Kaip išvengti menstruacijų sutrikimų

Gamtos taip sutvarkyta, kad moters organizme kas 28 dienas, vadinamąjį mėnulio mėnesį, vyksta cikliniai pokyčiai: kinta gimdos gleivinė, kiaušidėse bręsta moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė ir, jei ji neapvaisinama, pasišalina kartu su atsiskyrusia gimdos gleivine eilinių menstruacijų metu. Tačiau tik labai nedaugelio moterų menstruacijų ciklas - 28 dienos. Paprastai jo trukmė gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Menstruacijų ciklo reguliavime dalyvauja visa grupė hormonų. Ne paskutinis vaidmuo tenka ir įvairiems išorės bei vidiniams faktoriams, tokiems kaip stresas, didelis fizinis krūvis, kelionės, nuovargis, įvairios ginekologinės ligos bei bendri organizmo veiklos sutrikimai (skydliaukės veiklos sutrikimai, nutukimas ar svorio netekimas ir t.t.).
 

Norint suprasti, kodėl kai kada mūsų “moteriškasis laikrodis” sugenda, reikia nors truputį išmanyti, kaip jis veikia. Menstruacijų ciklą formuoja du pagrindiniai hormonai, kurie gaminami smegenyse esančioje “cheminėje hormonų laboratorijoje” – posmegeninėje liaukoje. Tai – folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), skatinantis moteriškų lytinių ląstelių brendimą, bei liuteinizuojantis hormonas (LH), kuris padeda subrendusiam kiaušinėliui išeiti iš folikulo (t.y. vykti ovuliacijai). Folikulo viduje esančios ląstelės gamina didžiąją dalį kitų moteriškųjų hormonų – estrogenų, kurie nulemia moteriškųjų antrinių lytinių požymių formavimąsi (tai moteriškasis plaukuotumo tipas, moteriški lytiniai organai, mėnesinių ciklo reguliacija ir t.t.). Po ovuliacijos, išėjus subrendusiam kiaušinėliui iš folikulo, jis virsta geltonkūniu, gaminančiu dar vieną hormoną – progesteroną. Jam veikiant, gimdos gleivinė parengiama priimti apvaisintą moteriškąją lytinę ląstelę, slopinami gimdos susitraukimai. Jei apvaisinimas neįvyksta, gimdos gleivinė atplyšta ir prasideda menstruacinis kraujavimas, kurio metu ji ir pasišalina iš organizmo.
Mėnesinių sutrikimus gali nulemti tiek aukščiau minėtų hormonų kiekio pokyčiai kraujyje, tiek gyvenimo būdas. Pasirodo, jei kūno masė yra 20 proc. didesnė ar 5-15 proc. mažesnė nei normalus svoris, ciklas gali sutrikti. Taip įvyksta todėl, kad moteriškieji hormonai – estrogenai – yra gaminami ir riebalinėse ląstelėse. Antsvorio metu jų gaminama per daug, o sumažėjus svoriui – nepakankamai, dėl to kinta estrogenų ir kitų hormonų (ypač progesterono) kiekis, nulemiantis ciklo sutrikimą.


Ką gi daryti? Žinoma, idealiausia būtų netekti antsvorio ar sureguliuoti svorio trūkumą. Turinčioms antsvorį vertėtų ieškoti būdų, kaip jį sumažinti, o moterims, besirūpinančioms, kaip neatrodyti “vėjo perpučiamomis”, reiktų bent jau ciklo pabaigoje susirūpinti mityba: kasdien suvalgomo maisto energetinė vertė turėtų būti ne mažesnė kaip 1500 kilokalorijų ir ne mažiau 20 proc. jo sudarytų riebalai. Ypač vertingi yra augalinės kilmės riebalų turintys produktai: žemės riešutai, alyvų, rapsų aliejus, žuvis ir t.t.
Tikriausiai pastebėjote, kad išvykus į turistinę kelionę ar komandiruotę, ypač į šalis, kurios yra kitose laiko juostose, mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Tai ne bėda, paprastai kito ciklo metu “išsiderinęs” vidinis laikrodis savaime susitvarko. Bet ką daryti, jei komandiruotės dažnos ar toks yra darbo pobūdis? Sutrikus normaliam hormonų išsiskyrimui, mėnesinės gali imti kartotis kas porą savaičių ir per daug netekus kraujo gali išsivystyti mažakraujystė. Šiuo atveju ciklą gali sureguliuoti tik peroraliniai kontraceptikai (vaistai, vartojami norint išvengti nepageidaujamo nėštumo ir sureguliuoti ciklą), kuriuos paskirs ir patars kaip vartoti jūsų ginekologas.
Tikriausiai niekas neišvengia streso. Pasirodo, kad jo metu išsiskiriantys hormonai, veikiantys smegenyse esantį pagumburį, gali visiškai nuslopinti FSH ir LH hormonų išsiskyrimą. Dėl to mėnesinės gali išnykti ar atsirasti “tepimai” ciklo viduryje. Todėl nenustebkite, jei minėtų požymių pasirodė vykstant kokiems nors svarbiems ir ne itin maloniems įvykiams jūsų gyvenime. Gyvenimo ritmui grįžus į normalias vėžes, visa tai turi išnykti. Bet jei menstruacijos neprasideda ilgiau nei vieną ciklą, pirmiausia, reiktų įsitikinti, ar nesate nėščia. Jei nėštumo testas neigiamas, kreipkitės į gydytoją.
Be to, stresas yra dažnas A tipo žmonių gyvenimo palydovas. Tai asmenys, kuriems būdingi tokie charakterio bruožai kaip ambicingumas, atkaklumas, noras visad būti pirmiems, vadovauti. Tai vadinamieji “darboholikai”. Jiems reiktų išmokti įveikti stresą pasitelkiant relaksacijos metodus.
Bet kuris medikamentas, be pagrindinio poveikio ligai, gali turėti įtakos ir kitiems organams. Pastebėta, kad kai kurie vaistai nuo depresijos ar melatoninas bei iš pažiūros tokie nekalti medikamentai, kaip raktažolių aliejus, dėl savo slopinamojo poveikio ovuliacijai gali sutrikdyti mėnesinių ciklą. Jei taip atsitiko, reikia pasitarti su gydytoju ir pakeisti medikamentus, kurie neturėtų tokio poveikio.
Intensyviai sportuojančios moterys gali skųstis minėtais sutrikimais todėl, kad didelis fizinis krūvis veikia kaip anksčiau minėtas stresinis faktorius. Ilgalaikis mėnesinių nebuvimas organizme sąlygoja estrogenų kiekio sumažėjimą ir labai padidėja kaulų osteoporozės rizika. Šios ligos metu sumažėja kaulinės masės ir atsiranda didelė spontaninių kaulo lūžių bei širdies kraujagyslių ligų rizika. Todėl sportininkėms patariama valgyti daug vištienos, žuvies, jautienos (ne rečiau kaip 3-4 kartus per savaitę), kasdien bent 3-4 kartus vartoti produktus, kuriuose yra kalcio: pieną, jogurtą. Sutrikus ciklui, reikia vartoti peroralinius kontraceptikus.
Fiziologinis moters senėjimas neišvengiamai lydimas ir menstruacijų pakitimų. Paprastai sulaukus 35 metų ciklas ima trumpėti, kinta menstruacijų gausumas. Vyresniame amžiuje reikia susirūpinti tada, kai mėnesinės tampa gausesnės ar skausmingos. Tai gali būti pirmieji endometriozės ar gimdos vėžio simptomai.
Mūsų organizmas - tai vienalytis mechanizmas. Bet kokios vienos grandies gedimas atsiliepia visam mechanizmui. Moterys, kurių skydliaukės veikla sutrikusi, paprastai skundžiasi ir ciklo sutrikimais. Tai lemia sumažėjęs ar padidėjęs progesterono kiekis kraujyje. Išgydžius skydliaukės patologiją, mėnesinės normalizuojasi.
Ciklo sutrikimų priežastys gali būti ir hormoninės kilmės. Dažniausios iš jų yra policistinių kiaušidžių liga - ja serga nuo 5 iki 10 proc. visų moterų. Šios ligos metu kiaušidėse dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo ne iki galo ar visai nevyksta ovuliacija ir susidaro didelės skysčio pripildytos cistos. Be to, kraujyje labai padidėja vyriškų lytinių hormonų kiekis. Be ciklo sutrikimo, tokios moterys skundžiasi padidėjusiu svoriu, atsiranda vyriškasis plaukuotumo tipas. Liga gydoma hormoniniais preparatais.
Kita priežastis gali būti įgimta adrenalinė hiperplazija. Šios ligos metu antinksčiai gamina per daug vyriškųjų hormonų ir sutrikdo normalų ciklą. Gydymui vartojamos nedidelės hormonų dozės.
Trečia priežastis gali būti sutrikimas, vadinamas prolaktino hiperprodukcija – kai menstruacijos sutrinka dėl padidėjusio prolaktino kiekio. Šio hormono ypač daug atsiranda maitinant krūtimi ar esant gerybiniam augliui - prolaktinomai. Gydoma preparatu, slopinančiu šį hormono išskyrimą.
Tad menstruacijas, kaip matome, gali sutrikdyti labai daug priežasčių. Žinant priežastį gydyti daug lengviau. Ją nustatyti jums visada padės gydytojas ginekologas. Bet kreiptis turite jūs - nes ilgai nenustačius priežasties ir negydant sutrikimo, vėliau gali būti sunku pastoti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai