Premenstruacinis sindromas

 Premenstruacinis sindromas – tai somatinių ir elgesio simptomų įvairovė, susijusi tik su
antrąja ciklo puse. Žinoma daugiau kaip 100 somatinių, emocinių, elgesio simptomų. Amerikiečių
akušeris ginekologas R. T. Frank 1931 m. šį pasikartojančių simptomų kompleksą pavadino premenstruaciniu sindromu (PMS).
Šį sindromą patiria apie 75 proc. moterų. Sunkus PMS variantas vadinamas premenstruaciniu
disforiniu sindromu (PDS). Moterys cikliškai jaučia įtampą, nuotaikos svyravimus,
disforiją, tampa dirglios. Tai trukdo darbui ir bendravimui. Kenčia pati moteris ir
aplinkiniai. Šį sindromą išgyvena 5–9 proc. moterų.
Etiologija
PMS etiologija neaiški. Tyrimais neįrodyta, kad PMS yra kiaušidžių steroidų ar apskritai
endokrininių sutrikimų pasekmė. Žinoma, kad normali kiaušidžių funkcija bei cikliniai
hormonų svyravimai veikia CNS. Padidėjęs CNS jautrumas progesteronui ir gali sutrikdyti
biocheminius procesus bei seratoninerginę sistemą.
Diagnostikos kriterijai
• Simptomų atsiranda antrojo ciklo pusėje
ir praeina pirmosiomis ciklo dienomis.
• Diagnozei patvirtinti reikia mažiausiai 5 simptomų. Vienas simptomas turi būti iš pirmųjų keturių sąrašo:
• bloga nuotaika;
• užsitęsęs, ryškus pyktis ir irzlumas;
• nerimas;
• depresija, beviltiškumo jausmas;
• agresyvumas, kaltės jausmas;
• nuovargis, sumažėjusi energija;
• dėmesio, koncentracijos sutrikimai;
• pasikeitęs apetitas;
• mieguistumas arba nemiga;
• savikontrolės praradimas;
• somatiniai simptomai (migreninis galvos skausmas, mastalgija, galūnių edema, susilaikę skysčiai, sumažėjęs apetitas, pilvo pūtimas ir kt.).
• Simptomai trukdo darbui, bendravimui ir poilsiui.
• Simptomai nesusiję su kitu paūmėjusiu psichikos sutrikimu.
• Simptomai pasireiškia mažiausiai du
menstruacinius ciklus.
Moteris šiuos simptomus turėtų vertinti per visą ciklą, o jų stiprumą žymėti balais. Objektyvesniam
moters būklės įvertinimui yra pasiūlytos kelios kokybinės diagnostikos schemos
(Goldberg ir Hillier, 1979; Moos, 1985;
Ware ir Sherbourne, 1992; Budeiri, 1994; Wyatt ir kt., 2001). Diagnostinių schemų įvairovė
rodo šios patologijos simptomų gausą ir būtinybę juos įvertinti objektyviai.
Gydymo principai
Gydymas labai individualus, siūloma daug įvairių priemonių. PMS gydymo būdai ir vaistai
skirstomi į tris grupes:

nefarmakologinės priemonės, nehormoniniai vaistai, gydymas hormonais.
Nefarmakologinės priemonės: ramybė, poilsis, izoliacija, relaksacija, kasdienis savijautos
registravimas, mokymas, psichoterapija, mankšta, joga, muzikos terapija, homeopatija,
hipnozė, akupunktūra, streso mažinimas, placebo terapija.

Gydymas vaistais:
• fitoterapija (Vitex agnus castus 600 mg x 3k. d.) B lygio rekomendacija;
• kalcis – 1 000 mg per parą (B lygio rekomendacija);
• magnis – 360 mg per parą, 2-ojoje ciklopusėje;
• spironolaktonas – 100 mg per parą, 2-ojojeciklo pusėje;
• nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
• bromkriptinas – 2,5–5 mg per parą, 2-ojojeciklo pusėje.
Ovuliacijos slopinimas:
sudėtinė hormoninė kontracepcija su drospirenonu
( YAZ-24) B lygio rekomendacija.
ONS jautrumo mažinimas:
selektyvūs seratonino reabsorbcijos inhibitoriai(intermituojantis gydymas
liuteininėsfazės metu arba nepertraukiamas gydymas), pvz., fluoxetinas, sertralinas.
Praktinės gydymo rekomendacijos:
• lengvus sutrikimus koreguoti nemedikamentinėmis priemonėmis, fitoterapija beikalcio perparatais;
• vidutinio sunkumo PMS pradėti gydyti hormoniniais kontraceptikais (YAZ-24);
• nesulaukus pageidaujamo efekto, gydyti antidepresantais (seratonino reabsorbcijos inhibitoriais ).


• PMS – neaiškios kilmės psichologinių ir somatinių simptomų įvairovė, pasireiškianti tik antrojoje ciklo pusėje.
• Normali kiaušidžių funkcija bei cikliniai hormonų svyravimai didina CNS jautrumą ir sukelia neuroendokrininius sutrikimus (galbūt seratonino trūkumą).
• Gydymo strategijos tikslas – įtikinti moterį, kad būklė susijusi su normaliu menstruaciniu
ciklu, ją būtina gydyti, nes visuomet galima simptomus palengvinti, slopinti ovuliaciją, koreguoti seratoninerginės sistemos jautrumą.

"Akušerija ir gineklogija šeimos gdytojo praktikoje "

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai