Narkotikų jauko viliotinis

Apklausos rodo, kad narkotikus vartojančių moksleivių daugėja. Labiausiai ant jų jauko užkimba dažnai patiriantys įtampą, norintys būti reikšmingesni, išgyvenantys dėl nesėkmių, šeimos palaikymo stokojantys jaunuoliai. Neretai motyvu paragauti narkotikų tampa noras atsipalaiduoti, prisitaikyti prie grupės, maištauti prieš tėvus ir pedagogus, pabėgti nuo problemų bei paprasčiausias smalsumas. „Pastebėjau, kad sūnus iš manęs pavogė 100 litų. Sakiau: „Būk geras, atiduok.“ O jam ašaros rieda: „Negaliu, mama!“ Jis atidarė duris pasileido tekinas tiesiai per pievą. Vėliau prisipažino: „Ėjau į taborą. Mama, kaip tu nesupranti“... Aš net džiaugiausi, kai jis pateko į kalėjimą, nes tada jis nevartojo narkotikų“, – pasakojo prieš dvejus metus savo sūnų anapilin išlydėjusi vilnietė.
 

Kaltina save


Jos sūnus prisipažino pirmą kartą narkotikų pabandęs būdamas vos keturiolikos. Tuomet kolektyviniame sode alutį gurkšnojusiai jaunuolių kompanijai suaugęs vyras pasiūlė „kai ko stipresnio“ ir davė pauostyti heroino. Vėliau Audrius mamai pasakojo, kad tai sukėlė nenusakomą euforiją.
Motina pripažįsta galėjusi suprasti, kad jos sūnus vartoja narkotikus, tačiau tiesiog nenorėjo pastebėti jo pasikeitusio elgesio. „Net sodo kaimynai skambino ir sakė, kad mano sūnus svaiginasi kvaišalais, o aš įtikinėdavau save, kad to negali būti. Bijojau tai sau pripažinti“.
Kaip pastebėti, kad vaikas vartoja narkotikus? Pasak sūnų praradusios vilnietės, vaikas keičiasi tiesiog akyse: jis nuolat telefonu su kažkuo bendrauja, nustoja mokytis, domėtis tuo, kuo anksčiau domėjosi, atsiranda paslaptingi draugai, tampa nesukalbamas, labai kinta jo nuotaikos, vengdamas pokalbių trenkia durimis, galiausiai pradeda vogti.
Moteris dėl savo nelaimės nelinkusi kaltinti mokyklos, nepastebėjusios ar tiesiog laiku neinformavusios apie sūnaus potraukį kvaišalams. Ji iki šiol kaltina tik save ir savo šeimą, nepasidomėjusią, kas vyksta su sūnumi. „Mano įsitikinimu, jeigu vaikas pradėjo vartoti narkotikus, šeimoje yra kažkas negerai. Tėvai už tai turi prisiimti visą atsakomybę, todėl jaučiu didžiulę kaltę. Mūsų sūnus buvo hiperaktyvus vaikas, tačiau jam trūko užimtumo. Mums reikėjo jį kažkuo sudominti, gal netgi priversti lankyti kelis būrelius, nes paauglys dažnai dar nežino, ko nori. Be to, Audriui be galo trūko tėvo dėmesio ir meilės. Jam tėvas buvo autoritetas, tačiau šis buvo labai užimtas, daug dirbo ir tėvišką meilę suprato savaip – kaip pinigų davimą. O to neužteko.“
Ji abejojo, ar tėvų pastangos gali sulaikyti vaiką nuo ritimosi žemyn, mat tik pasiekęs dugną jis gali rimtai ryžtis atsisakyti svaiginimosi ir teigė, kad tada gali daug padėti priklausomų nuo narkotikų artimųjų savitarpio pagalbos grupės.
 

Pasirinko mirtį


Motinai Audrius prisipažino vartojantis narkotikus tik po tėvo laidotuvių, kai jam jau buvo 22-eji. „Sūnus atėjo kartu su žmona ir pasakė: „Mama, padėk, aš narkomanas..“ Tuo metu mane ištiko šokas... Daviau pinigų, kad jis atliktų detoksikaciją, net neįsivaizduodama, kad tai tik mažas žingsnelis ilgame ir varginančiame gydymo kelyje. Tačiau sūnus neatlaikė detoksikacijos (dabar suprantu, kaip tai sunku), pabėgo po dviejų parų“, – kalbėjo moteris.
Per septynerius metus buvo daug bandymų sūnų ištempti iš narkomanijos. Vaikino reabilitacijoms artimieji negailėjo nei pinigų, nei laiko. „Du kartus jis buvojo Kroatijos vienuolyne, du kartus Maskvoje, bet vis grįždavo neišbuvęs viso gydymo laiko. O netrukus vėl griebdavosi narkotikų. Dabar žinau – tuos vaikus, kurie po reabilitacijų atsispiria narkotikams, galima prilyginti didvyriams“, – įsitikinusi motinai.
Galop ji su dukra, marčia ir kitais artimaisiais jau džiaugėsi, kad sūnaus motyvacija atsisakyti narkotikų labai sustiprėjo. Ji vėl pradėjo jam duoti automobilį, galėjo juo pasitikėti daugeliu klausimų. Tačiau jis pradėjo labai blogai jaustis. Paaiškėjo, kad jis susirgo hepatitu B, jam reikalinga kepenų transplantacija. Tai vaikiną labai išgąsdino, jis negalėjo ryžtis operuotis, labai dvejojo, ar sulauks donoro. Motinai jis atvirai pasakė: „Aš renkuosi narkotikus“. Būdamas 29-erių jis atsisveikino su šiuo pasauliu.
Sūnaus kambario motina nedrįso keisti. Ji retai beužlipa į trečią namo aukštą, kur buvo sūnaus kambarys, kuriame tebėra jo asmeniniai daiktai. Motiną tebekamuoja klausimas, ar ji viską padarė, kad išgelbėtų sūnų.
 

Mokyklos saugo reputaciją


Narkotikų kontrolės departamento direktorė dr. Audronė Astrauskienė pastebi, kad, nors Lietuvoje narkotikų daugiausia vartoja 18–22 metų jaunimas, tačiau pirmi svaiginimosi kvaišalais eksperimentai įvyksta mokykliniais metais. Apklausų duomenimis, Lietuvoje kas penktas 15–16 metų moksleivis yra nors kartą gyvenime išbandęs bent vieną narkotiką, 10 proc. – per pastaruosius metus, o 5 proc. – per pastarąjį mėnesį.
Anot savo istoriją papasakojusios vilnietės, tuo metu, kai svaiginosi jos sūnus, jaunimas trokštamų narkotikų dažniausiai įsigydavo liūdnai pagarsėjusiame romų tabore. Dabar, pasak dr. Audronės Astrauskienės, norintiems svaigintis moksleiviams nė nereikia išeiti už mokyklos ribų. Mokyklose tarp jų ši informacija sklando nuolat. Maža to, mokytojai dažnai neslepia žinantys, kurie mokiniai vartoja ar platina narkotines medžiagas, tačiau tyli.
„Mokytojai bijo, kad, apie tai prabilus, narkomanijos problema išlįs už ugdymo įstaigos ribų, nusmuks mokyklos reitingai, ir tėvai atsiims savo vaikus, o mokyklos praras jų mokinio krepšelius. Per praėjusius ir šiuos metus iš visų 2 000 Lietuvos mokyklų yra gauta vos 20 pranešimų apie pastebėtus narkotikų vartojimo ar platinimo atvejus. Taigi prieš šią problemą tiesiog užmerkiamos akys. Dar baisiau tai, jog dabar šeima yra paskutinė institucija Lietuvoje, kuri sužino, kad jų vaikas vartoja narkotikus. Kol nebus mokyklos ryšio su šeima, problema nedings“, – įsitikinusi A.Astrauskienė.
 

Keli patarimai


Kaip tėvams suprasti, kad vaikas pradėjo vartoti narkotikus? Pasak A.Astrauskienės, tai leidžia pasikeitę vaiko draugai, vengimas kalbėti apie juos, nenoras būti namuose, nesidomėjimas senais pomėgiais, nuovargis, vangumas rytais, greitesnis susierzinimas, blogėjanti dėmesio koncentracija, vagiliavimas iš namų.
Pasak jos, be žinomų marihuanos, ekstazio ir amfetamino, į Lietuvos rinką nuolat veržiasi ir nauji narkotikai, kurių poveikis nėra iki galo žinomas. Kasmet tokių medžiagų priskaičiuojama 1–2 tūkstančiai. Kas atsiranda vienoje Europos Sąjungoje šalyje, labai greitai pasiekia ir kitas.
„Internetas neturi sienų, todėl vaikams visai nesunku atsisiųsti reikiamų cheminių medžiagų tiesiai iš užsienio. Be to, praktiškai viską galima užsisakyti ir atsisiųsti tiesiog paštu“, – pripažino A.Astrauskienė.
Pasak jos, nuo sintetinių kvaišalų priklausomi žmonės, naiviai manydami, kad tai lengvi ir nepavojingi narkotikai, į medikus nesikreipia. Gydytis nuo narkotikų priklausomybės pasiryžtančių žmonių skaičius yra bene vienintelis rodiklis, išsiskiriantis liūdna tendencija mažėti.
 

Atvirumas svarbiau negu testai


Ar šiai bėdai galėtų užkirsti kelią mokyklose vartojami narkotikų testai? Ar jie gali daug padėti tėvams išsiaiškinti, ar jų vaikai nevartoja narkotikų? A.Astrauskienė pastebi, kad testai skirti gydomų asmenų kontrolei. Naudojami namuose ar mokymo įstaigose jie gali padidinti nepasitikėjimą ir įtampą bei duoti priešingą efektą negu tikėtasi.
„Tėvai turi suprasti, kad prievarta neduoda gerų rezultatų. Geriau su vaiku nuoširdžiai pasikalbėti, o ne reikalauti šlapimo tyrimų. Jei tėvų ir vaikų santykiai geri, vaikai paprastai papasakoja apie siūlytus narkotikus. Todėl tėvams reikia daugiau dėmesio skirti savo atžaloms ir jų pomėgiams (statistikos duomenys, kad tėvai vidutiniškai per dieną su vaiku bendrauja 7-8 minutes, kelia nerimą, kad jų ryšiai yra nutrūkę ir būtina ieškoti būdų juos stiprinti), o ne ieškoti griežtesnių kontrolės būdų”, – įsitikinusi A.Astrauskienė.
Medikai teigia: neverta neigti, kad narkotikai teikia džiaugsmo ir atsipalaidavimo. Tik būtina daugiau informuoti jaunus žmones apie jų ilgalaikį poveikį. Žmogus negreitai supranta tapęs priklausomas nuo šių medžiagų. Tai jis prisipažįsta paprastai tik tada, kai norą pajusti džiaugsmą pakeičia būtinybė išvengti abstinencijos skausmų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai