyd. R. Kviliūtės teigimu, recipientui gali būti persodinami tiek donoro kaulų čiulpai, tiek periferinio kraujo kamieninės ląstelės. Kas bus pasirinkta, lemia medicininės priežastys, tačiau dažniausiai tai priklauso nuo donoro apsisprendimo. Jei imami kaulų čiulpai, reikalinga bendra nejautra, kad procedūra nebūtų skausminga. Tuomet specialia adata iš dubens kaulo akytosios medžiagos ištraukiami į kraują panašūs kaulų čiulpai. Procedūra trunka 1–2 val. ir paimama apie 1 litras kaulų čiulpų. Donoro kraujodara normalizuojasi per porą savaičių. Jei imamos periferinio kraujo kamieninės kraujodaros ląstelės, tuomet 5 dienas į pilvo poodį leidžiama preparato, kuris stimuliuoja kamieninių ląstelių patekimą iš kaulų čiulpų į periferinį kraują. Vėliau donoras prijungiamas prie aferezės aparato, kuris surenka kraujyje esančias kamienines ląsteles. „Procedūra tikrai paprasta, o visus patiriamus nepatogumus atperka mintis, kad kažkam išgelbėsi gyvybę. Beveik visi donorai po procedūros teigia, kad viskas buvo gerai, ir labai rūpinasi, kad tik transplantacija pacientui būtų sėkminga.“
Po kamieninių ląstelių surinkimo donoras gali vėl grįžti į įprastinį gyvenimą, tuo tarpu paciento laukia sunkus laikotarpis. Iš donoro paimti kaulų čiulpai ar kamieninės ląstelės perpilamos recipientui (kraujo vėžiu sergančiam žmogui) ir laukiama, kol jos prigis. Po transplantacijos pavojingiausias ir yra tas laikotarpis – pirmosios dvi trys savaitės, kol prigyja donoriniai kaulų čiulpai ir paciento organizme vėl ima gamintis sveikos kraujo ląstelės. Per šias ligonis labai imlus įvairioms infekcijoms, todėl dažnai tenka skirti antibiotikų, vaistų nuo grybelio. Ligoniui nuolat perpilami trombocitai, eritrocitai. Deja, kartais kaulų čiulpai neprigyja, ir procedūrą tenka kartoti, nors taip nutinka retai. Vėliau pacientai dažnai kenčia dėl „transplantato prieš šeimininką“ ligos, kurį laiką būna nusilpusi imuninė sistema, dažnai kartojais infekcijos.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Mano mylimam zmogui skubiai reikalingas kaulu ciulpu donoras. Gal galite padeti. Atsilyginsime.
Tel .+370 616 06977