Pasaulis neurologo akimis

Ar kada esate susimąstę, kad smegenys – viena iš nuostabiausių ir sudėtingiausių mūsų organizmo dalių? Ar žinojote, kad jos sudarytos iš šimto milijardų smegenų ląstelių – neuronų, sujungtų sudėtingiausiais ryšiais? Tai – pagrindinis organizmo kompiuteris, atsakingas už visas kūno funkcijas. Pažeidus jį, galime prarasti kalbą, suvokimą ar nebevaldyti nei kojų, nei rankų. „Visus šiuos procesus tyrinėja neurologija, viena sudėtingiausių ir įdomiausių medicinos sričių“, – sako Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos skyriaus doktorantė gydytoja Kristina RYLIŠKIENĖ.
 

Seniai, labai seniai


Pirmosios neurologijos žinios randamos garsaus egiptologo Edvino Smito iššifruotame papiruse, parašytame dar 17 a. pr. m. e. Ten išsamiai aprašomi kaukolė ir smegenys. Vėlesnių žinių randama šumerų, egiptiečių raštuose. Modernioji neurologija gimė 16 amžiuje, kai Vasalijus aprašė smegenų anatomiją. Vėliau nemažai nuveikė Tomas Vilisas. Jis pirmasis paaiškino refleksus, epilepsiją, insultą ir paralyžių. Būtent jis pirmasis pavartojo neurologijos sąvoką.
Neurologija – labai universali ir greitai besivystanti medicinos šaka. Jau galime smegenų pažeidimus tyrinėti molekulių lygiu. Dabar nei vienas neurologas nebegali išsiversti be sudėtingiausių smegenų tyrimo metodų – magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, elektroneuromiografijos, kaklo ir stambiųjų galvos smegenų kraujagyslių ultragarsinių tyrimų ir kt.
 

Neurologas – ne psichiatras


Kadangi ir neurologai, ir psichiatrai tyrinėja ligas, susijusias su smegenimis, žmonės dažnai juos painioja. Išties tai toli gražu nėra tas pats. Psichiatrai tyrinėja ir gydo procesus, susijusius su psichikos ligomis. Tuo tarpu neurologija – medicinos sritis, tyrinėjanti galvos ir nugaros smegenų bei periferinių nervų veiklos sutrikimus ir dėl to kylančias ligas. Tai tikrai labai plati ir daug žinių reikalaujanti specialybė.


Ilgametę darbo patirtį turinti gydytoja K. Ryliškienė sako, kad didžiausią Neurologinio skyriaus ligonių dalį sudaro sergantieji galvos smegenų kraujotakos sutrikimais. „Jei galvos smegenų insultu susirgęs ligonis mūsų ligoninę pasiekia greičiau nei per 3 val., jis gali būti gydomas trombolize – specialios krešulį tirpdančios medžiagos sulašinama į veną. Tačiau dažniausiai ligoniai kreipiasi pavėluotai, ir šis naujausias ir efektyviausias insulto gydymo metodas nebegali būti taikomas dėl labai didelio kraujavimo pavojaus. Tokiems ligoniams yra koreguojamas arterinis kraujospūdis, normalizuojamas skysčių kiekis, palaikomas normalus gliukozės kiekis, temperatūra, pradedama fizinė reabilitacija, logopedo užsiėmimai ir kt.“, – pasakojo gydytoja.
Labai svarbu, kad žmonės mokėtų patys atpažinti gresiančio insulto pra­na­šus – vadinamuosius praeinančius sme­genų išemijos priepuolius (mikroin­sultus). Tai netikėtas regėjimo sutrikimas, staigus ir labai stiprus galvos, akių skausmas, rankų užtirpimas, jutimų sutrikimas, staigus pusiausvyros, kalbos sutrikimas, galvos svaigimas ir kt. Juos patyrus yra la­bai didelė rizika susirgti insultu, po to – ir pakartotinai. Norint sumažinti riziką, ski­riama medikamentų, neleidžiančių už­sikimšti kraujagyslėms ir susiformuoti krešuliams – klopidogrelio ar aspirino. Kadangi pastarojo poveikis ne visiems ligoniams būna pakankamas, vis dažniau gydoma klopidogreliu. Preparatas krešumą sumažina tiksliai tiek, kiek reikia, neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui.
Vasarą ir rudenį skyriuje padaugėja ligonių, susirgusių erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze.
 

Neribotos galimybės


Pirmoji neurologų grandis dirba poliklinikose. Jie ne tik pirmąkart nustato neurologines ligas, bet ir stebi dispanserizuotus ligonius. Siekiama, kad ambulatorinis neurologo darbas būtų specializuotas, todėl yra kuriami specialūs centrai: epilepsijos centras, išsėtinės sklerozės, atminties sutrikimų kabinetai.
Sunkūs ligoniai guldomi į neurologijos skyrių, kur jiems suteikiama kvalifikuota pagalba. Neaiškūs atvejai visuomet aptariami bendrų vizitų metu.
 

Neurologai gydo


• Smegenų kraujotakos sutrikimus: smegenų infarktus (išemijas) ir kraujosruvas
• Infekcines smegenų ligas: meningitus, encefalitus
• Demielinizuojamąsias nervų sistemos ligas (išsėtinę sklerozę)
• Demencijas: Alzheimerio ligą, kraujagyslinę demenciją
• Judesių sutrikimus: Parkinsono ligą, neramių kojų sindromą
• Periferinės nervų sistemos ligas: polineuropatijas, radikulopatijas
• Galvos skausmus (migreną)
• Epilepsiją
• Raumenų ligas (miasteniją)
Gydytoja džiaugiasi, kad sudėtinga aparatūra ir didelės kvalifikacijos gydytojų pasiaukojimas leidžia nustatyti net pačias apgaulingiausias ligas. Visai neseniai į medikus kreipėsi jauna moteris, ilgą laiką varginama galvos skausmo, sutrikusios kalbos. Nustatyta, kad susilpnėjęs dešinės veido pusės, dešiniosios rankos ir kojos jutimas, nedidelis dešiniosios plaštakos nusilpimas. Po paros, atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, nustatyta insulto diagnozė. Tačiau buvo sunku išsiaiškinti insulto jaunai moteriai priežastį. Aterosklerozės židinių ar kraujo krešulių kraujagyslėse nebuvo, o cholesterolio koncentracija kraujyje buvo ideali. Būtent dėl cholesterolio plokštelių ar kraujo krešulių užkimštose kraujagyslėse dažniausiai kyla insultai. Bet čia buvo kažkas kita. Ilgai medikai suko galvas, kol aptiko, kad išsiliejimą į smegenis sukėlė pakitęs vienas iš krešumo žymenų. Tik tada buvo galima pradėti tinkamai gydyti. Dabar moteris sėkmingai reabilituojasi ir tikisi toliau gyventi visavertį gyvenimą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai