Kad „tos dienos“ būtų lengvesnės

Laimingos moterys, kurios nepatiria menstruacinių negalavimų skausmų. Tačiau ką daryti toms, kurios kas mėnesį kenčia stiprius apatinės pilvo dalies, strėnų ar galvos skausmus? Apie tai kalbamės su aukščiausiosios kategorijos gydytoja akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE.
 

Moters organizme periodiškai vyksta tam tikri pakitimai, vadinami mėnesinių ciklu, kurie pasireiškia negausiu kraujavimu iš gimdos. Mėnesinių ciklo trukmė yra skaičiuojama nuo pirmosios mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pradžios. Jos kartojasi kas 21–35 d., daugumai moterų populiariausias mėnesinių ciklas – dvidešimt aštuonios dienos, trunkantis tris keturias dienas. Per šį laiką moteris netenka apie 50–100 ml kraujo.
Mėnesinių ciklo reguliavime dalyvauja 5 grandys: smegenų žievė, pogumburis (hypothalamus), posmegeninė liauka (hypophisis), lytinės liaukos – kiaušidės (ovaria) ir gimda (uterus), makštis (vagina). Svarbus vaidmuo tenka ir skydliaukei bei antinksčiams, kuriuos veikia hipofizės hormonai, taip pat kepenys, kuriose vyksta lytinių hormonų metaboliniai procesai.
 

Kokie yra skausmingų mėnesinių simptomai?


Mėnesinių ciklo sutrikimai pa­­sireiškia įvairiai. Jie priklauso nuo to, kokia mėnesinių ciklo reguliavimo grandis yra pažeista, koks pažeidimo laipsnis ir kurie organai labiausiai pakitę.
Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra dismenorėja (spazminio pobūdžio pilvo apačios skausmas, plintantis į nugarą ir šlaunis) ir priešmenstruacinis sindromas.
Sutrikimai pasireiškia daugiau kaip 150 simptomų, kurie skirstomi į tris pagrindines grupes: psichologinius, fizinius ir elgesio.
Medicininiai moksliniai tyrimai įrodė, kad priešmenstruaciniu periodu moterys dažniau padaro nusikaltimus, joms įvyksta nelaimingi atsitikimai, jos neišlaiko egzaminų, prasideda nesutarimai šeimoje ir pan.
Mėnesinių metu moteris var­gina emociniai svyravimai, kurie pa­­si­reiškia depresine nuotaika, liū­desiu, padidėjusiu dirglumu, nerimu ar pykčiu. „Sunkiomis dienomis“ moterys paprastai greičiau pavargsta, jas vargina stipresni galvos skausmai, krūtų maudimas, spazminiai skrandžio skausmai, dažnesnis širdies plakimas ir t.t. Kartais mėnesinių skausmai būna itin stiprūs, virstantys skausmo priepuoliais su prakaito išpylimu, pykinimu ar net alpimu. Dalinai pasikeičia ir kai kurių moterų elgesys – sumažėja aktyvumas, sutrinka miegas, padidėja užmaršumas, sutrinka dėmesio koncentracija, susilpnėja libido ir kt.


 

Kaip malšinti mėnesinių skausmus?


Jei jus vargina bent vienas iš išvardintų simptomų, reikėtų kreiptis į ginekologą ar šeimos gydytoją, nes apie 90 proc. skausmingų mėnesinių priežasčių yra diagnozuojamos ir išgydomos. Tad kentėti skausmų tikrai nereikėtų.
Net jei ir nepavyktų rasti skausmo priežasties, galima palengvinti šį gyvenimo tarpsnį pakeitus gyvenimo įpročius.
 

Ką reiktų daryti?


• sureguliuoti darbo ir poilsio režimą,
• pakankamai miegoti,
• reguliariai atlikti fizinius pratimus,
• vengti sūrių produktų, kofeino turinčių gėrimų, nes jie sustiprina įtampą ir dirglumą,
• vengti natūralių diuretikų (agurkų, salierų, petražolių) ir daug kalio turinčių produktų.
Greta šių priemonių skausmingų mėnesinių metu patartina vartoti spazmolizinių preparatų, kurie gerai atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl greitai ir veiksmingai mažina spazminius pilvo, strėnų mėnesinių skausmus.
Spazminiams mėnesinių skausmams mažinti šalia medikamentinio gydymo galima taikyti ir netradicinius gydymo metodus – akupresūrą, kvapų terapiją, homeopatiją, spalvų terapiją. 

Kokie yra skausmingų mėnesinių simptomai?


Mėnesinių ciklo sutrikimai pa­­sireiškia įvairiai. Jie priklauso nuo to, kokia mėnesinių ciklo reguliavimo grandis yra pažeista, koks pažeidimo laipsnis ir kurie organai labiausiai pakitę.
Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra dismenorėja (spazminio pobūdžio pilvo apačios skausmas, plintantis į nugarą ir šlaunis) ir priešmenstruacinis sindromas.
Sutrikimai pasireiškia daugiau kaip 150 simptomų, kurie skirstomi į tris pagrindines grupes: psichologinius, fizinius ir elgesio.
Medicininiai moksliniai tyrimai įrodė, kad priešmenstruaciniu periodu moterys dažniau padaro nusikaltimus, joms įvyksta nelaimingi atsitikimai, jos neišlaiko egzaminų, prasideda nesutarimai šeimoje ir pan.
Mėnesinių metu moteris var­gina emociniai svyravimai, kurie pa­­si­reiškia depresine nuotaika, liū­desiu, padidėjusiu dirglumu, nerimu ar pykčiu. „Sunkiomis dienomis“ moterys paprastai greičiau pavargsta, jas vargina stipresni galvos skausmai, krūtų maudimas, spazminiai skrandžio skausmai, dažnesnis širdies plakimas ir t.t. Kartais mėnesinių skausmai būna itin stiprūs, virstantys skausmo priepuoliais su prakaito išpylimu, pykinimu ar net alpimu. Dalinai pasikeičia ir kai kurių moterų elgesys – sumažėja aktyvumas, sutrinka miegas, padidėja užmaršumas, sutrinka dėmesio koncentracija, susilpnėja libido ir kt.
 

Kaip malšinti mėnesinių skausmus?


Jei jus vargina bent vienas iš išvardintų simptomų, reikėtų kreiptis į ginekologą ar šeimos gydytoją, nes apie 90 proc. skausmingų mėnesinių priežasčių yra diagnozuojamos ir išgydomos. Tad kentėti skausmų tikrai nereikėtų.
Net jei ir nepavyktų rasti skausmo priežasties, galima palengvinti šį gyvenimo tarpsnį pakeitus gyvenimo įpročius.
 

Ką reiktų daryti?


• sureguliuoti darbo ir poilsio režimą,
• pakankamai miegoti,
• reguliariai atlikti fizinius pratimus,
• vengti sūrių produktų, kofeino turinčių gėrimų, nes jie sustiprina įtampą ir dirglumą,
• vengti natūralių diuretikų (agurkų, salierų, petražolių) ir daug kalio turinčių produktų.
Greta šių priemonių skausmingų mėnesinių metu patartina vartoti spazmolizinių preparatų, kurie gerai atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl greitai ir veiksmingai mažina spazminius pilvo, strėnų mėnesinių skausmus.
Spazminiams mėnesinių skausmams mažinti šalia medikamentinio gydymo galima taikyti ir netradicinius gydymo metodus – akupresūrą, kvapų terapiją, homeopatiją, spalvų terapiją.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai