Narkomanija kaip psichikos liga

Narkomanija – psichikos liga, kuria suserga asmenys dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Jų poveikis pasireiškia psichine ir fizine priklausomybe bei kitomis neigiamomis pasekmėmis. Todėl svarbu žinoti apie neigiamą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įtaką žmogaus sveikatai, šeimai ir visuomenei.


Kas turi įtakos priklausomybei išsivystyti vartojant psichoaktyviąsias medžiagas?

 

Cheminė psichoaktyviosios medžiagos struktūra.

Genetinis polinkis piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis.

Asmenybės struktūros ypatumai (pvz., asmenybės nestabilumo bruožai, asocialumas, agresyvumas, pareigos jausmo ir atsakomybės stoka, menka impulsų kontrolė, nebrandžios emocijos ir kt.).

Individualūs pojūčiai, sukelti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (pvz., opiatai sumažina menkavertiškumo, kaltės, savigraužos, gėdos jausmus).

Socialiniai kultūriniai ir kiti aplinkos poveikiai.

 

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą aiškinančios teorijos

 

Yra įvairių teorijų, kurios mėgina paaiškinti norą vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Viena teorija teigia, kad asmenys jas pradeda vartoti stresui, įtampai mažinti. Kita teorija aiškina, kad lūkesčiai vartoti tam tikras medžiagas susiformuoja stebint savo aplinką, tai yra vartojančius tėvus, draugus. Narkotikų vartojimas, yra ir bet kuris kitas elgesys, kurio galima išmokti.

 

Kaip kinta asmenybė, vartojanti psichoaktyviąsias medžiagas?

 

Pradinėje priklausomybės stadijoje vartojant psichoaktyviąsias medžiagas pasireiškia įvairūs afektiniai sutrikimai, tai yra padidėjęs jautrumas, dirglumas, nerimas, polinkis neadekvačiai vertinti ir reaguoti į aplinkos pokyčius, galimos depresinės ir isterinės reakcijos.

Progresuojant priklausomybei, be minėtų simptomų, atsiranda melagingumas, kritikos stoka, pareigos jausmo nykimas, tampa nesvarbu, kas bus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, kokios bus pasekmės sveikatai, šeimai ir pan.

Vėliausiai formuojasi asmenybės degradacija su aiškiu moralinių ir estetinių vertybių nykimu, kai visa veikla būna nukreipta tik į psichoaktyviųjų medžiagų paieškas, jų įsigijimą, nesiskaitant su priemonėmis ir pasekmėmis.

 

Kaip įtarti, kad žmogus yra vartojęs narkotinių medžiagų?

 

Vartojant narkotines medžiagas keičiasi žmogaus elgesys, atsiranda tam tikrų požymių, pokyčių, tokių kaip nuotaikos svyravimai, apetito pablogėjimas arba praradimas, nuovargio jausmas, mieguistumas, uždarumas, nenoras bendrauti, nesidomėjimas ankstesniais pomėgiais, nesirūpinimas savo išvaizda ir kita (žr. lentelę).

 

Kur ieškoti pagalbos?

 

Pagalbos galima ieškoti psichikos sveikatos centre ar psichiatrijos kabinete ir stacionare. Gydymo tikslas – detoksikacija ir susilaikymas nuo psichiką veikiančių narkotinių medžiagų. Taikomas švietimas apie priklausomybę nuo vartojamų medžiagų, supažindinama su įvairiomis pagalbos sistemomis (pvz., anoniminiai narkomanai) ir kt.

Pagalba telefonu – vienas greičiausių ir konfidencialiausių būdų gauti informaciją ir pagalbą. Telefonu konsultuojama įvairiais klausimais, kaip elgtis ištikus krizinėms situacijoms (mintys apie savižudybę, psichologinės problemos, krizė šeimoje ir pan.). Veikia įvairios linijos, skambučiai nemokami.

Dienos centrai yra skirti asmenims, priklausomiems nuo narkotinių medžiagų, pikt­naudžiaujantiems jomis ir negalintiems vieniems išspręsti su tuo susijusių problemų. Pagrindiniai kriterijai patekti į dienos centrą yra blaivumas ir savanoriškumas. Dienos centre galima gauti medicinos, psichologinę, socialinę pagalbą, išmokti pozityvių laisvalaikio būdų be narkotinių medžiagų, lavinti bendravimo ir socialinius įgūdžius, išmokti valdyti agresiją, savęs nuvertinimą, įveikti įvairius sunkumus, kurie skatina vartoti narkotikus.

Reabilitacijos centrai, įstaigos. Jų tikslas – padėti keisti vartojančio asmens įpročius ir formuoti blaivaus gyvenimo įgūdžius, siekti, kad pasikeistų mąstymas, elgsena, gyvenimo būdas, išmokyti savidisciplinos įgūdžių, ieškoti darbo, integruotis į socialinį gyvenimą.

Stacionarinė ir ambulatorinė Minesotos programa. Taikomas psichoterapinis gydymas – jausmų pažinimas, bendravimo įgūdžių lavinimas, elgesio ir mąstymo koregavimas, motyvacijos blaivybei stiprinimas, 12 žingsnių programa.

Narkomanai anonimai ir kitos savigalbos grupės, skirtos asmenims, priklausomiems nuo narkotinių medžiagų, padeda spręsti problemas, susijusias su sveikimu. Tai naudinga, nes bendraujama su nevartojančiais asmenimis, leidžiama pasikalbėti, būti išklausomiems ir pagalvoti apie vartojimo keliamas problemas sau ir kitiems.

 

Narkotinių medžiagų vartojimo požymiai

 

Narkotinė medžiaga

Vartotos narkotinės medžiagos požymiai

Amfetaminas

Pasibaigus narkotinės medžiagos poveikiui, žmogus gali būti labai pavargęs, prislėgtas, neturėti apetito. Nuotaika svyruojanti nuo džiaugsmo iki nerimo, dirglumo. Ilgai vartojant pažeidžiamos kraujagyslės – sutrinka širdies darbas, sumažėja atsparumas ligoms.

Kanapės

Paraudusios akys, išsiplėtę akių vyzdžiai, sutrikusi koordinacija, juokas be priežasties.

Kokainas

Išsiplėtę akių vyzdžiai, jautrumas šviesai, energingumas, judrumas, padažnėjęs pulsas; gali apnikti depresija.

Krekas

Polinkis į agresyvumą, smurtą, akių jautrumas šviesai.

Ekstazis

Stiprus troškulys, nemiga. Didelis energingumas arba depresija

Heroinas

Susitraukę akių vyzdžiai, mieguistumas, traukuliai, padidėjęs prakaitavimas.

LSD

Išsiplėtę akių vyzdžiai, stiprus nerimas, haliucinacijos.

Uostomos medžiagos

Įkvepiamos medžiagos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus. Gana dažni nelaimingi atsitikimai, iš kurių dažniausi nudegimas, uždusimas arba traumos. Kvėpuodamas lakiomis medžiagomis žmogus tampa dirglus, nerimastingas, sutrikęs, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, vaizdiniai, sutrinka nuovoka.

Raminamieji ir migdomieji vaistai

Dažnai vartojant organizmas pripranta, ir bandydamas nutraukti jų vartojimą, žmogus gali jausti nerimą, baimę, paniką.

 

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai